„Rocket Science Baltic“ direktorius Šarūnas Ribakovas sako, kad konkurencija rinkoje – dar vienas iššūkis, dėl kurio skauda galvą tiek dideliems, tiek mažiems verslams, nepaisant situacijos pasaulyje. Jis pasidalino patarimais, kas būtina, norint, kad įmonė „išlaikytų galvą virš vandens“ ir galėtų vykdyti tarptautinę plėtrą.
– Su kokiais iššūkiais pastaraisiais metais susiduria lietuviškas verslas?
– Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, turbūt didžiausią poveikį ekonomikai ir verslui turėjo COVID-19 pandemija. Nestabili ekonominė situacija įnešė daug chaoso ir nežinomybės, dėl to dažnu atveju verslai priverčiami keisti ilgalaikius tikslus, bandydami prisitaikyti prie rinkos nestabilumo ir taip išlikdami konkurencingais rinkoje. Konkurencinga aplinka taip pat yra nemažas iššūkis šiandieniniam verslui Lietuvoje. Lietuvos rinka yra ganėtinai nedidelė, tad verslui, ypač naujam, užsitikrinti rinkos dalį tik Lietuvoje, be galimybės užsiimti eksportu, yra tikrai didelis iššūkis. Pastebiu tendenciją, kad verslai susiduria ir su dideliu specialistų trūkumu. Jei versle esi naujokas, bet nori augti (o augimas galimas tik su aukšto lygio specialistais), pritraukti žmogų su dideliu žinių bagažu ir patirtimi – sudėtinga užduotis.
– Esate rinkodaros įmonė, kokias rinkodaros priemones pasitelkiate patys ir kurios pasiteisina labiausiai?
– Turbūt, kaip ir daugelis tokio tipo verslų, naudojame standartines priemones. Kokybiško turinio kūrimas, kontaktų mezgimas, mokymai, skaitmeninės rinkodaros kanalai. Kol kas labiausiai pasiteisinusi priemonė – užmegzti kontaktai. Per visus metus, kuriuos užsiimu verslu, pastebėjau, kad pirmiausia parduodama ne paslauga, o emocija, nuotaika, jausmas, ryšys, o tik vėliau – paslauga ar produktas. Todėl manau, jei norima įgyvendinti sėkmingus pardavimus, reikėtų daug dėmesio skirti ne tik paslaugos pristatymui, bet ir pasikliauti emocinės rinkodaros strategijomis.
– Kokiomis priemonėmis kovojate su konkurencija, ar ji jūsų sektoriuje – didelė?
– Kaip ir visus verslus, konkurencija mus verčia judėti į priekį ir tobulėti. Mūsų sferoje konkurencija yra ganėtinai didelė. Pagrindinė užduotis, kurią atliekame nuolat, – stebime rinkos „pulsą“. Stengiamės užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir klientų aptarnavimo lygį. Nuolatos žvalgomės naujausių inovacinių sprendimų, kurie padėtų ne tik suvaldyti klientų lūkesčius, bet ir užtikrintų sklandesnį procesų valdymą įmonės viduje. Įmonėje taikome paslaugų diversifikaciją į dvi sritis – skaitmeninės rinkodaros ir IT paslaugas. Tai leidžia įgyti pranašumą prieš konkurentus, nes klientas gauna visas paslaugas iš vienų rankų.
– Sakoma, kad konkurentų nereikia bijoti esant geriausiu, kaip savo srityje tapti geriausiu?
– Mano manymu, ganėtinai sunku užfiksuoti akimirką, kai tampi savo srityje geriausiu, bet ar visada geriausias yra geriausias? Visiškai tobulas išpildymas, manau, net neegzistuoja, visada atrandama, kad ir mikro elementų, kuriuos buvo galima išpildyti kitaip. Galbūt sakyčiau, kad reikėtų ne stengtis tapti geriausiu, o siekti kuo nuosekliau ir kruopščiau atlikti paskirtas užduotis. Maksimaliai domėtis sritimi, kurioje dirbi, turėti viziją, strategiją ir kuo nuosekliau bandyti jas įgyvendinti. Vargu, ar viską atlikus idealiai nereikės bijoti konkurencijos – naivu tikėtis, kad neatsiras konkurencijos pasiekus ir aukščiausią lygį savo srityje.
– Kokiais būdais verslų vadovai gali užtikrinti, kad dirbdami daugiau neuždirbtų mažiau (kaip dažnai būna veiklos pradžioje)?
