Savo patirtimi su DELFI pasidalijusi Violeta tikina labai nustebusi dėl tokios kainos. Kaip pati sako, už manikiūrą ir gelinį lakavimą ji įprastai moka ne daugiau kaip 15 eurų.

„Savaitgalį turėjau susitvarkyti nagus, nes jau nebegalėjau eiti su tokiais į darbą, o darbo dienomis niekaip tam neatsirasdavo laiko. Pagalvojau, kad prekybos centruose tikrai veiks koks nors nagų tvarkymo taškas. Susiradau „Nailbarą“ ir pakraupau, kad už manikiūrą ir gelinį lakavimą – 42 eurai... Čia yra kosmosas, nes kaina visiškai neadekvati.

Suprantu, kad žinomame salone turėčiau mokėti daugiau, bet ne trigubai. Aš darausi irgi centre esančiame salone, kur manikiūras ir gelinis lakavimas kainuoja 12 eurų. Ir ne viename salone taip yra. Na gerai, galima mokėti 15–20 Eur, bet kaip šitaip gali skirtis kaina, man nesuprantama. Gal auksinėmis žirklutėmis odeles karpo... Suprasčiau, jei lygintume mergaites, kurios daro namuose, nesteriliai. O čia saloną lyginame su salonu“ , – rašė Violeta.

Vis dėlto Violetos įvardyto salono „Nailbar“ direktorė Ingrida Jočienė atkreipia dėmesį, kad 42 eurus kainuoja ne tik gelinis lakavimas, bet ir manikiūras. Be to, anot jos, vertinant paslaugos kainą reikėtų atsižvelgti į tai, su kuo vilnietė lygina.

Foto: Shutterstock

„Gelinis lakavimas pas mus kainuoja 22–25 Eur, o manikiūras – apie 21 Eur, tai viską sudėjus tokia suma ir išeina. Jeigu pasižiūrėtumėte kituose salonuose, ta suma būtų labai panaši. Na, o jeigu ji lygina su kokiu nors salonėliu prie stoties, tai yra kiti dalykai.

Mes naudojame gerą laką, vieną brangiausių ir kokybiškiausių produktų rinkoje. Pas mus kaina tokia todėl, kad esame profesionalai – mūsų meistrai yra baigę specialius mokymus ir dirbame pačiame centre“, – pasakoja I. Jočienė ir priduria, kad būna klientų, kurie užeina į saloną, pavarto kainoraštį ir išeina, tačiau beveik visi, pasinaudoję paslaugomis, sugrįžta. Anot jos, kaina per pastaruosius metus dėl išaugusių kaštų pakilo 5 proc.

„Klientės ateina iš senų laikų, jos žino ir net neklausia, kiek kainuoja mūsų paslaugos, nes daug metų dirbame už tą pačią kainą. Labai pikta, kad užsidirbame tiek pat, nors aplinkui viskas pabrango trigubai“, – kalba I. Jočienė. Šis grožio salonas veikia jau 17 metų.

Kitame Vilniaus salone už mažesnę kainą nagų tvarkymo paslaugas individualiai teikianti vilnietė Ieva tokiomis kainomis sako nesistebinti. Pasak jos, tai priklauso nuo naudojamo lako, salono vietos ir to, kokį vardą užsitarnavęs tas salonas.

Nagai

„Jeigu lakuojama ne tipiniu geliniu laku, o, pavyzdžiui, „Shellacu“, kuris tausoja nagą, be to, jį naudojant nereikia šiaušti nago, nepažeidžiama jo plokštelė, tai, žinoma, kaina gali siekti ir 42 Eur. Aišku, kaina priklauso ir nuo salono vietos. Ten, kur aš dirbu, tokia paslauga kainuoja 32 Eur. „Nailbar“ salone brangiau, nes jų technologija yra naujesnė. Mes dirbdami kiekvieną kartą prieš lakavimą pažeidžiame nago plokštelę ir jis tampa plonesnis“, – teigia Ieva.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė teigia, kad tokia kaina už manikiūrą ir gelinį lakavimą yra normali, ypač jeigu tokios paslaugos teikiamos profesionalių meistrių aukšto lygio grožio salone. Tačiau, kaip pati teigia, tai ne pirmas kartas, kai klientams iškyla klausimų dėl skirtingų kainų skirtinguose grožio salonuose. Anot jos, toks kainų chaosas atsiranda dėl nesureguliuotų paslaugų kainų visame grožio sektoriuje.

