Mobilumo startuolisBolt“ įkurtas prieš 10 metų devyniolikmečio esto Markuso Villigo. Išgirdęs, kad JAV atsirado mobilioji paslauga, kuria pasinaudojus galima išsikviesti transportą mieste, pagalvojo, kodėl to nėra Estijoje, mat Taline nebuvo lengva išsikviesti taksi, reikėjo ilgai laukti. Vaikinas, tikėdamas tokio verslo sėkme savo šalyje, pasiskolino iš tėvų pinigų, subūrė reikalingiausią tuo metu komandą, sukūrė pirmąją programėlės versiją, įtikino prie platformos prisijungti pirmuosius vairuotojus. Iš pradžių turėjęs misiją mesti iššūkį tradicinei taksi pramonei, teikiant naują pavėžėjimo paslaugą, šiandien startuolis dėl savo dydžio ir siūlomų produktų asortimento atsidūrė unikalioje padėtyje – turi galimybę iš esmės keisti žmonių judėjimo įpročius, siekia, kad visame pasaulyje nuosavų automobilių mažėtų, kad žmonės naudotųsi vieni kitų transporto priemonėmis, kad persėstų ant dviračių, naudotųsi paspirtukais.

Lukas Yla

Per 10 metų startuoliui pavyko išsiplėsti ir pasiekti, kad pavėžėjimo paslauga naudotųsi virš 100 mln. vartotojų visame pasaulyje. Startuolis yra vienas iš pirmaujančių šios paslaugos tipo lyderis Europoje ir Afrikoje. Įmonė teikia paslaugas 45 pasaulio šalyse, virš 500 jose esančių miestų. Šiose rinkose startuolis yra arba lyderis, arba vejasi lyderį, būdamas antroje pozicijoje. Paskutinis investicinis fondas, kurį įmonė pritraukė, buvo 500 mln. eurų. Nuo pandemijos pradžios startuolis išaugo keturis kartus, o paskutinio finansavimo metu jo vertė siekė 7,6 mlrd. eurų.

Pirmieji iššūkiai: nepasitikėjimas, kapitalo trūkumas ir komandos pritraukimas

„Kalbame apie organizaciją, kuri per dešimt metų išaugo nuo vieno žmogaus iki beveik 4000 darbuotojų. Skaičiai rodo, kad organizacija augo labai staigiai, tad pagrindiniai iššūkiai ir buvo augimas. Pačioje pradžioje iššūkis buvo tam tikras požiūris ir pats tikėjimas startuoliu. Vakarų valstybės turėjo, nors dar ir dabar pasitaiko turinčių tokį požiūrį, kad jų šalių piliečiai verslą kuria geriau, yra gabesni, turi kitų patirčių ir geriau už mus viską žino. Baltijos šalių verslams pramynus takus gerokai paprasčiau įtikinti investuotojus, kad sugebame ne mažiau, o neretai ir gerokai daugiau. Tą įrodo ir kažkada niekam nežinomų Baltijos šalių gabūs ir imlūs jauni žmonės, šiandien vienas po kito išauginantys vienaragius“, – sako Lukas Yla, dirbantis „Bolt“ centriniame biureTaline.

„Bolt“ įkūrėjas Markus Villig

Lietuvis atsakingas už naujos įmonės automobilio dalijimosi mobilumo paslaugos plėtrą visoje Europoje, su kuria komanda pradėjo veiklą Taline 2021 metų gegužės mėnesį. Paklausus, kaip sekasi įgyvendinti šiuos įmonės planus, įmonės atstovas sako, kad nors ketino pasiekti aukštesnius tikslus praėjusiais metais, bet, kaip ir daugeliui organizacijų, teko susidurti su automobilių trūkumo problema: „Pirmiausia automobilius buvo sudėtinga pagaminti dėl semikonduktorių, kitų dalių trūkumo, dėl karo Ukrainoje, galiausiai dėl logistinių problemų. Nors mūsų plėtra nepateisino visų ambicijų, kurias turėjome, bet išsiplėtėme į dvi naujas rinkas – Rygą Latvijoje bei Lioną Prancūzijoje – ir užbaigėme metus beveik su 2 tūkstančiais automobilių (o Taline pradėjome su 300). Šiais metais tikimės plėstis per visą Europą ir pasiekti žymiai didesnį automobilių kiekį.“

Sugrįžtant prie šio startuolio pradinių iššūkių, pasak L. Ylos, šalia pasitikėjimo, kad gali ne prasčiau nei kiti, buvo kitas su tuo susijęs iššūkis – pritraukti žmones ir realų kapitalą, o tai reiškia įrodyti investuotojams, kad naujas startuolis gali konkuruoti su kitais stambiais žaidėjais dabartinėse rinkose.

