Šešiasdešimt šešerių metų Domo ir šešiasdešimt dvejų Danguolės istorija turėtų keliauti per Lietuvos miestus ir kaimus kaip pavyzdys, kad bet kokioje situacijoje visada turėtų būti viltis. Nes didieji pokyčiai gali užklupti bet kurią akimirką, net kai mažiausiai to tikiesi. Būtent taip šiai porai iš Viešvilės ir nutiko.

Įsivaizduokite, jus atveža prie visiškai naujo kotedžo, paduoda raktus, žengiate į vidų, o ten viskas kaip iš naujausio interjero katalogo. Nuo sienų, grindų, iki baldų ir smulkiausių detalių. Apie nieką nereikia galvoti, viskas jau padaryta. Kaip kokiame viešbutyje – tik išsikrauk drabužių lagaminą ir laimingas sau gyvenk. Tik po vienos praleistos nakties ši laimė nesibaigia.

Kotedžo laimėtojai studijoje

„Kokia graži sofa, o koks šviestuvas originalus. Negaliu patikėti, tai svajonių virtuvė. O miegamasis toks jaukus, nesinori niekur eiti“, – taip į šį svajonės išpildymą reagavo laimingoji pora.

Šaltkalviu-suvirintoju pieninėje dirbantis Domas pats loterijos studijoje išsitraukė voką, kuriame slėpėsi šis ypatingas laimėjimas. Kai išvydo, kas jo rankose, laimingas vyras sunkiai rinko žodžius. Tą akimirką virš galvos pabiro spalvotas konfeti, o jam į glėbį puolė mylima moteris Danguolė. Bučiniais bei apkabinimais ji sveikino vyrą ir pataisė ant smakro priklijuotą pleistriuką. Pasirodo, tai labai svarbi šio laimėjimo detalė, vos visko nesugadinusi.

„Kad atvyktume į Vilnių, reikėjo keltis trečią valandą nakties. Šiek tiek pramigome, todėl labai skubėjome. Per tą neatsargumą Domas skusdamasis taip nusivarė smakrą, kad stipriai kraujavo. Pagalvojom: čia jau blogas ženklas“, – nakties iš šeštadienio į sekmadienį įvykius pasakoja Danguolė. Kol gelbėjo vyro smakrą ir stabdė kraujavimą nutiko dar viena bėda – pavėlavo į autobusą. „Viskas sakiau: nevažiuojam, kad taip nesiseka. Smakras, autobusas... Nu kas dar laukia, kai šitaip diena prasideda?“, – prisiminęs nakties įvykius dūsauja Domas.

Vis tik įkalbėtas mylimosios vyras ryžosi leistis į kelią. Iš namų jie išsikvietė taksi ir nuskubėjo į sekantį autobusą. Tada ilgas valandas juo važiavo iki Vilniaus. Vos vos, bet spėjo pačiu laiku! Dar atvykus į filmavimo studiją Domo veide šypsenos nesimatė. „Tikrai neslėpsiu, kad visiškai netikėjau. Bet žinojau, kad taip ar taip, jeigu ne kotedžas, tai paguodai tūkstantį eurų gausiu“, – sako jis.

Tuo tarpu Danguolės nuojauta buvo stipresnė. „Mes su Domu labai daug gerų darbų žmonėms esame padarę. Viena moteris Viešvilėje dar ne taip seniai man sakė: jūs tokie geri, tiek dėl visų stengiatės, kad pagaliau ir jums turi pasisekti. Man tie jos žodžiai iki šiol skamba galvoje. Vis sau pagalvodavau: na, kada gi ta sėkmė ateis“, – pranašišką pokalbį prisiminė moteris.

Domas ir Danguolė pažįstami nuo vaikystės. Kadaise, kai dar gyveno su tėvais – Viešvilėje buvo kaimynai. Vėliau abu sukūrė šeimas, augino vaikus, dirbo, vienas apie kitą nesidomėjo. Ir tik prieš vienuolika metų vėl susiėjo. Bet šį kartą jau ne kaip draugai, o kaip įsimylėjusi pora.

„Taip atsitiko, kad su penkiais vaikais likau našle. O Domas užgyvenęs tris vaikus išsiskyrė su žmona. Abu vienišavom, trūko meilės, artumo. Ir žinote, kaip būna: gyvenimas pats suveda. Atitiko visi mūsų interesai, pomėgiai. Pagalvojome, kad niekada nevėlu tapti pora. Koks skirtumas, kas parašyta pase. Amžius nieko nelemia, jeigu atsiranda jausmai“, – pasakoja Danguolė.

