Spartus augimas, nemokant valdyti finansų, kelia nerimą

„Atrodo, kad kažkur lyja pinigais, tik aš nerandu kur, – juokiasi finansų ekspertė, restoranų „Jurgis ir drakonas“ valdančios įmonės vadovė Odeta Bložienė, paklausta, kaip ji mato šiandieninę finansinę situaciją šalyje. – Iš tikrųjų tas spartus augimas kelia nebe optimizmą, o nerimą, nes klausimas, kiek jis gali tęstis, ar visas tas augimas yra svarus ir ar ateityje nesusidursime su labai rimtais iššūkiais.“

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas, pasak finansų ekspertės, yra labai menkas, ir mes labai atsiliekame nuo viso pasaulio, kalbant tiek apie taupymo pasirinkimus, tiek apie investicijas: „Nekilnojamojo turto kainos taip sparčiai auga, nes žmonės nežino, ką jiems daryti su savo santaupomis. Kyla ir paslaugų kainos, jaučiamas didelis spaudimas didinti darbo užmokestį. Dirbti niekas nebenori, bet visi nori gerai gyventi. Tai neramina. Finansinio raštingumo stoka yra viena iš tikrai didelių šalies gyventojų problemų, ir tai, kad vis dar neskiriamas pakankamas dėmesys žmonių ugdymui apie finansus, nėra gerai.“

Daugiau nei dešimt metų dirbanti su finansais, O. Bložienė sako, kad per tuos metus finansinio raštingumo didėjimo progresas buvo labai nedidelis: „Tai yra problema, kuri tęsiasi iš kartos į kartą, ir praktiškai tos klaidos, su kuriomis susiduria žmonės, negebėdami valdyti savo finansų, o tai reiškia noriu daug, nors negaliu sau to leisti, skolinuosi ir panašiai, sukelia labai nemažai neigiamų pasekmių: antstolių įsikišimą, turto praradimą, tuos pačius netinkamus investicinius pasirinkimus. Šiandien visi nori investuoti į stebuklą, kad ir į kriptovaliutas, bet klausimas, kiek tai yra tvaru.“

Odeta Bložienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Viskas, pasak finansų ekspertės, prasideda nuo mokyklos, ir kai mūsų švietimo sistema supras, kad finansinio raštingumo būtina vaikus mokyti jau nuo pradinių klasių, tada galėsime kalbėti ir apie suaugusiųjų finansinį išprusimą.

Buhalteris ir finansininkas yra du skirtingi dalykai

O. Bložienė pastebi, kad dažniausiai finansinio raštingumo išmokstama iš praktikos, iš susiklosčiusių situacijų, bet tikrų žinių apie finansus trūksta: „Mažos įmonės dažniausiai turi buhalterį, bet neturi finansininko, tai yra du skirtingai dalykai. Buhalteris plačiąja prasme finansų dažniausiai nemato, jo funkcijos susijusios su balansu, apskaita, atsiskaitymais ir pan. Finansų valdymo įgūdžių trūksta, nes smulkios ir vidutinės įmonės negali sau leisti turėti tokios kompetencijos darbuotojų. Tai reiškia, kad dažniausiai pats įmonės vadovas turi planuoti ir valdyti savo finansus. O kai bandai, nebūdamas profesionalas, būna visokių situacijų ir klaidų.“

Didžiausios įmonių klaidos, valdant pinigus, pasak finansų ekspertės, yra per didelė prisiimta rizika, nesuplanuoti trumpalaikiai finansai. „Atsiranda pinigų stygius, pradeda strigti pirkimai, atsiskaitymai. Jeigu nebegauni pajamų ir neturi plano B, nebegali atsiskaityti ir su tiekėjais, tai iš principo veikla pradeda stoti iš karto. Negebėjimas numatyti ateities, suplanuoti ar numatyti rezervo – tai yra klaidos. Mažos įmonės gali sakyti, kad jos neturi galimybės turėti kokių nors rezervų, bet iš tikrųjų yra veiklos, tiekėjų, pirkėjų diversifikacija. Negalima turėti tik vieno kliento, reikia mažinti priklausomybę, išskaidant savo veiklą. Jeigu turi tik vieną, kuris iš tavęs perka, o paskui staiga nebeperka, tai tavo veikla tiesiog sustoja“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