„Pirmosios investicijos surinktos iš įkūrėjo šeimos bei artimųjų, kad būtų galima sukurti mobiliąją programėlę, o tam, kad eitume toliau, reikėjo didesnio kapitalo, reikėjo pasamdyti savo srities profesionalų, nes kai įkuri verslą 19 metų, tai tikrai nėra tos patirties, o ir pasitikėjimo iš vyresnių negausi taip lengvai. Galime tik įsivaizduoti, kaip vos mokyklą pabaigęs žmogus ateina pas dvigubai ar dar daugiau už save vyresnį inžinierių arba kitą ekspertą ir sako: „Kviečiu į savo komandą, kuri gyvuoja vos kelis mėnesius“, ir dar reikia mesti savo gerai mokamą darbą. Įrodinėjama, kad nors šiandien dirbame tik Taline, bet yra vizija, jog tai bus viena didžiausių mobiliųjų paslaugų visoje Europoje, be to, būsime sparčiausiai augantys šios rinkos žaidėjai. Tai, aišku, kad yra iššūkių. Pritraukti ne tik profesionalų komandą, bet ir investuotojų, kurie tavimi patikėtų, surizikuotų, prisijungtų prie organizacijos ar investuotų ir padėtų augti buvo tikrai didelis iššūkis. Nežinau nė vieno žmogaus, kuris būdamas vienas pats sukūrė tokį didžiulį verslą; komanda yra būtina“, – atvirai sako L. Yla.

Netikėtas sprendimas pasukti į Afriką pasiteisino 100 proc.

Pašnekovas sako, kad kai startuolis ilgainiui išsiplėtė ir jau buvo pradėtas lyginti su kitais mobilumo startuoliais, ypač su tais, kurie pradėjo veiklą JAV, vis tiek buvo nepalyginamas skirtumas su pritrauktomis konkurentų investicijomis: „Visada buvome priversti atrasti kitokių būdų konkuruoti, naudoti kitokias taktikas, taikyti inovatyvesnius sprendimus, būti drąsesni, ir tai rodo sprendimas plėstis Afrikos rinkoje. Kai turi mažesnį kapitalą, turi mažesnes galimybes nei konkurentai, bet esi kupinas ambicijų. Paskutinius penkerius metus, kai įmonė išaugo iki tam tikro lygio, atsirado pasitikėjimas, visai kiti rizikos kapitalo fondai į įmonę atkreipė dėmesį ir pradėjo investuoti į tolimesnę plėtrą bei augimą. Tai padėjo ir tam tikrą kokybės antspaudą.“

Paklausus, kodėl nuspręsta plėstis į Afrikos rinką, L. Yla sako, kad daugeliui tai buvo gana netikėtas sprendimas, iš pradžių priimtas gan skeptiškai, nes buvo nesuvokiama, kodėl europinis žaidėjas, dar net neužkariavęs visos Europos, staiga pasirenka Afriką.

„Bet tai ir buvo viena iš mūsų organizacijos sėkmių, nes daugelis net nematė Afrikos kaip tinkamos tokiai nišai vystyti rinkos, kurioje galima vykdyti sėkmingas operacijas ir greitai augti. Atlikome tam tikrus tyrimus ir pamatėme, kad ten yra galimybių, ir gan neblogų. Kai tai pamatėme, tai ir ėjome, žiūrėjome, kaip vartotojai priims tokią paslaugą. Tai, kad buvome vieni pirmųjų, pasirinkę visiškai kitokią strategiją, lėmė, jog per trumpą laiką tą rinką ir užkariavome, – mūsų investuotojai patikėjo, kad žinome, ką darome: galime plėstis ne tik Europoje, bet ir tokiose išskirtinėse rinkose“, – užtikrintai sako L. Yla.