– Galiu tik patvirtinti šį teiginį, kad verslo pradžioje tai yra iššūkis, su kuriuo turbūt tenka susidurti daugeliui verslų. Tai yra stadija, kuomet pamatai, kad verslas negali sklandžiai vykti be aprašytų įmonės veiklos procesų, sklandaus finansų valdymo, prioritetų nustatymo, efektyvaus įmonės resursų valdymo. Tiek naujam verslui, tiek jau kurį laiką veikiančiam, nesvarbu kokia jo rūšis bebūtų, patarčiau atlikti namų darbus. Užtikrinti mano minėtų užduočių atlikimą, nuolat juos tobulinti, kuo labiau viską automatizuoti ir taip progresyviai auginti verslą.
– Planuojate plėtrą užsienyje, kaip manote, kokius rodiklius būtina pasiekti verslui, norinčiam veiklą vykdyti ne tik Lietuvoje?
– Norint žengti į užsienio rinką šiuo metu turbūt sunkiausia įgyti būsimų klientų pasitikėjimą. Manau, įmonė, turinti tam tikrą minimalią finansinę istoriją, patirtį, komandą ir strategiją, gali bandyti vykdyti veiklą užsienyje. Iš patirties galiu pasakyti, kad daugelis užsienio klientų nori susipažinti su komandos nariais, kurie dirbs prie jų projekto. Tai tik patvirtina, kad užsienio rinkose žmogiškasis faktorius taip pat išlieka labai svarbus. Plėtrai užsienyje reikalingi ir tvarkingai aprašyti visi įmonės procesai, sustyguotos darbuotojų atsakomybės, išskirta, kas už ką atsakingas. Dar labai svarbus finansų valdymas. Reikia atsiminti, kad užsienio rinka kainų atžvilgiu yra kontrastingesnė. Rinkos stebėjimas ir analizė atima dar daugiau įmonės resursų, nes reikės rasti būdų, kaip save pozicionuoti rinkoje ir bandyti mažais žingsniais įsitvirtinti siūlant vieną ar kelias konkrečias paslaugas. Nes ne viskas, kas veikia Lietuvos rinkoje, veiks ir užsienyje.
– Kodėl dalyvaujate Verslo akademijos projekte, ko iš jo tikitės?
– Pamačius, kad prasideda Verslo akademijos projektas, abejonių pildyti ar nepildyti prašymą, nebuvo. Visų pirma, tai galimybė sužinoti daug įdomių dalykų, susijusių su verslu, procesais, finansų valdymu ir panašiai. Taip pat – susipažinti su kitais verslais ir jų savininkais, sužinoti, su kokiais iššūkiais jie susiduria. Galbūt kai kurie jau yra susidūrę su tam tikrais sunkumais ir gali patarti, kaip su jais susitvarkyti mums. Projektas taip pat žavus tuo, kad vyksta paskaitos ne tik virtualiai, bet ir gyvai. Taip projektas priverčia pakeisti aplinką, paįvairinti standartinę dienos rutiną ir suteikia galimybę šiek tiek prasiblaškyti.
– Kaip manote, kokia ateitis laukia verslo Lietuvoje?
– Manau, kad pandemija paliko žymę įvairiuose verslo sektoriuose, bet džiugu, kad vis dėl to dauguma išgyveno ir toliau vykdo veiklas. Aišku, reikia pripažinti, kad pandemijos metu ne visi verslai patyrė tik nuosmukį. Tarkime, mūsų sferoje turbūt galima būtų teigti, kad net buvo šioks toks pakilimas, nes viskas užsidarė, verslai negalėjo vykdyti fizinės veiklos ir suprato, kad reikia ieškoti galimybių skaitmeninėje erdvėje.
Apie finansavimo mažėjimo pasekmes verslui šnekama jau seniai, bet aš kaip tik matau šiokį tokį atsigavimą, pavyzdžiui, ES skiria vis didesnį finansavimą tarptautinių projektų įgyvendinimui. Vis dėlto, labai sunku kažką prognozuoti tokioje nestabilioje ekonominėje būsenoje, neaišku, kaip konkrečiam verslui seksis po trejų, penkerių ar dešimties metų. Kai pasaulyje vyrauja tokia sumaištis, manau, bet ką sunku prognozuoti. Tačiau mes, lietuviai, esame kruopštūs žmonės ir rasime būdų save realizuoti bet kokioje sudėtingesnėje situacijoje, tokiu būdu išlaikydami stiprią Lietuvos ekonomiką.