O. Bložienė sako, kad įmonėms trūksta ne tik žinių apie finansų valdymą, bet ir gebėjimo priimti sprendimus, kada reikia skolintis, kada nereikia, kada geriau investuoti. „Dažniausiai finansai yra rutina, ypač smulkioms įmonėms, kurios gyvena iš piniginių srautų. Tokių pinigų planavimo įgūdžių, kada kokį instrumentą naudoti, kalbant apie sprendimo priėmimą ir norint, kad finansai būtų tvarūs, labai trūksta. Įmonių finansai visgi skiriasi nuo asmeninių finansų ir juos privalu išmokti, žinoti ir planuotis“, – pataria finansų ekspertė.

Foto: Shutterstock

Verslai, pradėti tik iš entuziazmo, dažnai žlunga netinkamai apskaičiavus finansus

„Savo veiklą planuojame 3–5 metus į priekį, nors pandemija nebuvo planuota. Atidarant restoraną, kai augame iš savų, o ne iš skolintų lėšų, aiškiai nubrėžiamos ribos, kiek jų yra, kuriam laikui ir ką galime su jomis padaryti. Dabar galvojame apie penkerius metus į priekį: kokia plėtra, pokyčiai, kaip veiksime. Metai yra trumpiausias laikotarpis, nuo kurio reiktų pradėti planuoti savo veiklą. Tai būtų daugiau orientacinis planas ir mikroinvesticijos“, – sako restoranų tinklų vadovė.

Pradedantiems savo verslą O. Bložienė pataria kreiptis privačios konsultacijos į profesionalų finansininką konkrečiai apie norimą vykdyti veiklą, nes, tarkim, finansinio raštingumo kursai apima finansus plačiąja prasme: „Tikrai geriau, jei bus konkretus finansų patarėjas: su juo aptarsite būtent savo veiklą, išgirsite ir atsakysite pirmiausia sau į klausimus, kaip ketinate valdyti savo piniginius srautus, koks bus pirmas, antras žingsniai, kokios gali būti grėsmės, pasirinkus vieną ar kitą variantą.“

Restoranų tinklo vadovė pastebi, kad žmonės dažnai pradeda verslą tiesiog iš entuziazmo, todėl nutinka tiek daug nesėkmių: „Maitinimo sektoriuje, kuriame dirbu, atsiranda labai daug naujų įmonių, bet labai didelis skaičius ir bankrotų. Taip yra, nes tinkamai nesuplanuojama veikla arba atidaro restoraną dėl to, kad labai gerai gamina. Reikia pagalvoti apie visus, su tuo susijusius kaštus, – nuo pačios pradžios, personalo, kai kaštai prasideda vos pasisamdžius darbuotojus, įrenginių ir įrengimo iki paslaugų, kurias patiems teks pirkti ir pan. Finansų patarėjas gali padėti pamatyti visus šiuos niuansus, padės nuspręsti, ar tikrai esi pasiruošęs ir ar kalbant būtent apie tokią apimtį esi pasiruošęs dirbti. Galbūt galima nuo ko nors mažesnio pradėti, užsiauginti, geriau suprasti ir tik paskui nuomotis didesnes patalpas, samdyti daugiau darbuotojų ir panašiai.“

Turi galvoti, kaip padidinti pajamas iš savo esamų išteklių

Tai, kad vienos įmonės pandemijos metu suklestėjo, kitos nustojo veikti, pasak O. Bložienės, susiję su finansų išmanymu: kiek jos, atsidūrusios kritinėje situacijoje, galėjo sau leisti gyventi su sumažėjusiomis pajamomis, pasikeitusiais ištekliais, rezervu, kurį turi arba kurio neturi, – žmogiškuoju, finansiniu ir pan. Kita labai svarbi pusė yra psichologinis pasiruošimas bei tolerancija rizikai. Tokios situacijos sukelia tikrai itin daug streso ir kartais žmonės, bijodami sudėtingos situacijos arba nemokėdami jos spręsti, pasirenka kelią nedaryti daugiau išvis.