Įmonės atstovas, kalbėdamas apie plėtrą Europos šalyse, pastebi, kad tam tikros Senosios Europos šalys labai gina savo taksi rinką, nori ją apriboti: „Jiems nenaudinga, kad rinkoje atsiras daug pavėžėtojų, nes jie lems didesnę konkurenciją ir mažesnes kainas galutiniam vartotojui, tad yra miestų, kurie dar „dreifuoja“. Įdomu, kad kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Ispanijos, buvo net reikalaujama tam tikro ilgio automobilio. Mes pritvirtinome metalinius rėmus ir iškabą, – nors atrodo kvailai, bet tokie reikalavimai [juokiasi – aut. pastaba]. Taigi ne visi miestai vienodai noriai įsileidžia mus, bet jei jau įžengiame į rinką, tai ir plečiamės, tik klausimas, kokiu greičiu, nes plėtra tam tikrose vietose gali būti diktuojama reguliacinės aplinkos.“

Veikia skirtingai nei tradicinės įmonės

„Mūsų startuolis nuolatos investuoja į plėtrą, o kiekvieną augimą lydi tam tikri iššūkiai. Startuolių rinka pritraukia rizikos kapitalą, kuris leidžia staigiai augti ir plėstis, tada žiūri, kaip užkariauti rinkas, o pelnas ateis kada nors vėliau. Tai kitoks modelis nei įmonių, kurios turi kapitalo, investuoja, pradeda veiklą, kurių tikslas yra greitai gauti pelno per trumpą laiką, ir kad tas pelnas leistų išgyventi bei toliau plėstis.

Jeigu mūsų verslas būtų tradicinis, tai po 10 metų vargu ar kalbėtume apie operacijas tiek daug šalių, – būtų žymiai mažesnis kiekis. O kalbant apie palankiausias Europoje rinkas, tai vienareikšmiškai yra Estija. Neabejoju, kad ji – viena progresyviausių Europos šalių, žiūrint į visas skaitmenines paslaugas, kurios ten veikia; Estija aktyviausiai palaiko skaitmeninių startuolių plėtrą ir augimą. Nepamirškime, kad tai šalis, turinti daugiausia vienaragių, tenkančių tūkstančiui gyventojų“, – pabrėžia L. Yla.

Turėti tik verslo idėją – neužtenka, privalu tiksliai suskaičiuoti

Pašnekovas dalyvaudamas smulkiojo verslo akademijoje, kur savo įžvalgomis padeda verslams tobulėti, yra sakęs, kad daugeliui jaunuolių, ateinančių pas jį su verslo idėja ir prašančių patarimų, pataria, jog pirmiausia reikia rasti būdą, kaip pasitikrinti save rinkoje su mažiausiomis investicijomis: „Gana dažnai matau vieną iš pagrindinių pradedančiojo verslo problemų – štai, turiu idėją, imu ir darau. Tik labai nedaug žmonių, turinčių idėjų, iš tikrųjų pabando realiai sumodeliuoti, kaip gali atrodyti verslas popieriaus lape. Jie mano: užtenka, kad ta idėja atrodo puikiai jiems, artimiesiems, draugams, net nežiūri į skaičius. Susitelkę tik į idėją, pamiršta esminį kritinį dalyką – kad verslas gyvuotų, jis turi generuoti investicinę grąžą. Nereikia verslo kurti tik iš idėjos, kad ir kokia gera ji būtų. Ji turi padėti uždirbti pinigų, o jei taip nėra, tai kam tada daryti, yra kitų galimybių užsidirbti.“

Sparčiai besiplečiančios įmonės atstovas sako, kad namų darbai yra ne tik naudingi, bet ir labai paprastai atliekami: „Pasiimame „Excel“ programą ir suvedame, kokios bus kaštų eilutės, kiek galime daryti pardavimų, kokia bus marža, kurią taikysime, kaip marža atrodys rinkoje. Atsakome į klausimus, kur ir kokiame segmente konkuruojame: ar bandome įsikurti tam tikroje nišoje, kurioje galime turėti didesnę maržą, ar norime su savo preke arba paslauga konkuruoti ekonominiame segmente, kur vartotojas labiau jautrus kainai ir turbūt nebus linkęs mokėti 20 proc. daugiau, lyginant su konkuruojančiu. Galime pasiimti konkurento produkto ar paslaugos kainą, tada suvesti kaštų eilutes ir pažiūrėti, ar lieka grąžos, – galbūt tas produktas ar paslauga generuoja nuostolį, ir suskaičiuoti, kaip ir kiek reikia padaryti, kad jo nebūtų. Tai būtų atspirties taškas, ir tada jau galima nuspręsti, ar verta įgyvendinti idėją.“

