Atsakymas į pirmą klausimą yra gana aiškus. Daugelis tarptautinių tyrimų rodo, kad pandemijos metu gyventojai kaip tik ėmė dar daugiau dėmesio skirti supančiam pasauliui puoselėti. Štai pernai liepą paskelbto konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimo Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje duomenimis, kone 9 iš 10 apklaustų vartotojų teigė, kad aplinkos taršai būtina skirti didesnį dėmesį. Be to, gyventojai ir patys ėmėsi pokyčių: 57 proc. teigė keičiantys gyvenimo būdą, kad mažintų poveikį aplinkai, 60 proc. daugiau dėmesio skiria atliekų rūšiavimui ir perdirbimui bei įsigyja gaminių, supakuotų ekologiškose pakuotėse.

Vienareikšmiškai atsakyti į kitą klausimą, kiek toks gyvenimo būdas iš tiesų kainuoja, nėra taip paprasta. Tai priklauso nuo daugybės veiksnių ir kintamųjų: gyvenimo būdo, mitybos įpročių, poreikių, galų gale, požiūrio, ką apskritai reiškia gyventi tvariai. Vis dėlto, pritaikius kelias paprastas taisykles, gali paaiškėti, kad rūpinimasis aplinka ir atsakingas vartojimas teigiamą įtaką turi ir namų ūkio finansams.

Svarbiausia – planuoti

Kalbant paprastai, tvariai valdyti asmeninius finansus reiškia gyventi pagal išgales. Savo pajamas ir išlaidas dera planuoti taip, kad pastarosios nepranoktų pirmųjų, ir savo poreikius bei norus tenkintume neviršydami asmeninio biudžeto. Svarbu pabrėžti, kad poreikiai ir norai nėra tas pats. Tvarkydami asmeninius finansus, dažnai susiduriame ir pradedame painioti „man reikia“ su „aš noriu“.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė
Foto: SEB banko nuotr.


Čia yra gera proga prisiminti biudžeto planavimo taisyklę 50-30-20. Jos laikantis, pusė šeimos biudžeto turėtų būti skiriama būtiniesiems poreikiams tenkinti, 30 proc. – norams pildyti ir penktadalis ar bent dešimtadalis pajamų turėtų būti atidedama taupyti. Žinoma, gali susidaryti įspūdis, kad poreikiai yra neliečiama sritis, kur ir leidžiame tiek, kiek reikia, bet čia taip pat galioja keli principai, kuriuos taikant galima kur kas labiau tausoti ir savo piniginę, ir aplinką.

Aptarkime kelias sritis, pradėdami nuo svarbiausio poreikio – maisto. Jokia paslaptis, kad jo gamyba yra viena labiausiai aplinką veikiančių žmogaus veiklos sričių. Maisto pramonė suvartoja apie 30 proc. pasaulyje pagaminamos energijos ir atsakinga už maždaug 22 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, iš kurių didžiausia dalis tenka mėsos ir pieno ūkiams.

Kruopščiai planuoti kasdienius pirkinius verta ir siekiant mažinti maisto švaistymą. Jungtinių Tautų duomenimis, apie trečdalį kasmet pasaulyje pagaminamo maisto sugenda lentynose ar transportuojant. Tai yra apie 1,3 mlrd. tonos, arba 168 kg maisto vienam žemės gyventojui.

Taigi sumaniai apsirūpindami maisto produktais galime tausoti ir aplinką, ir savo finansus. Išlaidas maistui ir kitoms kasdienėms prekėms galime nesunkiai sumažinti pirkinius planuodami iš anksto – visų pirma, paruošdami patiekalų, kuriuos ketiname gaminti namuose savaitės meniu, ir susidarydami pirkinių sąrašą. Verta ugdyti įprotį parduotuvėje lankytis tik su juo. Apsipirkimas neturėtų būti dažnesnis negu kartą ar du per savaitę. Galiausiai rekomenduojama teikti pirmenybę augalinės kilmės produktams. Vartoti daugiau daržovių ir vaisių rekomenduojama ne tik dėl sveikatos ar, palyginti su mėsos produktais, žemesnės kainos, bet ir, kaip užsiminėme, mažesnio augalininkystės ūkių poveikio aplinkai.

Reguliariai patikrinkite ir rūbų spintą, ir elektros lizdus

Kalbant apie poreikių ir norų tenkinimą, nevalia pamiršti rūbų spintos, kuri gali turėti didelę įtaką piniginei ir aplinkai. Mados pramonė sukuria apie dešimtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasaulyje – tai daugiau negu tarptautiniai skrydžiai ir jūrų prekyba. Vidutinis europietis kasmet išmeta apie 11 kg tekstilės gaminių. Dauguma šio kiekio nėra perdirbama.

