Smulkiojo verslo akademijoje „Kiekvienas gali“ verslo paslapčių besimokantys smulkiojo verslo atstovai vienbalsiai sako, kad nė akimirkos nesuabejojo atėję mokytis. Kiekvienas iš dalyvių teigia, kad mokymosi laikas, tos keturios savaitės, jau davė stiprų postūmį į priekį daryti tai, apie ką anksčiau nepagalvojo.

„Turbūt visą gyvenimą apvertė aukštyn kojom šis projektas. Labai daug dėmesio vėl skiriame strateginiams dalykams, nors verslas jau įsibėgėja. Penkerius metus dirbome, o dabar supratome, kad neturime daug strateginių pagrindų, tad grįžome prie to. Dabar kalėdinis Juodųjų penktadienių išpardavimo laikas, darbų krūvos, kartu labai stengiamės didelį prioritetą skirti strateginiams dalykams, tad gyvenimas ir darbas atrodo lyg apsivertę aukštyn kojom, – atvirauja MB Kosmetikos laboratorija direktorė Rūta Gvazdaitienė. – Man labai įstrigo per mokymus išgirsta citata, kad dauguma verslininkų tiesiog sukuria sau darbo vietą ir, kaip įprasta, tokią, už kurią per mažai mokama. Tai privertė susimastyti, pažiūrėti plačiau, kaip auginti, plėsti, o ne tik dirbti.“

R. Gvazdaitienė neslepia, kad kiekvienas pranešėjas įkvepia, o paskirti mentoriai yra tikra dovana: patarimai, tiek praktiški, tiek teoriniai, labai naudingi.

Moteris sako, kad ateityje neapsiribos tik Lietuvos rinka, nors artimiausi planai – pirmiausia maksimaliai išnaudoti savo šalies rinką.

UAB „Definra“ įkūrėjas Agnius Bartninkas sako, kad stačia galva pulti į plėtrą čia ir dabar tikrai neketina, visų pirma, naudingą informaciją dėliojasi ir kuria strategiją. Šeimos versle dirbantis vyras neslepia, kad kitiems metams keliami tikslai išties ambicingi ir drąsūs.

„Priemonės, susijusios su pardavimu ir rinkodara, personalu, apie ką ir šnekėjo per paskutinę paskaitą, pajudės jau gruodžio mėnesį. Tikslas jau ir anksčiau buvo ieškoti tam tikros srities darbuotojų, dabar reikia pergalvoti, kokias paslaugas geriau pirkti, o kokioms atlikti žmones samdyti viduje. Tai paskatina permąstyti, ką mes galime daryti patys ir ko negalime. Mums ši programa padėjo išsikelti tikslus, negalime, kaip savininkai, visą gyvenimą dirbti po 14–16 valandų per parą. Pranešėjai vertingi, man ir anksčiau „Vinted“ buvo pavyzdys, be to, tai buvo pirmasis lietuviškas Vienaragis.

„Teltonika“ man asmeniškai gal įdomesnė ir artimesnė sritis, jie viešai sako, kokius didžiulius atlyginimus moka; tai įmonės, kurios skatina to siekti, ir susimąstome, kokių gerų pavyzdžių yra ir kaip perimti tas praktikas“, – atvirauja A. Bartninkas.

Lietuviška atributika drabužius dailinantys „Puoškis lietuviškai“ įkūrėjai Asta ir Karolis Valiukevičiai svajojo įkurti fizinę parduotuvę, mat trejus metus jų darbais buvo prekiaujama tik internetu. Tapę smulkiojo verslo akademijos „Kiekvienas gali“ dalyviais, sutuoktiniai šią idėją iškart įgyvendino ir jau kuria planus, kaip baltų raštais užkariauti ir kaimynų latvių širdis.

