Visos Lietuvos žmonos, sukluskite. Kartais visai apsimoka vyrus siųsti į parduotuvę. Šeduvoje gyvenanti Regina Šneiderienė tai jau seniai suprato, todėl vyrą Joną Šneiderį ten vis pasiunčia. Būtent jis po darbo būna atsakingas už pirkinius. Telefonu Regina susako visą sąrašą, ką reikia nupirkti ir Jonas perka. Žmona žino, kad vyras parneš ne tik pirkinių maišą, bet ir loterijos bilietą. Antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais vyksta tokie apsipirkinėjimai.
Tą kartą, maždaug prieš mėnesį, Regina jo paprašė tik duonos kepalo. Namuose buvo priruošusi skaniausių valgių, laukė grįžtančio vyro. Ir jis grįžo, bet iš pradžių be pirkinių, kažkaip užsisvajojo, pamiršo apie parduotuvę. „Tai, ką liksime be duonos?“, - su gudria šypsena ji pasitiko sutuoktinį. Tada šis apsisuko ir grįžo pirkti. Paėmė didelį kepalą juodos. Nuėjo prie kasos, išvydo ten „Teleloto“ bilietą perkančią moterį, ir pats prisiminė, kad jam reikia tokio. Po kelių dienų paaiškėjo, kad laimėjo automobilį.
Dabar Regina visą gyvenimą draugams ir naujai sutiktiems žmonėms pasakos istoriją, kaip siuntė vyrą vieno, o gavo dvigubai. Ką čia dvigubai, gavo šimtus kartų geresnį pirkinį. Šeduvos stebuklas!
Su Šneideriais susitikome per „Teleloto“ filmavimą, į kurį jie atvyko atsiimti laimėto prizo. Prieš jiems žengiant į studiją pasikalbėjome kaip viskas buvo, kokia jų sėkmės paslaptis. Ir šiaip, apie gyvenimą. Juk įdomu, kokiems žmonėms tose loterijose sekasi.
Regina ir Jonas ėmė sakyti, kad retai jiems gyvenime taip sekėsi. Iki šiol visą laiką kažko panorėjus tekdavo sunkiai dirbti. „Netikėjom, kad iš dangaus tokia laimė nukrenta“, - šypsosi jie.
Net trylika metų Regina gyveno tarp Lietuvos ir Vokietijos, ten keliaudavo prižiūrėti senelių. Sako, kad tai be galo sunkus darbas, tiek morališkai, tiek fiziškai. „Tų pinigėlių visą gyvenimą reikėjo, stengėmės abu su vyru visais įmanomais būdais. Kadaise buvau Šeduvoje pardavėja, po to nusprendžiau, kad neapsimoka. Susiradau darbelį Vokietijoje. Bet gi žinote, koks ten gyvenimas atskirai nuo vyro, ar tame laimė? Laimė yra būti kartu, vienas kitam padėti, kartu tą duonelę valgyti“, - sako ji. Net už širdies griebia.
Dabar Regina sugrįžusi emigrantė, į klausimą „kuo užsiimate?“ atsako: esu tiesiog pensininkė - namų šeimininkė. O Jonas vis dar dirba, jis pastatų ir įrenginių priežiūros darbininkas Šeduvos globos namuose.
Netikėtą laimėjimą loterijoje pora vadina dovana keturiasdešimtųjų vestuvių metinių proga. Jiems tai, kaip stebuklas. Norisi ir džiaugtis, o tuo pačiu ir graudu, kad tokių netikėtumų nutinka. „Mums kaip tik tokia graži proga, ir va toks netikėtumas. Čia viskas, kaip pagal užsakymą įvyko. Tiesiog negalime iki šiol patikėti“, - sako Jonas.
Šis vyras savęs azartišku žmogumi nelaiko, tačiau giliai širdyje daug metų vis tikėjosi, ką nors laimėti.
– Dažnai perkate bilietus?,– paklausiau jo.
Jonas: „Žinokite, saikingai. Du-tris kartus per savaitę, kai einu pirkt maisto, tradiciškai perku bilietą, taip jau kokius penkiolika metų. Vis paimu po bilietėlį ir pasvajoju apie tuos naujus namus ir butus, apie tas mašinas, kurias ten per televiziją laimi. Daug gerų dalykų galima laimėti, o man vis nesisekdavo. Didžiausias prizas, kokį iki šiol teko gauti buvo 28 litai, visi kiti laimėjimai smulkūs – po kelis eurus. Na, bent jau bilietai atsipirkdavo“.
Regina: „Jonas mažesnis žaidėjas už mane. Jis nusiperka bilietus, po to per kompiuterį juos patikrina. O aš sėdžiu prie televizoriaus, braukau langelius, tikrinu iš karto, kol rodo žaidimą“.
– Ar pirkdamas bilietus turite kažkokią taktiką? Išduokite ją mums, kad ir kiti galėtų laimėti.
Jonas: „Turiu, tikrai turiu. Neperku parduotuvėse jau atspausdintų bilietų, visada nueinu prie terminalo ir paprašau, kad išleistų specialiai man, naują. Patinka turėti kuo didesnį bilieto numerį, nes galvoju, kad tie, patys pirmieji nieko nelaimi. Per daug nulių juose. Todėl pirmadieniais niekada neperku“.
– Visi aplinkui jus tokie azartiški?
Regina: „Mūsų draugų ratas buvo labai skeptiškas, netikėjo, kad įmanoma laimėti. Sakydavo, kad per maža tikimybė. Bet dabar viskas, visi ims žaisti, pamatė, kad tai yra realu“.
– Prisiminkite tą momentą, kai sužinojote, kad laimėjote automobilį?
Regina: „Aš savo bilietus buvau subraukiusi prie televizoriaus, o Jono pirktas bilietas buvo pas jį, nepatikrintas. Todėl įjungė kompiuterį, kad pažiūrėtų, ar laimėjo. Girdžiu, kviečia mane, sako laimėjom. Iš pradžių nepatikėjau, sakau – dar kartą tikrink, pagalvojau, kad kažkokia klaida bus įsivėlus, gal blogai numerį parašė, ar panašiai. Jis tikrina ir vėl tas pats – kompiuteris rodo, kad laimėjom „BMW 318i”.
– Kokia buvo jūsų reakcija?
Regina: „Didžiulė, tikrai didžiulė laimė. Jonas be žado sėdėjo, o aš trypiau kojom, klykiau. Manau moteris tokiais momentais daugiau emocijų parodo“.
– Iš karto visai Šeduvai paskelbėt apie laimėjimą?
Jonas: „Iš pradžių galvojom, kad nepasakosim, tylėsim. Bet žinote, nusprendėm, kad laime džiaugtis su kitais yra daug linksmiau, nei tik dviese, namuose užsidarius. O ir istoriją turim – ėjau duonos, grįžau su automobiliu. Labai smagu“.
Regina: „Mūsų dukra labai džiaugiasi, žentas ilgai negalėjo patikėti. Tikra vestuvių metinių dovanėlė“.
Užsakymo nr.: PT_78038903