Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus neformaliojo švietimo specialistė Giedrė Krištopaitytė teigė, kad lankomiausi objektai Kuršių nerijoje yra pažintinis takas Naglių gamtiniame rezervate ir Parnidžio kopos apžvalgos aikštelė. Tiesa, šioms vietoms nenusileidžia ir kiti poilsiautojų pamėgti objektai – Meškos galvos apžvalgos aikštelė, Vecekrugo kopa, Preilos kopa bei Kormoranų ir pilkųjų garnių perimvietė Juodkrantėje.

Unikalūs vaizdai visos kelionės metu

Specialistė aiškino, kad į šias lankytinas vienas verta atvykti visais metų laikais, mat kiekvieną kartą šios vietos leidžia pasigrožėti unikalia gamtine panorama.

„Naglių gamtiniame rezervate lankytis draudžiama, kadangi ten saugomos retos augalų, vabzdžių ir paukščių rūšys, tačiau yra galimybė praeiti pažintiniu taku rezervate ir pamatyti unikalų gamtos grožį ir pilkųjų kopų panoramą.

Nuo Parnidžio apžvalgos aikštelės, kuri yra Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Grobšto gamtinį rezervatą su vienintele išlikusia pustoma Sklandytojų kopa, taip pat galima grožėtis Nidos panorama, jūros ir marių vaizdais.

Parnidžio kopa
Foto: Skaitytojo nuotr.

Ant Vecekrugo ir Preilos kopų taip pat išvysite nuostabius Kuršių nerijos vaizdus „iš aukštai“. Na o Kormoranų ir pilkųjų garnių perimvietė yra didžiausia Lietuvoje ir viena didžiausių Europoje šių paukščių kolonija.

Iš Meškos galvos apžvalgos aikštelės atsiveria ne tik nuostabus vaizdas į kitą Kuršių nerijos krantą, bet ir galima pamatyti 2006 gaisro nuniokotus ir dabar jau baigiančius atželti miško plotus. Tai yra puikus sustojimas kelionės po Kuršių neriją pradžiai“, – aiškino G. Krištopaitytė.

Tiesa, specialistė atkreipė dėmesį, kad panorę rudenį aplankyti Kormoranų ir pilkųjų garnių perimvietę turėtų prisiminti, kad rudenį paukščių ten išvysti jau nebepavyks, mat rugsėjį jie visi migruoja bei sugrįžta tik pavasarį.

Svarbios taisyklės lankytojams

G. Krištopaitytė aiškino, kad keliaujantys aplankyti šių objektų taip pat turėtų prisiminti, jog keliauja į ypatingai jautrią ir saugomą teritoriją, kurioje saugomos ne tik retos augalų, vabzdžių bei paukščių rūšys, bet ir baltosios bei pilkosios kopos.

Foto: Organizacijos archyvas

„Gamtiniuose rezervatuose lankytis griežtai draudžiama, na o kraštovaizdžio draustiniuose privalome prisiminti, kad kopos kasmet slenka ir mažėja. Vienas žmogus, leisdamasis nuo kopų išjudina apie 1 toną smėlio. Todėl vertėtų paisyti ženklų ir nekopti bei nesileisti nuo baltųjų pustomų kopų bei neardyti apsauginio kopagūbrio pajūryje, leidžiantis į pajūrį laipteliais.

Lankytis rezervatuose, pavyzdžiui, Naglių gamtiniame rezervate, draudžiama, galima eiti ar važiuoti tik įrengtais pėsčiųjų, dviračių takais arba drėgnąja paplūdimio dalimi. Į minėtą pažintinį taką galima patekti iš aikštelės prie kelio Smiltynė – Nida, 31 kilometre.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai yra vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 1994 m. Kuršių nerija įtraukta į HELCOM Baltijos jūros saugomų teritorijų sistemą, o 2000 m. – į UNESCO Pasaulio paveldo teritorijų sąrašą“, – aiškino specialistė.