Susidėliokite prioritetus

„Dar viena klaida, kurią dažnai matau, tai nesugebėjimas susidėlioti prioritetų, o tai turi didžiulę įtaką žengiant pirmuosius žingsnius pradedant verslą. Būna, kad vieni ar kiti dalykai mums atrodo svarbesni, nors taip nėra. Pavyzdžiui, žmogus sugalvojo idėją, susiplanavo finansus, – žino, kad reikia sugalvoti gerą pavadinimą ir dar geresnį logotipą. Šioje vietoje labai dažnai ir užstringa, pernelyg ilgai svarsto, kaip atrodys prekių ženklas, o jis tikrai ne visiems produktams ar paslaugoms turi didžiausią įtaką. Dar žmonės, būna, galvoja, kad jeigu nori parduoti paslaugą ar produktą, būtinai turi įsteigti UAB ar mažąją bendriją, tada sukurti internetinį puslapį, susirasti darbuotojų, susikurti logotipą – tuomet jau eis į rinką ir bus gerai. Bet tada daugelis pamato prieš save užvertas duris, nes vartotojui tiesiog nereikia tokios prekės ar paslaugos, mat ją turi konkurentai ir jiems ji tinka“, – sako L. Yla.

Pašnekovas teigia, kad uždarytos durys nebūtinai reiškia, jog tos prekės ar paslaugos nereikia. Kuo greičiau išeisi į rinką, kuo greičiau turėsi pardavimo pokalbių, kartu surinksi informaciją, ko rinkai reikia šiandien, suprasi, kodėl žmonės nenori pirkti tavo paslaugos. Be to, atlikęs rinkos analizę žinosi, ko tavo konkurentai neatlieka, bet ką gali padaryti tu, ir tai gali būti mintis pakeisti savo pasiūlymą, pavyzdžiui, gal produkto ar paslaugos nereikia didžiuosiuose miestuose, bet jos labai trūksta mažuosiuose. Galbūt pirmaisiais metais tiesiog užtenka išsilaikyti, o paskui, augant pajamoms, keisis ir kaštų eilutės.

Pašnekovas pažymi, kad kartais, jei nori kurti kokią nors paslaugą, net nebūtinas internetinis puslapis, nes šiandien visi turime prieigą prie rekvizitų, įmonių kontaktų, prie „LinkedIn“, kur galima rasti tiek įmonių vadovus, tiek kitas reikalingas pozicijas, pasidomėti konkurentų sėkme ar nesėkme. Iš kitos pusės, galima susikurti internetinį puslapį, investuoti kelis tūkstančius eurų į reklamas ir pasižiūrėti, ar žmonėms to reikia. Tada matysite realios rinkos skaičius, kiek tūkstančių investavus į reklamą galite gauti pardavimų. Tai bus dar vienas informacijos šaltinis, kuris leis lengviau prognozuoti finansinį verslo planą.

„Patarčiau susidėlioti prezentaciją, apie ką yra produktas ar paslauga, kokia jo kaina, ir pabandyti parduoti. Padarykite 50, 100 pardavimų, pažiūrėkite, kaip galimi vartotojai reaguoja į kainą, paslaugą ar prekę, ar apskritai juntamas poreikis. Yra bendrovių, kurios net neturėdamos produkto sukuria internetinį puslapį, reklamų ir žiūri, kiek domimasi, kiek užsukama nusipirkti. Jeigu žmonėms iš tikrųjų buvo įdomu, jie sumokėjo pinigus, vėliau jiems juos sugrąžina motyvuodami, kad produktas buvo išparduotas, ir patikina, kad informuos, kai jis vėl bus prekyboje.

Kai kurie žmonės nesutinka su tokia mintimi ir patys komplikuoja situaciją galvodami „kaip aš čia dabar apgaudinėsiu klientą, rašysiu, kad išparduotas, jei iš tikrųjų produkto net nebuvo“. Bet pagrindinis tikslas – ištestuoti kiek įmanoma tiksliau, ir kartais geriau panaudoti kad ir tokias priemones, jog sužinotum savo rizikas bei galimybes, negu paskui sudegtum. Vėliau tam pinigus sumokėjusiam klientui galėsite sugalvoti visokių premijų, kad užglaistytumėte situaciją, ir galbūt jis taps nuolatiniu klientu. Reikia suvokti, kad šiandieninėje rinkoje klientas po dvejų dienų tavęs net neprisimins, tad svarbu atrasti paprasčiausius būdus, pasistengti supaprastinti iki mažiausio kašto, kad pasitikrintumėte, ar yra elementarus poreikis tam, kuo norite prekiauti rinkoje“, – patikina L. Yla.