„Smulkiajame ir vidutiniame versle, jeigu pardavimai nebeauga, dar turi galimybių ką nors pakeisti, kad juos padidintum, bet padvigubinti bus labai sudėtinga ir praktiškai kartais neįmanoma. Ką mes darėme pandemijos metu, turėdami patalpų, darbuotojų, resursų, tai sugalvojome „Detroito seses“, kurios labai sėkmingai įsiliejo į esamus restoranus kaip atskiras prekių ženklas ir rinkoje užėmė savo nišą. Visuomet turi galvoti, kaip padidinti pajamas iš savo esamų resursų. Čia yra esmė“, – patirtimi dalijasi O. Bložienė.

Pandemijos sąlygomis ryškų pranašumą įgavo krizėms pasiruošusios įmonės

„Dauguma Lietuvos įmonių jau yra išmokusios skaudžias 2009–2010 metų finansų krizės pamokas, todėl gan profesionaliai valdo pinigų srautus ir labai operatyviai reaguoja į krizines situacijas. Natūralu, kad tos pačios krizės nesikartoja, o iškyla naujų, tokios kaip pandemija, duomenų nutekinimo ir kitos“, – mano Giedrius Dzenkauskas, „Swedbank“ Prekybos ir paslaugų klientų skyriaus vadovas.

Giedrius Dzenkauskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak G. Dzenkausko, pandemijos sąlygomis didžiulį pranašumą įgavo įmonės, kurios jau buvo pasidariusios reikalingus vadinamuosius „namų darbus“ ir investavusios į ateitį: „Tai reiškia, kad turėjo el. sprendimus (internetines parduotuves, el. kanalą), teikiančios pristatymo paslaugas, išsaugojo savo geriausius darbuotojus, turėjo tam tikrą piniginį rezervą.“

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia prekybos įmones, kurių pardavimai, užsidarius prekybos centrams ir neturint el. kanalo, tiesiog sustojo. „Visuotinio deficito laikais“ pasidarė itin svarbus tiekimo grandinės valdymas ir artumas, darbas su tiekėjais ir partneriais. „Šiuo metu aktualiausi iššūkiai – sparčiai auganti infliacija, kaštų valdymas ir darbuotojų pritraukimas bei jų išlaikymas“,– teigia jis.

Mentoriai padeda pamatyti tai, ko verslas nemato

„Dažniausia ir esminė verslininkų problema ta, kad jie yra pasinėrę į rutiną, negali atsitraukti ir pažiūrėti į savo verslą iš šalies. Ypač tai galime pastebėti kalbėdami apie smulkųjį verslą, kai ir vadovauja, ir pačiame versle dalyvauja jo savininkas. Tiek pasineri į tą rutiną, kad tampi nebe vadovu, o vadybininku, kuris gesina kylančius gaisrus ir nebegali per nuotolį strategiškai pasižiūrėti į situaciją“, – sako O. Bložienė.

Finansų ekspertė, pati būsianti mentore smulkiojo verslo akademijoje „Kiekvienas gali“, sako, kad mentorystė yra puikus pagalbininkas dorojantis su tokiais iššūkiais: „Mentoriai padeda pamatyti dalykus, kurie yra akivaizdūs, bet verslas jų nemato ar net nepagalvoja. Su panašiais sunkumais mentoriai būna susidūrę, žino daugiau, tad jų patarimai, konsultacijos išties labai vertingos. Mentorystė iš esmės yra labai geras dalykas ne tik verslininkams, bet ir apskritai jaunam žmogui renkantis profesiją, karjeros kelią. Aš ir savo versle darbuotojui priskiriu mentorių, kuris jam padeda, atsako į kylančius klausimus.“

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Organizatorių nuotr.

