„Taxify“ įmonės spaudos pranešime rašoma, jog šiemet birželį tyrimą atlikęs „Swedbank“ konstatavo: 51,6 proc. lietuvių per paskutinius metus užsiėmė papildomas pajamas teikiančia veikla, 30,6 proc. to nedarė, tačiau norėtų. Tik 8,8 proc. tautiečių nedirbo papildomai ir net nesidomėjo papildomo darbo galimybe.
Ir programuotojai, ir auklės
Bankas, pristatydamas tyrimą, pabrėžė, kad papildomai užsidirbti lietuviai nori dažniau nei estai ar latviai, mat iš gaunamų pajamų atėmus neišvengiamas išlaidas, tokias kaip mokesčiai už būstą, transportą ir maistą, būtent lietuviams lieka mažiausia suma pragyvenimui.
Prireikus prie pagrindinių pajamų prisidurti eurą kitą turimas žinias išnaudoja laisvai samdomi specialistai, pavyzdžiui, vertėjai, fotografai ar programuotojai. Ne ką rečiau papildomų pajamų gaunama, pavyzdžiui, atliekant namų tvarkymo, smulkaus remonto darbus, papildomai užsidirbama ir prižiūrint vaikus. Panaši dalis – apie 10 proc. – dirbančių papildomai prie pagrindinio uždarbio prisiduria prekiaudami savo užaugintais ar surinktais vaisiais, uogomis, daržovėmis ar kitais maisto produktais.
Kaip papildomo uždarbio galimybė tyrime nurodomas ir dalijimasis savo paslaugomis arba turtu, pavyzdžiui, keleivių pavėžėjimas. Tokiems tyrimo duomenims pritaria ir pavėžėjimo paslaugų platformos „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius. Jis pabrėžia, kad platformos klientų kas mėnesį daugėja dukart, bet labai panašiai auga norinčių vairuoti ir užsidirbti papildomai skaičius.
Nors kol kas naudodami keleivių pavėžėjimo platformas prie pagrindinių pajamų prisiduria vos 1 proc. apklaustųjų, A. Pacevičius įsitikinęs, kad šis rodiklis tik augs, mat Lietuvoje platforma aktyviai pradėjo veikti vos prieš metus, o jau dabar įmonėje dirba ir kriminalistai, dainininkai, dėstytojai, mokytojai, greitosios darbuotojas, medikai, vienuoliai, veterinaras ir kiti.
Dirba po kelias valandas
Kaip rašoma spaudos pranešime, kas trečias dirbantis papildomai per mėnesį piniginę pastorina maždaug 50 eurų. Kas antras lietuvis papildomai prisiduria apie 100 eurų per mėnesį. Didesnes, iki 200 eurų siekiančias, sumas gauna maždaug 15,7 proc. lietuvių, o maždaug kas dešimtam per mėnesį pavyksta prisidurti ir iki 400 eurų.
Papildomiems darbams 26,9 proc. skiria iki 5 valandų, panaši dalis – 29 proc. – per savaitę jiems skiria iki 10 valandų. Maždaug kas penktas apklaustasis papildomoms pajamoms gauti per savaitę skiria daugiau nei 10 valandų savo laiko.
Pavyzdžiui, trečią mėnesį keleivių pavėžėjimo platformą papildomoms pajamoms gauti pasirinkusi dviejų vaikų mama Julija prisipažįsta, kad dirba, studijuoja, o papildomai uždarbiauja savaitgalio vakarais.
„Reikėjo papildomo darbo, bet man tiko tik darbas naktimis. Nusprendžiau pamėginti“, – pasakoja moteris ir skaičiuoja, kad priklausomai nuo aplinkybių kas savaitę dirba 2–3 naktis po maždaug 10–12 valandų, per porą naktų jai pavyksta piniginę papildyti maždaug 80 eurų per dieną.
Aurimas, keleivius vežantis beveik metus laisvu nuo studijų laiku, pasakoja, kad visada stengiasi vairuoti apie 8 valandas, todėl dirba vakarais arba savaitgaliais. Jo skaičiavimu, vidutinis darbo dienos užmokestis – apie 60 eurų. Daugiausia per mėnesį vaikinui pavyko uždirbti apie 1100 eurų.
Iš papildomo į pagrindinį
A. Pacevičius pastebi, kad kas penktam dirbančiam papildomai itin svarbus lankstus darbo grafikas. Pavėžėjimo paslaugų platforma, anot jo, šiuo atžvilgiu yra ideali, mat priklausomai nuo norų galima dirbti tik kelias valandas pasirinktu metu. Visgi keleivių pavėžėjimo įmonės vadovas pastebi, kad dažna tendencija ir ta, kad papildomas darbas virsta pagrindiniu.
„Viena įdomiausių mums nutikusių istorijų yra tokia, kad viename renginyje pristatėme „Taxify“ ir pas mus užsiregistravo beveik visa renginį saugojusi apsaugos specialistų komanda. Jei patikrintume statistiką, pamatytume, kad ne vienas jų pakeitė darbus. Ir iš tiesų, jei dirbi tai, kas tau neįdomu, uždirbi ne tiek ir daug, turi puikią galimybę“, – įsitikinęs A. Pacevičius.
