„Ar susimąstėte, kodėl toks „sūrus“ Druskininkų miesto vardas?“ – sakė Aušra Česnulevičienė ir pasiūlo paragauti rausvos druskos iš kurorto svečių pamėgto Grožio šaltinio. Taip prasideda ilgas pokalbis apie menininkų gyvenimą prie Ratnyčėlės, savo vietos ieškojimą kurorte, į kurį žmonės atvažiuoja stiprinti fizinės sveikatos, o „Druskos studijoje“ išlaisvina savo kūrybines galias.
Skulptoriaus Tauro dirbtuvėse druskos gabalai – įprasta medžiaga kūrybai, tarsi akmuo, medis ar metalas. Bet kai iš krosnies ištrauktas druskoje keptas upėtakis išdėliojamas į lėkštes, taip pat pagamintas iš druskos, kalbėtis tampa gerokai smagiau.
„Jeigu norite sužinoti, kaip atsirado „Druskos studija“ ir „Sūri pamoka“, tai pradėti reikėtų nuo to, kaip atsinešėme iš Grožio šaltinio vandens ir pradėjome virti. Jo litre yra 60 gramų – 2 sriubos šaukštai druskos. Taip ir pradėjome nuo pradžios, nuo Druskininkų vietovės pavadinimo“, – pasakojo Aušra.
„Dirbau su medžiu, eksperimentai buvo ir su metalu, ir su akmeniu, ko tik nebandžiau daryti, kol pamačiau, kokia dėkinga medžiaga yra druska,“ – sakė Tauras.
Dalis Česnulevičių namo rūsyje buvusios Tauro dirbtuvės prieš 11 metų virto sale, kurioje ne tik eksponuojamos iš druskos sukurtos skulptūros, kurias galima liesti ir net ragauti, bet ir vyksta „Sūri pamoka“.
„Parodymas, kaip atsiranda druska, tik papildo vaizdą. Bet iš tikrųjų esmė yra pabandyti per keletą minučių išjungti baimę padaryti kažką ne taip. Tada kiekvienas tampa kūrėju“, – kalbėjo skulptorius.
