Savo patirtimi ji pasidalijo su DELFI ir teigia pirmą kartą pamačiusi tokį mokestį. Mergina sako esanti nustebusi, mat padavėjas tuščios taros, už kurią teko sumokėti, pasilikti nė nepasiūlė.
„Labai norėčiau plačiau pasidomėti šiuo klausimu. Esu emigrantė ir vakar teko po kurio laiko grįžti į Lietuvą paviešėti. Su šeima nuvykome į Vilnių, kuriame savo vaikui parodėme televizijos bokštą, jis dar nebuvo ten lankęsis. Pakilę liftu iki „Paukščių tako“ nusprendėme ten ir pavakarieniauti.
Justina pasakoja, kad restoranuose, kuriuose jų šeima valgė prieš tai, taros mokesčio nebuvo arba jo nesimatė čekyje.
„Mes prieš tai valgėme kinų restorane ir taip pat užsisakėme vandens, tačiau tokio mokesčio ten nebuvo. Dar prieš tai buvome „sušinėje“ – niekur daugiau tara nebuvo įskaičiuota. Esame šokiruoti“, – pasakoja Justina ir priduria, kad vien už įėjimą į televizijos bokštą du asmenys su vaiku sumokėjo 18 Eur.
Pasiūlyti klientui tarą išsinešti yra nemandagu
Restorano „Pauščių takas“ direktorė Aušra Lukošienė į situaciją žiūri ramiai ir teigia, kad taros mokestį į sąskaitą įtraukti būtina.
„Buteliukų ir skardinių taros mokestis yra įtraukiamas į čekį, kad žmogus matytų, už ką sumoka“, – paaiškina A. Lukošienė.
Anot jos, sąskaitos išklotinėje pateikti taros mokestį atskirai yra privaloma, nes tokie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimai.
Paklausta, ar nederėtų klientams pasiūlyti taros išsinešti, restorano direktorė pripažįsta, kad tokią praktiką galima taikyti, tačiau sulaukė daugiau neigiamų atsiliepimų.
„Mes turėtume grąžinti tuščią tarą, tačiau „Paukščių takas“ yra restoranas, todėl didelė dalis žmonių pasijusdavo nejaukiai, tad remdamiesi asmenine praktika tiesiog to nebedarome. Pamenu, mūsų personalas nusprendė, kad tokia praktika yra negera. Klientai pasijunta nepatogiai dar ir todėl, kad po vieną mūsų restorano lankytojai nevaikšto, atsiveda svečių.
Jeigu tik išreikštų norą, tai vienareikšmiškai mes ją atneštume, tačiau tiesiog pastatyti ant stalo tuščią tarą yra negražu ir nemandagu“, – tikina A. Lukošienė.
Arminas Darasevičius: žmonės kelia problemas lygioje vietoje
Paprašytas pokomentuoti susidariusią situaciją, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius neslėpė esantis nustebęs tokiais skundais. Anot jo, restoranai yra ne ta vieta, kur derėtų skaičiuoti taros mokestį.
„Aš manyčiau, kad tai trupučiuką absurdinė situacija. Ar mes kalbame apie restoranus, ar apie paprastą parduotuvę? Visų pirma, žmonės į restoranus turėtų ateiti ir praleisti gerai laiką, o ne galvoti, kaip jam atsiimti buteliuką. Čia yra tokia smulkmena, kuri neturėtų kelti nei minčių, nei nepatogumų, nes restoranuose reikia mokėti už viską“, – teigia A. Darasevičius.
Dviem restoranams Vilniuje kartu su Egidijumi Lapinsku vadovaujantis A. Darasevičius pasakoja, kad yra atvirkščiai – taros tvarkymas restoranams, o ne lankytojams sukelia daugiau rūpesčių.
„Čia restoranams didesnis nepatogumas. Reikia rūpintis, kaip tuos buteliukus priduoti, tvarkyti apskaitą ir t. t. Mums yra daug daugiau rūpesčio, nei žmogui sumokėti už tokį dalyką“, – pasakoja asociacijos prezidentas. Anot jo, Vilniuje daug problemų sukelia tai, kad nėra kam išvežti taros iš restorano.
Taros mokestis turi būti nurodomas atskiroje eilutėje
DELFI skaitytoja teigia, kad kituose restoranuose taros mokesčio už vandens buteliukus sąskaitoje nesimatė.
A. Darasevičius sako, kad, pavyzdžiui, jo restoranuose taros mokestis atskirai neišskiriamas. Po to, kai buvo įvesta pakuotės užstatų sistema, vandens ir kitų gėrimų buteliukai ar skardinės buvo pabrangintos, nes taros mokestis tiesiog įskaičiuotas į bendrą kainą.
VMI nurodo, kad įmonės, besiverčiančios prekyba, pirkėjams išduotame kasos aparato kvite arba išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje turi atskirai nuo parduotų prekių kainos nurodyti paimtą užstatą už vienkartinę pakuotę, į kurią įpakuotos parduodamos prekės.