Kotedžo laimėtojai naujuose namuose

Mažame Viešvilės miestelyje šis romanas sukėlė daug aistrų. Vieni žmonės džiaugėsi ir sveikino meilę atradusią porą. Kiti gi paleido pilnas pavydo kalbas. Kliuvo tiek Domui, tiek pašte daug metų dirbusiai ir visų miestelėnų pažįstamai Danguolei. Bet į apkalbas jie nusispjovė.

„Išsiskirti sugalvojo mano buvusi žmona. Tas jos sprendimas labai paveikė mane, atrodė, kad gyvenimas tiesiog sugriuvo. Labai ilgai jaučiausi nelaimingas. Todėl už tai, kad išgyvenau tą sunkų laiką dėkoju Danguolei. Ji priėmė mane į savo butą, kuriame iki šiol ir glaudėmės. Gyvenome tikrai kukliai. Ji jau pensininkė, turi tiek, kiek „Sodra“ moka, o aš prie pensijos dar pieninėje prisiduriu. Bet žinote, provincijoje algelės nėra didelės, daug sau leisti negalime“, – atvirai pasakoja Domas.
Iki praėjusio sekmadienio jis netikėjo, kad viskas gali akimirksniu pasikeisti. „Galvojau taip būna tik knygose ir filmuose“, – vis kartoja.

Pro naujo kotedžo duris įžengusi pora neslepia, kad netrukus čia apsigyvens patys. Domas ir Danguolė tvirtai pasiryžo iš provincijos kraustytis į sostinę. „Kartu sudėjus turime net aštuonis vaikus. Bet jie jau sukūrė savo gyvenimus, kas Lietuvoje, kas emigracijoje. Todėl kotedžo niekam neatiduosime ir nedovanosime, jis bus mums, nes man atrodo, kad abu pagaliau nusipelnėme pagyventi kaip ponai. Čia viskas taip gražu, primena prabangią Skandinaviją. Manau, kad tokiuose namuose neįmanoma blogai jaustis. Pagaliau sulaukėme savo laimės“, – apsikabinusi mylimą vyrą ateities planais dalinosi Danguolė.

Pasigirsiu – tapau pirmuoju šios naujakurių poros svečiu vos tik jie, lydimi „Teleloto“ vedėjų Indrės Stonkuvienės ir Ginto Vaičikausko, pravėrė kotedžo duris.

Domas ir Danguolė sėdėjo savo naujumu dar spindinčioje svetainėje ant aksominės sofos ir dairėsi į visas puses. Kiekviena detalė, tarsi vaikams, kėlė tiek daug džiaugsmo.

– Visą gyvenimą praleidote mažame miestelyje, ar nebaisu pakeisti aplinką?

Danguolė: Mums pasisekė, kad kotedžas stovi ne judriame Vilniaus centre, o būtent čia – ramiame Pilaitės rajone, kur labai daug gamtos. Domas jau pasidomėjo, kad šalia yra net keli ežeriukai, kur jis galės eiti žvejoti.

– Jau vienuolika metų esate kartu, bet vis dar nesusituokę. Gal metas pagalvoti apie vestuves

Domas: Galvojome, bet yra viena bėda. Danguolė nori bažnytinės santuokos, o aš jau tokią turėjau. Todėl vis atidėliojame. Mums gerai ir taip, svarbu yra meilė, pagarba vienas kitam.

– Ką Viešvilėje žmonės sakys apie tokį laimėjimą?

Danguolė: Metai tik prasidėjo, bet tai garantuotai bus visų metų įvykis, visi kalbės apie mus. Nes niekam aplinkui dar taip nebuvo pasisekę. Užteko sesei pranešti, jau ji negali patikėti tuo, kas atsitiko.

– Naujame kotedže turite ir svečiams skirtų kambarių, kas juose gyvens?

Danguolė: Labai gerai sutariam su savo vaikais, tiek su mano, tiek su Domo. Jie mus lankys, galės apsistoti Vilniuje, juk toks įdomus miestas. Be to, mano sūnaus šeimai labai patogu, nes jie gyvena Norvegijoje. Nereikės iš Viešvilės į oro uostą važinėti.

Laiminga pora ir toliau žada pirkti loterijos bilietus, kitas jų tikslas laimėti naują automobilį, kad nebereiktų taikytis prie autobusų tvarkaraščių. Ir daugiau niekur niekada nevėluotų.