Pandemija paveikė mokinius, medikus ir senjorus
Pasak psichologo Edvardo Šidlausko, žmones labiausiai gąsdina ne pats virusas, o suvaržymai. Koronavirusas, sako jis, pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie turi nusilpusį imunitetą arba yra ligoti. Tuo tarpu dauguma savęs prie šių grupių nepriskiria ir mano, kad virusu persirgs lengvai arba be simptomų.
„Vienintelė problema tampa klausimas, kodėl aš dėl tokios smulkmenos turiu tiek daug aukoti. Pavyzdžiui – neiti į darbą ar renginius. Panašu, kad toks kantrybės praradimas stiprėja ir nepasitenkinimo yra daug“, – pažymi psichologas.
Pandemija labiausiai paveikė žmones, linkusius į fobijas, nerimastingo tipo asmenybes, vardija specialistas. Susidūrę su šiomis problemomis žmonės pagalbos ieško psichologo kabinete, nes stresas juos išbalansuoja, susilpnina, o įkyrios mintys sukelia baimės jausmą.
„Virusas paveikė ir žmones, kurie nukentėjo ar nukentės ekonomiškai, netenka savo įprastų veiklų, gyvenimo būdo. Tai gali lemti apatiją, nusivylimą, depresijos būseną“, – pasakoja E. Šidlauskas.
Paklaustas apie atskiras visuomenės grupes, kurių emocinei sveikatai koronavirusas turėjo daugiausiai įtakos, psichologas mini medikus, kurie gavo daugiau darbo apkrovos, moksleivius, negalėjusius susitvarkyti su savarankiško mokymosi iššūkiu ir senjorus, kuriems per karantiną sustiprėjo vienišumo jausmas, atskirtis.
„Mokyklose suprastėjo mokymosi rezultatai, nes susilpnėjo įgūdžiai mokytis. Nemažai daliai mokinių savarankiškas mokymasis buvo iššūkis ir jie nesusitvarkė, atėjo į mokyklas labiau atsipūtę, aptingę. Darbuose irgi žmonės nedirba pilnu pajėgumu – įjungtas pusiau atostogų režimas“, – dėsto pašnekovas.
Pandemija, jo nuomone, pakeis visuomenės įpročius, nes savisauga taps dalimi rutinos: „Turėtų padidėti meilė švarai, rankų plovimui. Kasdienė savisauga turėtų tapti tam tikra rutinos dalis, nors iki šiol tai nebuvo labai būdinga.“
Pandemija ypatingai paveikė visuomenės psichinę būseną, todėl, siekiant sumažinti neigiamas koronaviruso pasekmes šalies gyventojų emocinei sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir savo sričių profesionalais, sukūrė atsinaujinusią nacionalinę platformą – Pagalbasau.lt.
Joje galima rasti aktualią informaciją apie emocinę sveikatą ir prieinamą psichologinę pagalbą, pritaikytą COVID-19 pandemijos poreikiams. Svetainė suteikia galimybę įsivertinti savo emocinę būseną, informuoja šalies gyventojus apie dažniausiai pasitaikančius psichikos ir elgesio sutrikimus, paaiškina, kaip gauti profesionalią specialistų pagalbą, padėti sau bei artimajam.
Smurto artimoje aplinkoje mažėja
Paskelbus šalyje karantiną, Lietuvos policija registravo vis daugiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Karantino laikotarpiu, pastebi policija, gyventojai susidūrė su iššūkiais, mat nuolatinis buvimas kartu šeimose kėlė įtampą – tai turėjo įtakos pasikeitusiam smurtautojo ir galimos smurto aukos elgesiui.
„Visi pažeidimai ar nusikaltimai persikėlė į vidinius gyvenimus. Karantino pradžioje prognozavome, kad daugės smurto artimoje aplinkoje, sukčiavimų virtualioje erdvėje ir mažės viešoje vietoje padaromų nusikaltimų. Panašiai ir buvo. Galbūt tikėjomės dar daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų, tačiau pasiruošėme, padarėme tam tikrus žingsnius, tad didėjimas nebuvo labai ženklus“, – pažymi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Natūralu, sako pašnekovas, kad šeimai per karantiną praleidžiant 24 valandas kartu, barnių ir pykčių, peraugusių į rimtesnius nusikaltimus, daugėjo: „Žmonės nebuvo pratę tiek ilgai būti kartu, dėl to ir kildavo daugiau konfliktinių situacijų.“
Vis dėlto dabar smurto artimoje aplinkoje atvejų – mažiau. Šiemet per 9 mėnesius registruotos 5663 nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje – net 4 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Realių grėsmių, kad smurto artimoje aplinkoje atvejų artimiausiu metu galėtų daugėti, kol kas nematome, tačiau nuolat analizuojame situaciją ir imamės prevencinių priemonių“, – teigia R. Matonis.