Jūratė tiki, kad žmogaus gyvenimo tikslas – turėti šeimą ir pasauliui palikti ne tik palikuonis, bet ir dar kažką gero. Pora prisimena vienoje laidoje išgirdusi įdomų dalyką: nors esame iš Lietuvos, mūsų genetinė linija prasideda Afrikoje. Mūsų tautiečių genai atkeliauja visai ne iš tos šalies, kurioje gyvename, o iš svetur: visi esame sumaišyti. Tam tikra prasme, visi esame artimesni ar tolimesni giminaičiai.
Jūratė prisipažįsta, kad stengiasi išlaikyti artimą ryšį su giminaičiais, todėl su artimaisiais susitinka per gimtadienius, Velykas, Kūčias. Dienomis, kai fiziškai bendrauti nepavyksta, ryšį palaiko internetu.
Vis dėlto, kai kuriuos giminaičius tenka sutikti tik šviesiuose atsiminimuose. O prisiminti juos išties įdomu: pavyzdžiui, Jūratė tebesaugoja savo senelės Apolonijos nuotrauką – moteris buvo kilminga aristokratė.
„Mano seneliai ir mama smarkiai nukentėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo. Mama dar prisiminė, kad prieš karą jie gyveno Laisvės alėjoje, o kiekvieną rytą jos tėvą į darbą veždavo arkliu pakinkyta karieta. Prasidėjus karui, jie bėgo iš Lietuvos. Kai grįžo į Lietuvą, senelė susirgo greitąja džiova ir, būdama 35 metų, mirė. Daug iš mamos apie senelius nesužinojau, liko tik nuotraukos. Jose matosi, kad žmonės gyveno pasiturinčiai“, – teigia Jūratė.
Mirus senelei, Jūratės mama liko našlaite, tačiau puikiai mokėsi ir jau po Antrojo pasaulinio karo buvo Lietuvos banko vyriausioji kasininkė.
Česlovo giminės šakos taip pat auga iš intelektualių šeimų. Jo tėtis ilgus metus įkūrė ir vadovavo Šiaulių farmacijos laboratorijai ir net buvo sukūręs „veido kremą ponioms“.
„Apie savo tėvus nežinau daug. Tik neseniai sužinojau, kai Jūratė privertė padaryti giminės medį“, – prisipažįsta Česlovas, prajuokindamas Jūratę. Ši paaiškina:
„Esu medikė ir rašiau disertaciją apie tarpukario medicinos istoriją. Dažnai teko dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Baltarusiai istorikai sakė: žinai, yra toks garsus Norvaiša, vadinamas Lietuvos Archimedu, kuris pritaikė laivybą į Nemuno upę – tu pasidomėk, neeilinis žmogus. Grįžusi padaviau dokumentus į istorijos archyvą, kad ištirtų Norvaišų giminę. Pasirodo, jie buvo gana garsūs žmonės, bajorai Lietuvos“, – teigia Jūratė.
Šiandien Norvaišos turi savo giminės medį, siekiantį senus laikus.
„Jūs sakot, kad inteligentija eina iš kartos į kartą. Mano atveju tai nepasiteisino. Dariausi IQ testą ir neseniai gavau atsakymą – sveikiname, jūs patenkate tarp 30 proc. žmonių su tokiu žemu IQ“, – stebisi Česlovas.
Apie kitus linksmus giminių medžio tyrinėjimo nuotykius išgirsite interviu įraše su Norvaišomis.
Lietuvos giminių festivalis kviečia susitikti artimuosius, seniai matytus giminaičius rugsėjo 8 d. Kaune, Nemuno saloje. Visą dieną koncertai ir pramogos šeimoms ir vaikams – nemokamai. Rezervuoti stalą giminei ir dalyvauti Šauniausios giminės rinkimuose, susipažinti su renginio programa galite ČIA.
Festivalyje bus fotosiena, kur visos giminės galės įsiamžinti. Visos nuotraukos bus keliamos į DELFI Giminių galeriją, kur visi galės susirasti savo giminės nuotrauką.
