Neslepia nusivylimo: ne vienas kolega tai patyrė
„Sprendimas nebuvo priimtas per naktį. Jis buvo tylus ir ilgai gvildentas, o į galvą atėjo antrų rezidentūros metų viduryje: po labai įdomaus ciklo pačiame sudėtingiausiame Santaros klinikų skyriuje, pirmojoje reanimacijoje, kur praleidau 5 mėnesius ir jaučiausi labai reikalinga bei vertinama, nuėjau į kitą skyrių, kurio neminėsiu. Ten mane labai demotyvavo, pradėjo elgtis itin nepagarbiai, vyravo visai kita nuotaika. Prabuvusi čia porą mėnesių, pasijutau tikrai nereikalinga ir pradėjau mąstyti, o kas būtų, jei kažką pakeisčiau savo gyvenime, pasiimčiau akademinių atostogų? Jau kurį laiką vis pamąstydavau, kad gal kada reikėtų pasinaudoti šita proga“, – pradeda pokalbį gydytoja Rūta Merkytė, lietuviškos kosmetikos kompanijos „Manilla“ įkūrėja.
Moteris neslepia nusivylimo sveikatos apsaugos sistema ir kalba apie aiškiai pajaustą nepagarbą rezidentams bei kitiems medicinos darbuotojams: „Mobingas neabejotinai egzistuoja ir sistema išties yra supuvusi, dabar apie tai pasakoja ne vienas mano kolega, praėjęs tą rezidentūros mėsmalę ir palaiko mane, kad apie tai kalbu, galbūt po truputį viskas ims keistis.“
Visgi, Rūta sakosi neturėjusi užmojo mesti medikės karjeros ir kurti verslą: „Niekada savęs nelaikiau verslininke, nei norinčia tuo užsiimti. Norėjau būti gydytoja, tik išeiti šiek tiek pailsėti. Kortos taip sukrito, kad kaip tik tuo momentu, kai priėmiau sprendimą nešti prašymą akademinėms atostogoms, sutikau savo verslo partnerį Vytautą. Jis pasiūlė dirbti kartu.“
Bendražygis atsirado netikėčiausiomis aplinkybėmis: Rūtos sprendimą palaikė vos du žmonės
Medikė dar nuo 2009-ųjų turėjo hobį – kūrė kremus ir mažomis apimtimis juos pardavinėjo. Jaunosios medikės produktus Vytautas pastebėjo vienoje kalėdinėje mugėje ir nupirko jų savo šeimos moterims. Iš šių gavęs itin gerus atsiliepimus apie dovanas, vyras Rūtai pasiūlė savo pagalbą, kad šie kremai išvystų platesnę šalies auditoriją:
„Vieną dieną jis tiesiog man parašė, kad pažiūrėjo mano svetainę, kuri tuo metu buvo praktiškai neveikianti, ir pasiūlė pagalbą kuriant internetinę parduotuvę. Aš atsakiau „Vytautai, tai tėra mano hobis, smagu, kad nori man padėti, bet aš neturiu pinigų tau mokėti, nes tai – tik save išlaikantis versliukas.“ Jis pasakė, kad jam pinigų nereikia, užteks karmos taškų ir to, kad produktas išvys dienos šviesą. Toks buvo pirmasis mūsų pokalbis, restorane valgant sriubą“, – apie stulbinamos sėkmės pasiekusio verslo pradžią prisimena R. Merkytė.
Rūta neslepia, kad ją, nutarusią sukti link nuosavo verslo ir palikti mediciną, palaikė vos du žmonės – bendražygis Vytautas ir tuometinis širdies draugas. Visa likusi aplinka negalėjo suprasti Rūtos sprendimo, o artimųjų akyse moteris matė ir pasimetimą, ir gailestį: „Visi nori saugumo ir tai atrodo labai rizikingas sprendimas, o man saugumo gyvenime nesinori, man patinka rizika.“
Sėkmės paslaptis – kai kurių dalykų geriau tiesiog nežinoti?