„Atvirai pasakysiu – mes patys reguliuojamės kainas ir visa tai darome taip, kaip kiekvienam patinka, dėl to labai dažnai tenka susidurti su šitais klausimais. Ne kartą kreipėmės į vyriausybę, kad būtų leista sutvarkyti šį sektorių, kad būtų įvestos kažkokios kategorijos“, – apie netvarką sektoriuje pasakoja J. Mačiulienė.

Asociacijos prezidentė svarsto, kad grožio paslaugos kainą reikėtų nustatyti pagal meistro patirtį ar kvalifikaciją, nes dažnai savarankiškai amato išmokę jauni meistrai nori gauti už darbą tiek, kiek gauna ilgą metų patirtį sukaupę grožio specialistai, nors darbo atlikimo kokybė skiriasi.

Skirtinguose salonuose tokių pačių paslaugų kainos iš tiesų skiriasi: garsiame Vilniaus grožio salone „Figaro“ tokias paslaugas galima gauti maždaug už 40 Eur, kiek toliau nuo centro veikiančioje „K.P. Beautiful Nails“ tai kainuotų apie 21 Eur, „Sfinkso“ salone – 22 Eur, o studijoje „Nail game“ – apie 38 Eur.

Pigios paslaugos – geros?

Paklausta, ar namuose individualiai ir už mažesnę kainą dirbančios manikiūrininkės yra geras pasirinkimas negalinčioms išleisti didesnės sumos, „Nailbar“ direktorė siūlo aklai jomis nepasitikėti.

„Norėdamos pritraukti klienčių jos dirba vos ne mažiau nei už savikainą, o tada, kai pamato, kad reikia užsidirbti ne tik priemonėms, bet dar ir pragyvenimui, kelia kainą arba perka pigesnes priemones. Pigi priemonė negali būti gera.

Taip yra gadinama nuomonė, nes meistrai, kurie dirba su prastomis priemonėmis arba menku išsilavinimu, sugadina nagus. Kai kurios klientės ateina ir sako: „Man padarykite manikiūrą, tik nelakuokite ir nieko nedarykite.“ Mums tada prireikia nemažai laiko, kol įtikiname, kad dirbame kitaip ir esame mokslus baigę specialistai“, – apie nepatyrusias manikiūrininkes pasakoja I. Jočienė ir priduria, kad namuose dirbančios merginos konkurencijos salonams nekelia, o tiesiog gadina reputaciją.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė J. Mačiulienė sako, kad savamokslės ir individualiai dirbančios nagų tvarkytojos dažniausiai būna įsikūrusios nelegaliai ir jų sukontroliuoti kol kas neįmanoma.

„Nemanau, kad jos moka pinigėlius ir nemanau, kad jos atsakingai dirba. Pas mus ateina milijonas tikrintojų, pradedant nuo higienos centro, baigiant Mokesčių, Darbo ir visomis kitomis inspekcijomis. Namuose pasidarius kampelį niekas tų mokesčių nefiksuoja, o savamokslė laisvai ir licencijų neprašoma nusiperka medžiagų. Salone dirbanti mergina uždirba sau, savo darbdaviui, susimoka mokesčius, o namuose dirbanti meistrė už dvidešimt eurų nusiperka lako ir lakuoja. Kaip jūs išgaudysit jas, visas dirbančias?

Manau, grožio sektorius turėtų būti kontroliuojamas, o tai turėtų būti padaryta iš viršaus. Reikėtų sukurti kažkokią instituciją ir nustatyti sektoriaus reglamentą“, – apie nesutvarkytą sritį pasakoja J. Mačiulienė ir priduria, kad namuose dirbančios merginos klientų randa per socialinius tinklus.

Individualiai draugėms nagų tvarkymo paslaugas teikianti Ieva tikina, kad tai nėra jos atskiras verslas ir veikla, o tik skubi ir greita pagalba artimiausiems žmonėms. Mergina taip pat nemano, kad smulkus manikiūrininkų verslas namuose yra sąžininga veikla.

„Aš esu prieš tokius dalykus iš esmės todėl, kad patalpos turi atitikti visus higienos reikalavimus. Toks darbas nėra geras pačios meistrės sveikatai, nes nėra ventiliacijos. Dirbant normaliame salone cheminės priemonių medžiagos neina į plaučius, ten yra sveikiau ir geriau. Be to, yra labai daug „šešėlio“, nes dažniausiai jos visos dirba be verslo liudijimų ar patentų“, – kalba Ieva.