Paklausus, ar mentorius gali suklaidinti, O. Bložienė sako, kad nors jos praktikoje taip nėra buvę, kiekvienas žmogus turi atsirinkti, kas jam tinkama: „Pasakyti, kad yra viena tiesa ir kad mentorius žino geriausiai, tikrai negalima, kritiškai vertinti gaunamą informaciją privalo kiekvienas, nes tai nėra šimtaprocentinis dalykas, kurį privaloma daryti. Mentorius parodo galimybes, variantus, kurių galbūt nematei, nežinojai, nepagalvojai. Žmogus turi pasverti, ir tai – ne tik apie mentorystę, taip pat yra ir klausantis įvairių sričių konsultantų. Ne visos idėjos visu šimtu procentu įgyvendinamos. Tas, kuris klausia patarimo arba nori sužinoti daugiau, turi įvertinti, žvelgdamas iš savo perspektyvos, galimybes tas idėjas realizuoti.“

Pasak O. Bložienės, mentoriai, matydami veiklą iš šalies, visuomet padeda galvoti, ar eini tinkamu keliu: „Jie padeda pasitikrinti naudojamą strategiją ir netgi iškelti sau klausimą, ar apskritai turi strategiją bei tikslus. Šie klausimai priverčia pagalvoti, atsitraukti nuo kasdienybės.“

Įmones mokys valdyti savo pinigus

Sukaupta ilgametė patirtis verslo bankininkystės srityje, dirbant su stambiomis ir vidutinėmis įmonėmis įvairiuose sektoriuose, leidžia sekti bei vertinti juose vyraujančias tendencijas, iššūkius, kiekvieno sektoriaus dinamiką, kartu su klientais spręsti problemas. Būtent dėl patirties, finansų valdymo įžvalgų G. Dzenkauskas pakviestas būti vieno iš verslo dalyvių mentoriumi akademijoje.

„Mano vaidmuo yra padėti globojamai įmonei identifikuoti tobulintinas vietas versle ir žengti pirmuosius žingsnius sprendimų link. Taip pat kartu su banko profesionalų komanda stengsimės patarti smulkiajam verslui finansų valdymo, rinkodaros, komunikacijos ir kt. klausimais, – sako G. Dzenkauskas, – Kuo galėsiu padėti, priklausys nuo įmonės, su kuria kartu dirbsime. Nėra visiems vienodų sprendimų, todėl, visų pirma, reikia įsigilinti į konkretaus verslo modelį, esamą situaciją ir iššūkius, įmonės tikslus.“

Foto: Shutterstock

Pasak mentoriaus, programos metu į verslą bus žvelgiama iš penkių kampų: lyderystės, procesų, personalo, finansų valdymo bei rinkodaros ir pardavimo. Tad per penkias savaites bus kreipiamas dėmesys būtent ten, kur įmonė matys silpniausias savo verslo vietas šiose srityse.

„Mano paties akcentas – įmonės kraujotaka. O tai yra pinigų srautų ataskaita, likvidumo valdymas augant, finansinis rezervas, apie tai, kada jis reikalingas, taip pat išorinio kapitalo pritraukimas, kaip konstruktyvus dialogas su banku. Vienareikšmiškai dar viena tema – kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir kaip jas lengviau išgyventi“, – sako G. Dzenkauskas.

„Swedbank“ smulkiojo verslo akademijoje „Kiekvienas gali“ 10 smulkiųjų verslų atstovų turės galimybę spręsti savo iššūkius, remdamiesi Kanadoje sukurta ir ten net Vyriausybės remiama verslo skatinimo metodologija. Visos programos metu šalia dalyvių bus jiems priskirti mentoriai – sėkmingai veikiančių verslų atstovai, kurie dalysis savo praktine patirtimi, įžvalgomis ir atradimais verslo augimo kelyje.