„Šis projektas mus privertė atsistoti ant žemės. Nuleido žemyn ir privertė susimąstyti apie savo kasdienę veiklą. Pati metodologija sudėliota taip, kad privalai sustoti, išsigryninti tam tikrus dalykus, ir suvoki, jog darai begalę nereikalingo darbo, kurį turėtų daryti kiti žmonės, o tu privalai strateguoti ir skirti daugiau savo laiko ne einamiesiems darbams, o projektui auginti. Vienas iš pranešėjų pasakė, kad reikiamus dalykus būtina daryti dabar, o ne tada, kai bus laiko. Visi labai įdomūs pranešėjai, – prisipažįsta K. Valiukevičius ir dalijasi, ką dar su sutuoktine ketina nuveikti, pastūmėti projekto mentorių ir pranešėjų. – Yra padaryti žingsneliai, ko reikia norint žengti į Latvijos rinką, bet prieš tai norime dar šiek tiek išplėsti asortimentą, pasiūlyti platesnį prekių pasirinkimą ir tada jau tvirtai žengsime į Latviją.“

Vyras džiaugiasi, kad ne tik gavo rimtų žinių, bet su projektu „Kiekvienas gali“ auga ir jų populiarumas.

Sveiko maisto darželiams gamintojos UAB „Rojaus obuoliai“ įkūrėja Rūta Sorakaitė sako, kad jai projektas suteikė milžiniškos drąsos daryti tai, apie ką vos drįso svajoti.

„Gavome gerą spyrį, mus pabudino iš letargo miego, – viskas atrodė stabilu, o dabar sujudome. Svajojome plėstis su mūsų šaldyta produkcija, tad ir pajudėjome. Jau atsiranda naujų klientų, įsivažiuojame. Po paskaitų nusprendėme išleisti mūsų vadybininką į skaitmeninės rinkodaros kursus – jei ne šis projektas, gal niekada to nebūtų šovę į galvą. Dar užsirašėme į Pasaulinę maisto parodą, kuri vyks Dubajuje vasario mėnesį. Kol kas užsirašėme ne kaip dalyviai, o kaip stebėtojai, norime pamatyti visas naujas tendencijas, kas pasaulyje vyksta, kokios pasiūlos, paklausos. Planuojame (gal ne po metų, po dvejų) ir patys dalyvauti parodoje, apie ką tikrai nė nesvajojome“, – naujais keliais dalijasi R. Sorakaitė.

Moteris sako, kad projekto metu plečiasi ir vertingų pažinčių ratas, tad drąsiai ieško naujų galimybių ir uoliai mokosi iš mentorių bei lektorių.

Prienuose negalią turintiems žmonėms darbo vietas sukūręs socialinis verslas Galimybių dirbtuvės, kuriam vadovauja Griškonių šeima, suprato, kur dingsta jų laikas.

„Mes, kaip smulkiojo verslo atstovai, patys atliekame labai daug funkcijų – nuo kelių iki keliolikos, o tai turėtume pavesti atlikti darbuotojams arba galime pirkti paslaugas. Šis suvokimas man turbūt buvo pats stipriausias, dabar suvokiu, kur dingsta mano laikas, energija. Po truputį pradedu darbus skirstyti darbuotojams, – tai labai sunku, atrodo, kad tu pats geriausiai gali atlikti. Be manęs, yra dar dvi darbuotojos, kurios galėtų perimti dalį atsakomybės. Dalykas tas, kad pati nesustyguoju, laiku neperleidžiu ir laikau įsikibusi“, – apie sudėtingą mokymosi priimti permainas procesą atvirauja Auksė Griškonienė.

Su sutuoktiniu negalią turinčią dukrą auginanti moteris verslą neįgaliesiems sukūrė siekdama įveiklinti žmones, negalinčius rinktis darbo pagal savo norus. Anot A. Griškonienės, dalyvaujant projekte auga noras plėsti rinką už Lietuvos ribų, ir tai jau tapo rimtu tikslu. Moteris sako, kad yra labai dėkinga ir mentoriui, kuris skiria jiems laiko kur kas daugiau, nei privalo, ir labai daug pasidalija savo patirtimi bei siūlo sprendimų.

„Dekoskaldos“ direktoriaus pavaduotojas Edgaras Pundzius pabrėžia, kad kiekvieno projekto dalyvio užduotis – sustoti ir analizuoti, ką jie daro ir kuria kryptimi eina, davė labai daug naudos.

