Dviguba pilietybė – būdas neprarasti lietuvių
M. Kavaliauskaitė – lietuvė, kuri jau 8-erius metus gyvena Londone. Ji pasakoja, kad sprendimas išvykti iš gimtosios šalies buvo gana spontaniškas ir nelabai planuotas.
„Turėjau labai gerą draugę, kuri tuo metu gyveno ir dirbo Londone. Ji sužinojo apie darbo galimybę ir apie ją papasakojo man, pasiūlė atvažiuoti. Taip ir išvažiavau“, – prisimena pašnekovė.
Ji sako, kad pati jau yra užsiregistravusi balsavimui referendume. 2019 metais lietuvė taip pat balsavo.
„Šis klausimas yra labai aktualus visiems žmonėms, kurie gyvena užsienyje. Ypatingai tai svarbu tiems, kurie yra išvykę su pirmąja emigrantų „banga“, kurie išvyko po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Tai – žmonės, kurie jau stipriai „įleidę“ šaknis kitose valstybėse, yra sukūrę ten šeimas, turi nekilnojamojo turto. Todėl esu įsitikinusi, kad yra svarbu mums įsivertinti galimybę turėti dvigubą pilietybę. Juk be šitos opcijos pradėsime prarasti lietuvius“, – pabrėžia M. Kavaliauskaitė.
Dviguba pilietybė suteiktų daugiau galimybių
Pati pašnekovė pasakoja Londone gyvenanti turėdama nuolatinio gyventojo statuso atitikmenį, įgytą dėka schemos, sukurtos dėl „Brexit“.
„Iš esmės man asmeniškai labai didelio skirtumo tai nesudaro. Todėl aš iki šiol Londone ir gyvenu be pilietybės, nors ir galėčiau bandyti ją įgyti, mat gyvenu Anglijoje daugiau nei penkerius metus. Vienintelė priežastis, kodėl aš jos nebandau įgyti, yra tai, kad automatiškai prarasčiau Lietuvos pilietybę. O to aš tikrai nenoriu“, – teigia M. Kavaliauskaitė.
Anot jos, jei ji turėtų Anglijos pilietybę, galėtų dalyvauti visuose rinkimuose, ne tik savivaldos.
„Tai irgi šiek tiek yra svarbu. Juk gyvenant šalyje norisi turėti ir savo balsą. Tačiau didžiausias skirtumas tas, kad su dabartiniu savo statusu, jeigu aš išvažiuočiau iš Anglijos dviem metams, aš automatiškai prarasčiau dabar turimą statusą“, – dabartinę sistemą paaiškina lietuvė.
Todėl, moteris sako, ji negali imti ir grįžti į Lietuvą, pabandyti čia kurti savo ateitį. Juk, jeigu nepasiseks, ji tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi dabar, negalės vėl išvažiuoti į Angliją.
Nori grįžti į Lietuvą
M. Kavaliauskaitė pasakoja, kad pati norėtų per artimiausius keletą metų grįžti gyventi į Lietuvą, čia kažką sukurti.
„Tačiau būtų labai gerai turėti planą „B“ ir žinoti, kad jeigu man nepavyks Lietuvoje, galėsiu grįžti čia ir toliau tęsti veiklą, kuria užsiimu ir dabar“, – nurodo ji.
Londone gyvenanti lietuvė sako, kad šiuo metu nebėra galimybės tiesiog atvažiavus į Angliją čia pabandyti dirbti.
„Dabar, kiek aš žinau, norint atvažiuoti reikia turėti darbo pasiūlymą, visus dokumentus iš darbovietės, kurie patvirtintų, kad tikrai turėsi darbo. O tai yra sunkiau, dirbant, pavyzdžiui, aptarnavimo srityje ar tokioje srityje, kuri yra mažiau apibrėžta. Tokiems žmonėms yra sudėtingiau“, – aiškina pašnekovė.
Ji sako, kad pačių anglų požiūris į emigrantus yra šiek tiek pasikeitęs. Tai sutapo su „Brexit“ ir koronaviruso pandemija. Dėl šių priežasčių labai daug emigrantų išvyko atgal į savo gimtąsias šalis. Todėl, situacijai pagerėjus, buvo susidurta su tuo, kad nėra žmonių, kurie galėtų dirbti įvairiose srityse.
Prarasti Lietuvos pilietybę – tiesiog nelogiška
Jeigu būtų tokia galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, turint ir kitos šalies pilietybę, M. Kavaliauskaitė teigia, kad tikrai siektų Anglijos pilietybės.
„Tą daryčiau tam, gal galėčiau užsitikrinti savo ateitį. Galėčiau išvažiuoti iš Anglijos ilgesniam laikotarpiui, tačiau galėčiau ten ir grįžti“, – teigia pašnekovė.
Vis tik lietuvė nurodo, kad jos draugės, kurios yra sukūrusios šeimas ir susilaukusios vaikų su kitataučiais, tikrai prašytų pilietybės savo vaikams. O juk tai – labai svarbu.
„Žmogus turi giminių, turi savo tėvus, kurie gyvena Lietuvoje. Todėl atrodo tiesiog nelogiška prarasti Lietuvos pilietybę. Aš žinau labai mažai tokių žmonių, kurie paprastai atsisakytų Lietuvos pilietybės. Ir visai nesvarbu, kiek metų jie yra pragyvenę užsienyje. Turiu draugių, kurios turi vaikų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, mat jiems lengviau ir patogiau turėti Anglijos pilietybę. Tačiau pačios mamos neatsisako Lietuvos pilietybės“, – pasakoja M. Kavaliauskaitė.
Todėl, anot jos, būtų labai gerai turėti galimybę neprarasti Lietuvos pilietybės. Juk labai dažnai žmonės neįgyja kitos šalies pilietybės vien todėl, kad taip prarastų Lietuvos pilietybę.
Kuo daugiau turinčių Lietuvos pilietybę – tuo geriau
M. Kavaliauskaitė įsitikinusi, kad Lietuva yra pernelyg maža šalis, negalinti nesuteikti žmonėms galimybės išsaugoti pilietybę. Juk tokie žmonės tenori išlikti lietuviais.
„Mes negalime sau to leisti. Pastarieji dvidešimt metų parodė labai didelę „bangą“ emigracijos. Mes turėjome labai daug žmonių, kurie išvyko iš Lietuvos. Todėl aš manau, kad ta galimybė turėti dvigubą pilietybę yra labai svarbi. Juk mes jau turime kartą lietuvių vaikų, kurie gimė kitose valstybėse. Jie dažnai net neturi Lietuvos pilietybės vien todėl, mat jiems patogiau ir geriau turėti pilietybę šalies, kurioje gimė ir gyvena. Tačiau jų tėvai bando jiems „įskiepyti“ lietuvybę, stengiasi auginti juos ugdydami patriotiškumą“, – sako pašnekovė.
Lietuvė įsitikinusi – Lietuvai būtų labai naudinga turėti žmones, kurie gali turėti pilietybę, net jei jie nėra gimę šioje šalyje. Juk tai tikrai nereiškia, kad jie niekada nenorės atvykti čia gyventi.
„Manau, kad mums būtų labai naudinga turėti kuo daugiau žmonių, kurie turi Lietuvos pilietybę, kurie puoselėja lietuviškumą net ir gyvendami užsienio šalyse“, – įsitikinusi M. Kavaliauskaitė.
Juk tokie žmonės, anot Londone gyvenančios lietuvės, pristato ir reprezentuoja Lietuvą.