Eksperimentas: nusprendė penktadieniais įprastų darbų nebedirbti
Vis dažniau diskusijų centre atsidurianti 4 darbo dienų savaitė statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonei „Tegra State“ jau seniai nėra naujiena. Kaip teigia įmonės vadovas ir smulkiojo verslo akademijos „Kiekvienas gali“ mentorius Povilas Staigis, apie kitokį nei įprastą darbo savaitės ritmą pradėjo galvoti prieš 3–4 metus, kai tai dar nebuvo plačiai vadyboje aptariama tema.
„Iki tol dirbome įprastu grafiku, tačiau supratome, kad rutinoje sunku matyti naujas galimybes, įvertinti savo sprendimus ir rezultatus ar daryti pokyčius. Nuolat sutikdavome tas pačias situacijas – betiksliai susirašinėjimai el. paštu, konfliktai tarp skirtingų funkcinių padalinių, įtampa tarp administracijos ir pardavimų, mažai savarankiškumo ir iniciatyvos“, – sako P. Staigis.
Šiandien „Tegra State“ darbo savaitė susideda iš 4 dienų, kai darbuotojai atlieka įprastas rutinines užduotis, ir 1 dienos (penktadienio), kai operacijos pristabdomos. Kaip teigia įmonės vadovas, ši diena skiriama bendravimui ir komunikacijai, praėjusio laikotarpio aptarimui ir refleksijai, ateities planams ir vizijai. Darbuotojų susitikimai įprastai trunka nuo 9 val. iki 15 val.
Tačiau pokytis neįvyko akimirksniu. P. Staigis atviras – keičiant įprastą grafiką, iš pradžių kilo pasipriešinimas. Juk, eliminavus penktadienį, tarsi dingsta 20 proc. darbo savaitės laiko, per kurį galima pasiekti geresnius pardavimus ar atlikti kitas niekad nesibaigiančias užduotis. Juolab sėkmingų tokio darbo ritmo pavyzdžių anuomet aplink buvo nedaug, o tyrimai apie tai, jog sumažinus darbo laiką produktyvumas nenukenčia, buvo tolimi, garsiau aptarinėjami tik Vakarų šalyse. Tad naują tvarką „Tegra State“ darbuotojams teko išbandyti patiems.
„Paskatinimą pergalvoti darbo savaitės ritmą gavome iš valdybos nario Rinardo Godos. Diskusijoje gimė metafora, kuri aktuali iki šiol – organizacija, kaip ir žmogus, negali tik įkvėpinėti orą, jai reikalingas ir iškvėpimas. Taip žmogus gali ilgai gyventi, o organizacija funkcionuoti. Per organizacijos prizmę tai pauzė, sustojimas, streso ir įtampos nuėmimas. Kai gavome palaikymą iš valdybos eksperimentui, nusprendėme, kad vis tiek galėsime sugrįžti į seną tvarką, jei nepavyktų. Tas kažkiek ramino“, – teigia P. Staigis.
Pakeisto darbo ritmo rezultatas – pelningumo ir efektyvumo šuolis
Grįžti į senąją tvarką įmonei taip ir neprireikė – idėja atsipirko su kaupu. Įmonės pelningumas ir efektyvumas jau keletą metų nuosekliai auga, o dar daugiau pajamų sugeneruojama iš naujų statybinės chemijos produktų.
Pagrindine sėkmės priežastimi P. Staigis įvardija įsitraukusią ir savarankišką komandą. „Mums svarbu, kad kiekvienas savo srityje galėtų priimti geriausius sprendimus, o ne žvalgytųsi į vadovą ir lauktų, ką tas pasakys. Esant tūkstančiams sprendimų per dieną, vadovas tampa apribojimu, kuris stabdo visą įmonės veiklą. Pamirštame, kad esame suaugę ir savarankiški. Nuolat treniruojame sprendimų priėmimo raumenį“, – sako „Tegra State“ vadovas.
Kitas svarbus sėkmės faktorius, anot jo, yra įmonės veiklos išsigryninimas. Išanalizavus, kurios paslaugos ar produktai rinkoje turi paklausą, kurios uždirba pinigus, o kurios – ne, nenaudingas veiklas galima „nukirpti“. Įmonei buvo palanku ir tai, kad pandemijos metu suaktyvėjo statybų ir būsto remonto rinka, atsirado ir didesnė statybinių medžiagų paklausa.
P. Staigis neabejoja, kad prie gerėjančių įmonės rezultatų prisideda ir darbas kitokiu ritmu. Ne įprastiems darbams, o komandos bendravimui skirtas penktadienis užtikrina sklandesnį darbą.
„Tą dieną operacijų skaičius sumažėja, skiriame laiką komandai ir sau. Investavę savo laiką, mainais gauname daug sklandesnę komunikaciją, konfliktų aptarimą čia ir dabar, įkvepiančius veikti pavyzdžius ar istorijas, vertingų minčių, kaip suteikti geresnę paslaugą klientams ar pasiūlyti naują produktą“, – vardija P. Staigis.