Per pirmuosius tris veiklos mėnesius „Manillai“ pavyko pasiekti metams užsibrėžtą pelną, nors kosmetikos pasaulyje pasiūla buvo ir tebėra milžiniška. R. Merkytės teigimu, čia suveikė taisyklė „geriau nežinoti, nei žinoti“:
„Nesu analitikė gyvenime, net nebuvau linkusi pasidomėti, kas vyksta rinkoje. Esu tos nuomonės, kad visada galima geriau, nei jau yra, ir vietos pasaulyje visiems užteks. Rinkoje nuolat vyksta produktų kaita, silpnesni išeina, stipresni ateina. Jei būčiau žinojusi tiek, kiek žinau dabar, po penkerių metų – kelias būtų visai kitoks ir galbūt „Manillos“ šiandien nebūtų. Taigi, kaip visada mentoriaudama sakau, kartais išties geriau nežinoti arba jei žinai – reikia „atžinoti“ ir sužinoti iš naujo, pakeisti požiūrį. Mes su Vytautu esame vizionieriai, norėjome daryti tai, kas mums patinka ir nesigilinom į esamą rinkos situaciją. Tiesą sakant, mums tai ir nebuvo svarbu – pavyks ar ne, mes tiesiog darėme tai, ką mėgstame.“
R. Merkytės teigimu, verslo planas „Manillos“ atveju išvis neegzistavo, o pirmoji lentelė Excel programoje atsirado tik trečiais įmonės gyvavimo metais: „Niekada nieko neskaičiavome, viską darėm iš tikėjimo, motyvacijos ir širdies. Pats svarbiausias dalykas, norint kažko pasiekti – beprotiškai tikėti savo idėja ir atiduoti visas jėgas. Tada nesėkmės varianto nėra. O skaičiuok ten ką nori – rinka sudėlios taip, kaip turi būti“, – sako pašnekovė, sutikusi būti viena iš „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademijos mentorių.
Verslas su artimu draugu: svarbus besąlygiškas pasitikėjimas ir keli susitarimai
Su Vytautu gydytoja Rūta susipažino jam pačiam pasisiūlius padėti, o vėliau kolegos tapo ir neišskiriamais bičiuliais. Čia kai kurie verslo pasaulio žmonės taip pat matytų riziką – kaip išsaugoti ir sėkmingą verslą, ir draugystę? Galiausiai, kaip vadovui teisingai elgtis su savo darbuotojais ir ar darbuotojai apskritai gali būti draugai?
„Aš mokausi iš Naval Ravikant, AngelList įkūrėjo, investavusio į Twitter, Uber ir kitas dideles platformas. Man labai patinka jo verslo filosofija, sakanti, jog niekada nereikėtų dirbti su žmogumi, su kuriuo nesiruoši dirbti visą gyvenimą. Tuo ir vadovaujuosi, jei priimu žmogų į savo komandą, į savo širdį. „Manilla“ nėra vien mano verslas. Tai – visas mano gyvenimas, dėl kurio paaukojau medicinos karjerą. Man tai – didžiausias mano pasiekimas. Neturiu šeimos, nes visą savo laiką atidaviau verslui, tad verslas kartu ir yra mano šeima. Turiu labai stiprią etiką ir higieną savo komandoje. Čia nėra žmonių, su kuriais nesiruošiu bendrauti visą gyvenimą“, – kalba pašnekovė.
