Čiurlionio anūkė pasidalino prisiminimais: jo žmonai ši netektis paliko gilią žaizdą

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimas – ne tik nemirtingi dailės ir muzikos kūriniai, bet ir vaikai ir anūkai, tęsiantys jo istoriją. Apie tai, kokius savo senelio atsiminimus saugoja, kalbiname M. K. Čiurlionio anūkę, skulptorę Dalią Zubovaitę-Palukaitienę.

Skulptorės giminė, pasirodo, garsi ne tik Čiurlionio linija. Gilios giminės šaknys siekia ne vieną aristokratų šeimą.

„Mūsų giminė turi dvi pagrindines linijas – mano mama yra Čiurlionio duktė, tad priklausau Čiurlionių linijai, o tėvas yra Zubovų giminės atstovas. Buvo toks kunigaikštis Platonas Zubovas, kuris po Lenkijos ir Lietuvos padalijimo už nuopelnus gavo Šiaulių ekonomiją Lietuvoje.

Jam mirus, šitą turtą perėmė jo brolis Dimitrijus. Jis buvo tikras ūkininkas, nesivėlė į jokią politiką. Jo sūnus Nikolajus Dmitrijus vedė italę Aleksandrą Modeną, kuris savo žmonai pastatė garsiąją „dziegorinę“, kuri primintų jai Italiją“, – pasakoja D. Zubovaitė-Palukaitienė.

Giminei besitęsiant, joje atsirado ir daugiau kilmingų atšakų, atvedančių net iki kunigaikščio Gedimino.

„Tarpukario metu visi šie titulai niekam nebuvo įdomūs. Geneologiniai medžiai buvo, bet tai buvo nesvarbu. Svarbu žmogaus kultūra, jo pilietinė pareiga būti naudingu Lietuvai“, – sako ji ir prideda, kad pilietiškumas ir pareigos suvokimas persiduoda iš kartos į kartą.

Visgi, apie senelį M. K. Čiurlionį anūkei šiandien primena tik likę artimųjų atsiminimai, nes pačiai jo neteko susitikti.

„Kaip žinote, jis mirė jaunas. Jo gyvenimas su Sofija truko neilgai. Mano mamai buvo 10 mėnesių, kai jis mirė. Tuo metu jis buvo ligoninėje, tai mama jo net ir tame amžiuje nėra mačiusi. Mūsų močiutė visą šeimą gaubė nepaprastai stipria meile, ir tik vėliau aš supratau, kad tai yra ir Čiurlionio meilė, kuria jis ją apgaubė ir per ją tekėjo į mus. Šitas jausmas svarbesnis nei bet kokie pasakojimai“, – sako ji.

D. Zubovaitė-Palukaitienė prisipažįsta, kad močiutė apie M. K. Čiurlionį pasakojo labai mažai, nes ši netektis buvo labai gili žaizda jos širdyje.

„Ji buvo nuvažiavusi į Plungę, kur rinko medžiagą. Kai grįžo, matau, ji stovi kambaryje ir tiesiog švyti. Sako: klausyk, aš turiu tau tai pasakyti. Įsivaizduoji, Plungėje nuėjau į parką pasivaikščioti, kur jaunystėje su Konstantinu vaikščiojome, ir staiga pradeda per garsiakalbį groti Čiurlionio „Miške“. Ar tu supranti, kad tai jis atėjo su manimi pasivaikščioti? Ji visą laiką jautė jį šalia“, – prisimena skulptorė.

Močiutės ir M. K. Čiurlionio santykiai, nors ir buvo mažai aptariami, atrodė tarytum magiški. Skulptorė prisimena ją kalbant apie tai, kad jei žmonai skaudėdavo galvą, jam užtekdavo prisiliesti, ir jai pasidarydavo geriau.

Daugiau išgirsite specialiame interviu.

Lietuvos giminių festivalis kviečia susitikti artimuosius, seniai matytus giminaičius rugsėjo 8 d. Kaune, Nemuno saloje. Visą dieną koncertai ir pramogos šeimoms ir vaikams – nemokamai. Susipažinti su renginio programa galite ČIA.

Festivalyje bus fotosiena, kur visos giminės galės įsiamžinti. Visos nuotraukos bus keliamos į DELFI Giminių galeriją, kur visi galės susirasti savo giminės nuotrauką.