Lukas Yla

Žiūrėkite kaip į eksperimentą

„Mes patys labai daug eksperimentuojame, imame pavyzdį, kad ir iš to paties „Amazon“. Iš esmės, turėtume į viską, ką darome, žiūrėti kaip į eksperimentą. Įsivaizduokime, kad turime hipotezę, ją testuojame, surenkame informaciją, analizuojame, ar hipotezė pasitvirtino, ar ne, kur, galbūt, mes užstrigome. Tada leidžiamės į naują eksperimentą su nauja hipoteze“, – sako L. Yla.

Pašnekovas teigia, kad svarbu turėti mažiausiai 12 mėnesių planą, jame – mėnesinius tikslus, ir reikia stengtis juos pasiekti. Tada galima eiti giliau: kokios yra klientų grupės, ar skiriasi maržos tarp klientų grupių, kaip atsisakyti nepelningų klientų, kaip didinti pelningų skaičių ir panašiai. Pirmas žingsnis – turėti planą, stebėti, kaip sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus ir kelti klausimus: jeigu mes atsiliekame nuo plano, kodėl taip yra. Taip pat jeigu viršijame planą, kokia to priežastis, koks sėkmės receptas, kurį galbūt netyčia atradome ir jis pasiteisino. Tada galime tam skirti daugiau dėmesio. Ir jeigu 20 proc. darbo atneša daugiau pelno nei 80 proc. darbo, tai reiktų koncentruotis į tuos 20.

Rinkodaros kampanija turėtų būti su aiškiais atsakymais

Paklausus, kaip tinkamai paskirstyti turimą biudžetą reklamai, verslo plėtrai ar žmogiškiesiems ištekliams, L. Yla sako, kad tai labai priklauso nuo verslo tipo, – ar tai startuolis, orientuotas į greitą plėtrą, ar tai įmonė, tik pradedanti savo veiklą, ar tai bendrovė, kuri rinkoje yra keletą ar daugiau metų.

„Vieno recepto visiems nėra, bet labai svarbu finansinė disciplina, kad suprastume, kokios yra kaštų eilutės, pajamos ir kaip atrodo ta galutinė eilutė – ar mes patiriame nuostolių ir deginame pinigus, o tai reiškia, jog iš kažkur papildomai reikės gauti pinigų, kad verslas išsilaikytų, ar mes esame nulinėje pozicijoje, kai neuždirbame pelno, ar pradedame uždirbti pelną. Reikia sekti, kad vieną dieną atsibudę nenustebtume, jog dirbame nuostolingai ir reikia atleisti visus darbuotojus“, – pataria L. Yla.

Įmonės atstovas pateikia rinkodaros pavyzdį: „Jeigu reklaminiam plakatui, kuris kabo Gedimino prospekte, išleidome 10 tūkst. eurų, bet matome, kad neturime kaip pamatuoti atėjusių klientų, tai čia jau raudona vėliavėlė, – galbūt apskritai buvo netinkamai suplanuota komunikacija, kuri, maža to, buvo ir brangi. Kita vertus, jei investuojame į skaitmeninius kanalus, ten gana lengva pamatyti ir įvertinti, koks buvo rinkodaros kampanijos pelningumas. Pavyzdžiui, investavome 1000 eurų tikslingai ir matome, kiek tie pinigai mums pritraukė klientų, kiek jie nupirko. Tuomet prasideda kitos strategijos, kaip didinti kliento krepšelį. El. komercijos versle dažnai neužtenka to pirmojo klientų pirkimo, nes jis nebūna pelningas, dažniau – nuostolingas. Klausimas turi būti kitas: kaip galima uždirbti daugiau iš kliento, kai jis jau nusipirko iš manęs, manimi pasitiki, kaip privilioti jį pirkti dar ne kartą.“

Profesionalas gali greičiau pasiekti rezultatus

„Smulkiųjų verslų savininkai dažnai viską daro patys, bet ir čia reiktų pasiskaičiuoti. Tarkime, aš šiandien investuoju į tokią veiklą, mano atlyginimas toks, gaunu tokią grąžą. Jeigu pasamdysiu tos srities profesionalą, sakykime, pardavėją ar rinkodaros specialistą, jam iškelsiu tikslą, kuris bus dvigubai didesnis nei tas, kurį aš pats galiu pasiekti. Suvedame to žmogaus atlyginimą, kokio biudžeto reiks pritraukti numatytam kiekiui klientų, ir labai paprastai matysime, kada apsimoka samdyti žmogų, kada – ne. Galbūt vienas profesionalus pardavėjas arba rinkodaros specialistas jau per pirmą mėnesį sugeneruos gerokai didesnį rezultatą nei jūs pats. Aišku, jeigu verslo savininkas turi gabumų ir svarios patirties, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tai jis ir pats gali spręsti savo produktų ar paslaugos reklamos klausimus“, – mano L.Yla.

