Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmones labiausiai gąsdina ne pats virusas, o privalomi suvaržymai. Specialisto teigimu, pandemija labiausiai paveikė žmones, linkusius į fobijas, nerimastingo tipo asmenybes. Stresas juos išbalansuoja, susilpnina, o įkyrios mintys sukelia baimės jausmą.

Paklaustas, kieno emocinei sveikatai koronavirusas turėjo daugiausia įtakos, psichologas paminėjo medikus, kurie gavo daugiau darbo apkrovos; moksleivius, negalėjusius susitvarkyti su savarankiško mokymosi iššūkiu; taip pat senjorus, kurie per karantiną patyrė vienišumo jausmą.

Edvardo Šidlausko teigimu, problemų netrūko ir mokyklose. Didelei daliai mokinių savarankiškas mokymasis buvo iššūkis. Ir rudenį, kai jie grįžo į mokyklas, tai jautėsi.

Siekdama kovoti su psichologinėmis problemomis Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sukūrė platformą Pagalbasau.lt.

Svetainė suteikia galimybę įsivertinti savo emocinę būseną, paaiškina, kaip gauti profesionalią pagalbą.

Karantino laikotarpiu Lietuvos policija registravo labai daug pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaip pasakojo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, policija buvo pasiruošusi ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, kurie užkirto kelią smurto augimui.

Vis dėlto dabar smurto artimoje aplinkoje atvejų mažiau. Šiemet per 9 mėnesius registruotos 5663 nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje, – net 4 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.