Kaip pirkti rūbus ir avalynę, kad būtų ir darna su aplinka, ir nenukentėtų šeimos finansai? Rekomendacijos čia taip pat paprastos. Pirma, reguliariai keliskart per metus peržiūrėti turimus drabužius, įvertinti jų būklę ir būtinybę atnaujinti garderobą. Ir čia praverčia planavimas: pavyzdžiui, matydami, kad kitai žiemai jau reikėtų naujo palto, galime pasinaudoti sezoniniais išpardavimais ir įsigyti norimą pirkinį pigiau būsimam šaltajam metų laikui.

Dar viena kasdienio gyvenimo sritis, susijusi ir su išlaidomis, ir poveikiu aplinkai, yra būstas, visų pirma – vartojama energija. Jos kiekį ir išlaidas elektrai galime gerokai sumažinti išsiugdę kelis naudingus įpročius, visų pirma, keliskart per dieną apeiti namus ir įsitikinti, kad nenaudojami elektros prietaisai išjungti iš lizdų. Baldus, ypač darbo vietas namie, rekomenduojama išdėstyti taip, kad į namus patektų kuo daugiau dienos šviesos. Taikydami papildomas priemones, tokias kaip energiją taupančios lemputės, sensoriai ir automatinio apšvietimo sistemos, energijos namų ūkyje vartojimą galime sumažinti ir dar daugiau.

Pasirūpinti ir savo pinigine, ir supančiu pasauliu taip pat galime atkreipdami dėmesį į atliekas. Skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus jų išmeta 464 kilogramus Apie pusę šio kiekio galima perdirbti, o tam atliekas būtina rūšiuoti ir taip rečiau užpildyti konteinerius buitinėmis atliekomis.

Tikslas – ne tik taupyti

Kalbėdami apie rūpestį aplinka ir asmeniniais finansais privalome aptarti transportą. Suprantama, karantino metu poreikis ir galimybės vykti iš vienos vietos į kitą gerokai sumažėjo, tačiau gyvenimui grįžtant į labiau įprastas vėžes kasdienės mūsų kelionės gali turėti didelį ą poveikį ne tik aplinkai ir oro kokybei, bet ir įtaką finansams.

Čia taip pat įmanoma elgtis apdairiau. Štai SEB banko analitikai pernai lygino vieno gamintojo to paties modelio elektromobilio, hibridinio ir benzinu varomo automobilio kainų ir sąnaudų skirtumus. Palyginę, kokiu automobiliu labiausiai apsimokės važinėti penkerius metus ir apskaičiavę likutinę kiekvieno automobilio vertę, analitikai nustatė, kad finansinis skirtumas tarp šių trijų alternatyvų nėra toks didelis, o teigiamas poveikis aplinkai renkantis elektromobilį vietoje transporto vidaus degimo varikliu – milžiniška.

Ekspertai prognozuoja, kad apie 2023–2026 metus elektromobilių kainos daugmaž susilygins su vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainomis. Šios transporto priemonės pinga, tobulėja technologijos ir auga atstumas, kurį galima įveikti tokį automobilį įkrovus vieną kartą. Dar 2013 metais vidutinė elektromobilių baterijų talpa siekė 20 kW/h ir leido nuvažiuoti apie 100 kilometrų. Per mažiau negu dešimtmetį vidutinė talpa ir įveikiamas atstumas padidėjo pustrečio karto. Prognozuojama, kad iki 2030 metų standartinis elektromobilis talpins apie 100–200 kWh energijos, kurios užteks įveikti iki 1 000 km atstumui. Tad esame tikri, kad elektromobiliai turi visas galimybes per artimiausius kelerius metus tapti savaime suprantamu sprendimu daugeliui vartotojų ne tik dėl ekologinių sumetimų.

Be to, rūpindamiesi ir aplinka, ir savo pinigine, šiais laikais galime pasinaudoti trumpalaikės automobilių nuomos paslaugomis, ypač tada, jei automobilis namų ūkiui nėra būtinas kasdien. Tokiu būdu išvengsime eksploatavimo ir remonto išlaidų. Jei tenka daug judėti didžiuosiuose miestuose, ypač centrinėse dalyse, verta pagalvoti apie alternatyvias ekologiškas transporto priemones, tokias kaip dviratis ar elektrinis paspirtukas. Kelionė dviračiu ar paspirtuku daugeliu atvejų transporto išlaidas sumažina keleriopai, jei dar, lygindami išlaidas, įskaičiuotume ir automobilio statymo išlaidas.

Taigi tvarus požiūris į asmeninius finansus leidžia pasiekti gerokai daugiau – ne tik taupyti vien tam, kad būtų taupoma. Išmintingai tenkindami būtiniausius poreikius, įgyjame daugiau galimybių ir lėšų kitiems savo siekiams, svajonėms įgyvendinti. Planuodami, skirdami dėmesį savo išlaidoms ir pirkdami atidžiai, galime sėkmingai rūpintis ne tik aplinka ir supančiu pasauliu, bet ir savo finansais bei pačiais savimi ir tiesiog būti laimingesni.