Karantino metu labiausiai pasiteisino nuolatinė vidinė komunikacija
Kol dažnai įmonei karantinas sukėlė darbo organizavimo iššūkių, P. Staigis pastebi, kad svarbiausiu sprendimu šiuo sunkiu laikotarpiu įmonei tapo nuolatinė ir nepertraukiama vidinė komunikacija.
Užklupus pandemijai, įmonės finansinės situacijos, rezultatų ir planų aptarimui buvo skiriamas penktadienio pusdienis, o geriausių sprendimų sunkiausiems karantino mėnesiams išgyventi darbuotojai ieškojo kartu.
„Organizacija, kurios nariai vadovaujasi tik gandais ar nuogirdomis, patiria papildomą įtampą ir taip sudėtingu periodu. Teko girdėti atvejų kitose įmonėse, kai vienintelė komunikacija apie pandemiją ir jos pasekmes su vadovais buvo darbuotojo atleidimo pokalbis. Iki tol komunikacijos nebuvo, nes tarsi nieko naujo neatsitiko.
Ratas apsisuko, ir dabar toms įmonėms sunku surasti darbo rinkoje kvalifikuotų darbuotojų, nors norėtųsi vėl plėsti komandą. Galiu pasidžiaugti, kad karantino metu išsaugojome visą komandą ir, pagerėjus situacijai, galėjome pilnu pajėgumu grįžti į rinką“, – sako P. Staigis.
Ateityje įmonės vadovui norisi matyti organizaciją, kuri pasižymi lankstumu, kūrybiškumu ir projektine veikla. Jis tikisi, jog darbuotojai ar partneriai iš išorės, kurių skaičius augs, susijungs tam tikriems projektams, kur geriausiai realizuos savo kompetencijas ir patirtį.
„Daugelis procesų bus automatizuoti, todėl vis daugiau lems gebėjimai sukurti naują paslaugą ar verslo modelį rinkai. Pandemija labai paspartino hibridinio modelio įsigalėjimą, tad nieko nebestebins ir per nuotolį, ir gyvai įvairiausiose erdvėse susitinkantys kolegos. Greičiausiai vis daugiau svarbos turės įmonės misija ir vertybės. Tikėtina, kad vien pelno generavimas nebus pakankama priežastis prisijungti prie komandos“, – įmonės ateities vizija dalijasi vadovas.
Gerąja patirtimi dalinsis su smulkiuoju verslu
Savo patirtimi vystant sėkmingą verslą „Tegra State“ vadovas dalinsis ir „Swedbank“ smulkiojo verslo akademijoje „Kiekvienas gali”. Joje bus atrinkti 10 smulkiųjų verslų, kuriems pasiekti aukštesnių rezultatų padės sėkmingiausių verslų ekspertai.
Vienas iš pagrindinių dalykų, nuo kurių P. Staigis žada pradėti pokalbį su tobulėti norinčiais verslais – verslo modelio išgryninimas ir tikslinio kliento portretas.
„Galbūt per daug dažnai smulkūs ar vidutiniai verslai neturi išskirtinumų lyginant su dideliais žaidėjais rinkoje. Susikuriama iliuzija, kad žaisime saugiai ir patikrintu rinkoje modeliu. Vis dėlto, paslaugai ar prekei neturint išskirtinumų ar aiškaus vertės pasiūlymo, galutinis klientas rinksis jau patikrintą, patikimą stabilų tiekėją“, – pastebi jis.
Dar vienas P. Staigio nurodomas žingsnis praplėsti esamas verslo ribas – paslaugos arba prekės eksportavimas. Anot jo, tam reikia sukaupti drąsos, tačiau eksporto rinkos atveria naujas galimybes.
„Eksportą ypač palengvina tarptautinės e-komercijos platformos ir parduotuvės, kurios leidžia tiesiogiai pasiekti galutinį vartotoją. E-komercijoje yra kitos taisyklės, ir toje rinkoje stiprūs konkurentai yra labiau pajudinami, nes įdirbis e-komercijoje nėra toks ilgametis“, – sako P. Staigis.
Dar viena „Tegra State“ vadovui pažįstama situacija lietuviškuose versluose yra verslo tęstinumo klausimas ir atsakomybės perdavimas.
„Suprantama, kad 90-aisiais po Nepriklausomybės verslus įkūrę savininkai anksčiau ar vėliau turės perduoti aktyvią veiklą savo šeimos nariams arba profesionaliems vadovas. Tai didelis iššūkis žmonėms, kurie per daug metų įprato būti veiklos epicentre ir spręsti visus esminius klausimus. Daliai verslų tai svarbiausias klausimas, kuris neleidžia įmonei vystytis ir žengti į naują brandos etapą“, – pastebi P. Staigis.
„Kiekvienas gali“ smulkiojo verslo akademija pradės veikti su programa, kurioje 10 smulkiųjų verslų atstovų turės galimybę savo iššūkius spręsti, remdamiesi Kanadoje sukurta ir ten net Vyriausybės remiama verslo skatinimo metodologija. Taip pat visos programos metu šalia dalyvių bus jiems priskirti mentoriai – sėkmingai veikiančių verslų atstovai, kurie dalysis savo praktine patirtimi, įžvalgomis ir atradimais verslo augimo kelyje. Jų pranešimus galės stebėti ir „Delfi“ skaitytojai.
Registracija vyksta ČIA.