Su Vytautu Rūta sako sutarę bendros veiklos esminę taisyklę – išlaikyti besąlygišką pasitikėjimą ir neabejoti vienas kito sprendimais: „Mes niekada nesame susipykę. Su Vytautu sutarėme, kad mes vienas kitam esame patys svarbiausi ir net jeigu viskas griūtų – išliekame dviese ir niekas negali įsiterpti per vidurį. Esame labai aiškiai susitarę dėl piniginių dalykų ir leidžiame vienas kitam būti tokiais, kokie esame, atsiskleisti geriausioms savybėms. Vytautas man tapo kaip brolis, laikęs mane už rankos net tada, kai griuvo visas mano asmeninis gyvenimas. Tai yra žmogus, kuriam pirmam skambinčiau, jei ištiktų bėda. Tik su tokiu žmogumi rekomenduočiau pradėti verslą ir taip, tai yra dovana. Nemanau, kad kiekvienas turi tokį žmogų. Bet viskas turi prasidėti nuo pasitikėjimo. Turime žengti žingsnį, parodyti, kad kažkuo pasitikime, o ne laukti, kol pasitikės mumis. Pasitikėjimas yra vienintelė valiuta.“
Į krizes versle žiūri visai kitaip: patarimų ruoštis ir daug dirbti tikrai neišgirsite
Ieškant verslo partnerio, R. Merkytės manymu, svarbu pirmiausia pasidaryti savo asmeninių vertybių skalę, nes verslas ir yra saviraiškos dalis: „Blogiausias dalykas – žiūrėti vien į diplomus, pasiekimus ir pan., nes neretai tai – visiškas fake, nekuriantis pridėtinės vertės. Be to, remtis vien teorija nesigaus: reikia su žmogumi tiesiog pabandyti. Kaip santykiuose, reikia mėginti pabūti, prieš priimant kažkokius didesnius sprendimus, taip ir versle, nes ir tai yra santykiai, atskira šeima, tad galioja tos pačios taisyklės – vieni santykiai pasiseka, kiti ne ir be testavimo nieko nepadarysi.“
Su didžiausiais per penkerius veiklos metus išbandymais „Manilla“ susiduria būtent dabar – neseniai Rūta ir Vytautas priėmė sprendimą dėl itin didelės investicijos, kas ženkliai sumažino apyvartines lėšas. Be to, atsirado sunkumų žmogiškųjų išteklių srityje, tačiau Rūta sako, kad reikiami sprendimai jau priimti, tokios progos leidžia greitai ir labai stipriai tobulėti, o svarbiausia dedamąja išbandymų versle metu R. Merkytė įvardija ne finansus, bet gerą komandą:
„Pasiruošti krizei nelabai gali ir finansinės pagalvės turėjimas menkai pagelbės, nes nesant teisingam navigavimui, tuos pinigus tiesiog prarasi. Vis dėlto, svarbiausia – stipri komanda, stiprios žmonių kompetencijos. Vadovų lygmenyje turi būti 3–5 smart žmonės su laimėtojo, ne pralaimėtojo mąstysena. Jūs kalbate apie tai, kaip atėjus krizei išsigelbėti, o aš apskritai nelabai mėgstu tokius terminus kaip „krizė“ „gelbėtis“. „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademijoje šiuo kampu mano kaip mentorės požiūris bus kiek radikalus ir revoliucionieriškas“, – pasakoja patologine optimiste save vadinanti Rūta.
R. Merkytė sako, kad reikia išmokti priimti, jog verslas yra pastovi rizika ir nuo visko apsisaugoti – tiesiog neįmanoma: „Gyvenimas yra gyvenimas. Jis vyksta ir kartais gali nutikti kažkokios neapgalvotos aplinkybės. Todėl reikia akcentuotis į tai, kaip padaryti geriau, o ne kaip apsisaugoti nuo blogiau. Patarimas, kurį duočiau vėlgi iš Naval filosofijos – work smart, not hard (dirbk protingai, o ne daug). Man gyvenime kuo toliau, tuo labiau tai pasiteisina ir tie žmonės, kurie labai daug dirba, atrodo sustoję tobulėjimo kelyje: vietoj to, kad optimizuotų procesus, paleistų kontrolę, perduotų kompetencijas kitiems ir sutaupytų gyvenime brangiausio, niekaip nekompensuojamo resurso – laiko, lenda vis gilyn į procesus ir nesupranta, kad bus „kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių“, darbo niekad nesumažės, jo tik daugės.“
„Swedbak“ organizuojama smulkiojo verslo akademija „Kiekvienas gali“ jau netrukus startuos su smulkaus verslo stiprinimo programa. Lietuvoje bus atrinkta 10 smulkiųjų verslų atstovų, kurie bus pakviesti pasisemti patirties, kaip kokybiškai organizuoti verslą, pasiruošti krizėms ir sėkmingai spręsti esminius iššūkius, vadovaudamiesi Kanadoje Vyriausybės palaikoma metodologija. Visos programos metu dalyviai turės savo asmeninius mentorius, kurie yra klestinčių verslų vadovai, taip pat su visa smulkiojo verslo bendruomene patirtimi dalysis lietuviškų vienaragių ir didžiųjų verslų atstovai. Viena tokių mentorių – R. Merkytė. Visus pastarųjų pranešimus tiesiogiai bus galima stebėti „Delfi“ portale.