Į klausimą, kur nevertų taupyti, vystant verslą, įmonės atstovas sako, kad jeigu atradote, kas yra verslo sėkmės receptas, kas pritraukia klientus, tai čia tikrai nereiktų taupyti ir verta kuo greičiau didinti biudžetą: „Jeigu pasamdėte vieną pardavėją ir matote, kad pardavimas šoko į viršų, iš rinkos gaunate atgalinį ryšį, kad puiki paslauga ar gera prekė, kad kaina patraukli, ir reikia visko daugiau, o jūsų pardavėjas gali parduoti 20 prekių ar paslaugų per mėnesį, tai gal verta kuo greičiau pasisamdyti dar kokius penkis, ir turėsite penkiagubą augimą. Lygiai taip ir kalbant apie rinkodaros kampanijas – jei atradote veikiančią, tarkime, vienas investuotas euras atneša 3 eurus grąžos, tai irgi labai lengva pasiskaičiuoti, jog kuo greičiau tą vieną aurą padidinsite, tuo daugiau grąžos gausite. Taigi, atradus sėkmės receptą, reiktų ne tik judėti toliau, bet ir gerokai spartinti tempą.“

Geriausi verslo planai gimsta iš artimiausios aplinkos

Į klausimą, kaip atrasti ne tik savo sėkmės receptą, bet, pirmiausia, savo verslo nišą, jei žmogus nori, bet nežino, kur reikia ieškoti verslo idėjos, L. Yla pataria, kad, visų pirma, reiktų pažiūrėti, kokios jūsų artimiausioje aplinkoje problemos, kurias galite išspręsti, galbūt yra koks nors neatlieptas poreikis.

„Nenorėčiau vaikytis pasakymo, kad štai, pagalvokite, kas jus įkvepia ir kurkite verslą iš to, kad verslas yra apie savo aistrą gyvenime. Manau, labai dažnai tai būna neigiamas patarimas, kuris sutrikdo. Pavyzdžiui, žmogus galvoja: „Jei mano aistra – knygas skaityti, tai kokį aš verslą sukursiu iš knygų skaitymo?“ Arba: „Jei mėgstu jodinėti, tai gal man žirgus veisti?“ Sakyčiau, pirmas dalykas, iš ko gimsta geriausios verslo idėjos, yra pati aplinka ir neatlieptas poreikis. Taip pat galima įvertinti, kokios yra jūsų stiprybės, tarkim, galbūt esate geras finansų ekspertas, kurio nebetenkina darbas didelėje kompanijoje. Iš to, ką mokate, tikrai galite susikurti kasdienę veiklą ne biure: galite sugalvoti naują palengvinančią programą finansininkui ar teikti paslaugas skirtingiems smulkiesiems verslams, kas yra ekonomikos stuburas. Ir užsidirbsite, ir vykdysite gražią misiją – padėsite klestėti smulkiajam verslui.“

Paklausus, kaip jų įmonė reaguoja į apie juos pasirodančius gandus, L. Yla sako tikintis, kad visuomenėje 99 proc. žmonių linkę daryti gera ir yra dori, o 1 proc. sugalvoja ką nors blogo nuveikti: „Tas vienas procentas blogų ketinimų turinčių žmonių nėra tik mūsų visuomenės dalis, bet globalus dalykas. Visada atsiras tokių, kurie norės pasukčiauti, atrasti būdų, kaip ką apgauti. Kartais šaukštas deguto visą medaus statinę pagadina. Be abejonės, ir mes turime tokių patirčių, kaip ir kiekvienas verslas. Tik jos mūsų nežlugdo, o skatina dar labiau tobulėti, augti, ieškoti sprendimų, kaip užkirsti kelią, kad tokių įvykių neatsitiktų. Esame technologijų kompanija, tad natūralu, kad ieškome būdų, kaip pagerinti paslaugą mūsų vartotojams, kaip užtikrinti vairuotojų saugumą, kokių naujų įrankių sukurti.“