„Nepasakyčiau, kad sunku, kai norisi ko nors pasiekti, smalsumas skatina panagrinėti, ko mes dar nedarome, kur dar galime pasitempti. Kad ir paskaita apie darbų pasidalijimą – tikrai yra tokių procesų, kurie išdirbti, tačiau mes juos vis dar patys darome ir nerandame laiko plėtoti, vykdyti tolesnės strategijos. Radus tinkamus darbuotojus jie puikiai gali vykdyti tolesnius procesus. Tą mentorius jau pirmą kartą susitikus paminėjo, tad dabar bandome susidėlioti, kokių įgūdžių turinčių darbuotojų reikėtų. Nėra taip, kad apie viską pasakytų: turi daryti taip ir bus tai. Nėra vieno recepto. Jei toks būtų, visi taptų verslininkais. Gali būti geriausias patarimas, bet jei jo neklausysi, tai kas iš to? Viskas yra koncentruota, būna, kiti dalyviai šneka ir atrodo, kad mūsų problemas įvardija. Taigi diskutuojame ir galvojame, kaip viską išspręsti. Labai naudinga atlikti savianalizę, iškelti tikslus“, – sako E. Pundzius.

Vyras nusijuokia, kad jau ir sapnuose dėlioja darbo planus ir veiklą – taip įsitraukė į smulkiojo verslo akademijos „Kiekvienas gali“ procesą.

Studijos „Cozy Cuts & Beauty“ bendrakūrėja Marta Pauliukienė neslepia, kad paskata sustoti ir pergalvoti visą veiklą pagaliau privertė pasverti savo darbo laiką ir jo kainą ne vien iš finansinės pusės.

„Tos žinios padėjo pažiūrėti į situaciją naujomis akimis. Kodėl darau šitą darbą? Pavyzdžiui, aš dvejus metus tvarkiau buhalteriją, kiek sugebėjau ir kiek leido mano žinios. Mane paskatino buhalterės paklausti, kiek kainuotų toks papildomas darbas, kad jį galėčiau „nusiimti“ nuo savęs. Pasirodo, tas darbas per mėnesį kainuotų 20 eurų. Mane ištiko lengvas šokas. Tai buvo paskatinimas peržiūrėti kiekvieną žingsnį, ar tikrai gerai darau taip, kaip dabar darau“, – nusijuokia moteris atviraudama apie savo patirtį.

M. Pauliukienė sako, kad išmoko aiškiai paskirstyti darbus, nustatyti pareigų ir atsakomybių ribas raštu. O kalbantis su lygiaverte partnere net iškilo klausimas, kokie jų bendri ir asmeniniai tikslai.

„Kolegė pradėjo analizuoti vertybes ir pasakė, kad gal net nenori būti versle. Tiesiog atsirado daug vidinių „susijudinimų“, kad nemažai dalykų darai „automatu“ ir net nesusimąstai, tiesiog važiuoji į priekį. Tas vidinis dialogas labai kokybiškas, nes kasdien kalbiesi tik apie einamuosius tos dienos darbus. Labai džiaugiamės, kad projektas skatina kalbėtis dvi puses ir ieškoti atsakymų“, – sako M. Pauliukienė.

Salonas, kuriame laukiamos ir mamos su mažyliais, kai nėra kur jų palikti, anot M. Pauliukienės, turi galimybių ateityje plėstis ne viename mieste, tačiau, kaip sako jaunos moterys, šiandien pirmiausia jos dėlioja tuos žingsnius, kurių nenuėjo laiku, kurdamos verslą.

Nors mokytis ir kartu veikti versle nėra lengva, visi projekto dalyviai sako nepasigailėję nė akimirkos, o akivaizdūs pokyčiai ir rezultatai matomi kalbant apie kiekvieną.

Bene ilgiausiai versle besisukantis klaipėdietis Tomas Černauskas, įkūręs gėlių saloną „Florika“ uostamiestyje, sako jau pirmą dieną patyręs savotišką nušvitimą.

„Man tarsi nušvitimas atėjo pačiame pirmajame renginyje, kai paskelbė, kad mūsų mentorius bus „Swedbanko“ verslo sektoriaus atstovas; man kaip žaibas trenkė per galvą – juk mes nedirbame su verslo klientais. Iškart gimė idėja apie naują kryptį. Visos mintys nuo pat to laiko orientuotos į tai. Esu sakęs, kad einu į „Kiekvienas gali“, nes gal įgyvendinsiu kokį unikalų projektą savo versle, daug bendravau su mentoriumi Giedriumi Dzenkausku, jis pakvietė rinkodaros skyriaus atstovą – kalbu apie individualius susitikimus, taigi pas mane viskas vyksta praktiškai iš karto, nors projekto metu visi turėjome pradėti nuo teorijos. Nepamirštame ir to, beje, matau, jei ką nors mąstau klaidingai, mentoriai mane pakreipia tinkamu keliu“, – džiaugiasi nuo pirmų akimirkų naujomis idėjomis gyventi pradėjęs vyras.

T. Černauskas atviras – „aš viską pats“ jam, kaip ir kitiems dalyviams, nėra svetimas jausmas, tad projekto metu tenka rimtai pakovoti su savimi. Pašnekovas sutinka, kad darbų padalijimas išties yra naudingas sprendimas, tačiau vis dar vidinės baimės neleidžia lengva ranka perleisti kai kurių veiklų kitiems.
„Mūsų įmonei 22 metai, mokymai išties būtų pravertę ir prieš daug metų, ką nors tikrai būtume darę kitaip ir dabar būtume kitoje vietoje, nei esame. Tačiau nėra ko gailėtis, nors, aišku, sunku, kai įpročiai jau susiformavę, bet tą tikrai reikia padaryti – kam nors tam tikrus darbus perduoti. Savišvietos kursų žinios puikiai pritaikomos versle – pradedant vertybėmis, baigiant tvarumo idėjų įgyvendinimu. Tai galbūt žinomos tiesos, kurios projekte puikiai susistemintos“, – dalijasi T. Černauskas.

Apie 12 metų šou versle besisukanti UAB „Linksmadieniai“ įkūrėja Renata Pažūsienė neslepia, kad net ir platus jų paslaugų spektras vis dar turi kur augti ir plėstis, o galimybė dalyvauti ir mokytis projekte tik patvirtino jos vidinį nusiteikimą, kad tobulėjimui ribų nėra.

„Labai daug dar yra su kuo dirbti, su tais strateginiais dalykais; bėgi bėgi, o atsisėsti ir apgalvoti niekaip nerandi laiko. Kas keičiasi? Jau perdėliojome kai kurias savo sistemas, tikimės, kad kai ką bus galima automatizuoti, kai kuriuos darbus perduoti kitiems, laikas gali būti kitaip paskirstytas. Sunku ir stabtelėti, ir perduoti darbus, nes tada imi galvoti, kiek tai užtruks, ar kiti su darbais susitvarkys. Dar nematau viso to rezultato, bet labai tikiuosi, kad viskas bus konkrečiau, naudingiau ir efektyviau, – dalijasi R. Pažūsienė ir sako, kad mentorius, kaip ir projekto lektoriai, skatina svajoti ir siekti žinomumo dar plačiau. – Mes mėgstame svajoti ir jau ruošiamės dar didesniems dalykams – norime išeiti į užsienio rinką. Informacijos daug, mūsų mentorius sako, kad visko per kelias savaites nesusidėliosi, reikia nuolat dirbti su ta medžiaga, informacija, kurią gavome. Manau, tai labai naudinga, visa metodika yra itin gera ir vertinga žiūrint į ateitį. Norėdamas pasiekti daugiau, manau, bet kuris vadovas turi paskirti bent kelias valandas.“

Juvelyrikos namų „V2o“ įkūrėja Viktorija Orkinė sako, kad projektas privertė duoti pažadą sau, jog ji pateisins „Swedbank“ pasitikėjimą, kiek tik leis jėgos.

„Savo verslą mačiau ir matau kaip hobį, iš kurio galima gyventi, tik vis atidėdavau kai kuriuos sprendimus, o dabar projektas privertė duoti pažadą sau. Tai, kad „Swedbank“ atrinko kandidatus į projektą, nes matė potencialą, iškėlė kartelę, – nesinori nuvilti. Dalį darbų prisiverčiau skirti profesionalams, dabar labiau strateguoju veiklą. Anksčiau sunkiausia buvo sąžiningai vykdyti įsipareigojimus sau. Projektas paskatino į viską pasižiūrėti plačiau“, – dalijasi V. Orkinė.

Smulkiųjų verslų stiprinimo programos „Kiekvienas gali“ kviestinių lektorių paskaitas žiūrėkite tiesiogiai per Delfi.tv. Kita transliacija – lapkričio 23 dieną.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)