Ekonomistai sako aiškių priežasčių dėl tokio didelio kritimo negalintys nurodyti – tam įtakos esą galėjo turėti ir išaugusios kainos, ir prastas oras, ir vasarą uždarytas oro uostas.
N. Mačiulis: tai – laikinas kritimas
Maitinimo ir gėrimų teikimu užsiimančių įmonių apyvarta, remiantis LSD, pradėjo mažėti nuo vasaros vidurio: liepą sumažėjo 0,1 proc., rugpjūtį – 1,4 proc., o rugsėjį – net 8,2 proc.
Ekonomistas N. Mačiulis, komentuodamas statistiką, teigia, kad restoranų ir kavinių apyvartos kritimas ir kainų augimas nėra susiję, o tokius rezultatus galėjo lemti įvairūs rodikliai, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto uždarymas arba didelis kritulių kiekis sezono metu.
„Tam tikrai daugiau įtakos turėjo orai, o ne kainų pokyčiai. Maitinimo įstaigų, kavinių, barų kainodaros ir kaštų labai didelę dalį sudaro atlyginimai, jie auga labai sparčiai.
Nėra darbuotojų, kurie nori dirbti kokybiškai už minimalų atlyginimą, todėl reikia mokėti daugiau. Natūralu, kad tai pavirsta į didesnes kainas. Neturėkime keistos iliuzijos, kad verslininkai viską gali, labai lengvai didina kainas ir kad nėra jokios konkurencijos Vilniaus senamiestyje tarp barų.
Ta konkurencija yra, o kainų pokyčiai artimai susiję su atlyginimais. Nemanau, kad verslininkai dėl sumažėjusios prekybos pradės mažinti kainas, tai reikštų tik tai, kad reikės atsisakyti dalies darbuotojų arba mokėti mažesnius atlyginimus“, – svarsto „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, 2/3 gyventojų vidutinį darbo užmokesčio didėjimą jaučia, dėl to negalima sakyti, kad jų galimybės maitintis viešosiose maitinimo įstaigose yra sumažėjusios.
„Aš manau, kad čia buvo laikinas kritimas. Apyvarta augs, nes didesnė dalis gyventojų galės lankytis restoranuose ir kavinėse“, – prognozuoja N. Mačiulis.
Mano, kad kainos pasidarė neįkandamos
Kitokios nuomonės laikosi Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas profesorius daktaras Boguslavas Gruževskis ir svarsto, kad kainų augimas turėjo daugiausia įtakos restoranų ir kavinių apyvartos mažėjimui. Pasak ekonomisto, viduriniosios klasės gyventojų atlyginimai neaugo taip sparčiai, kaip maitinimo paslaugų kainos.
„Aš daryčiau išvadą, kad restoranai ir kavinės daugiausia prarado viduriniosios klasės gyventojų, kurie yra pagrindiniai viešojo maitinimo įstaigų lankytojai.
Tarp jų gali būti daugiau žmonių, kurie turi šeimas ir kurie anksčiau dažniau leisdavo sau vakarais nueiti pavakarieniauti. Dabar vakarienės kaina dviem asmenims padidėjo maždaug 5–7 Eur, o tai jau didelė suma, jei kalbėtume apie šeimos išlaidas“, – pasakoja B. Gruževskis.
Anot jo, vasarą kainų augimas buvo orientuotas į turistų srautus, tačiau dabar, pasibaigus sezonui, vietiniai gyventojai liko pagrindiniai pastovūs vartotojai.
„Kadangi atlyginimai žymiai nepadidėjo, tokios kainos paskatino racionalizuoti savo vartojimą ir pasirinkti pigesnį ir kokybiškesnį maistą namuose, o ne atpalaiduojančią vakarienę viešojo maitinimo įstaigoje“, – teigia profesorius.
Restoranai smukimo nejaučia
Komentuodama statistikos duomenis Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad kaina restoranuose ir kavinėse išaugusi dėl didelių mokesčių, padidėjusių dėl akcizų, blogo oro ir dėl vasarą uždaryto oro uosto, tačiau, anot jos, apyvarta krito tikrai ne dėl kainų augimo.
„Savo sektoriuje apyvartos smukimo nejaučiame, – statistiką komentuoja Evalda Šiškauskienė, – galbūt apyvartos smukimui įtakos turi naujų vietų atidarymas. Dalis iš jų eina į šešėlį dėl per didelių mokesčių. Manau, pavieniams restoranams labai paprasta tų mokesčių neparodyti“, – svarsto asociacijos vadovė.
„Negaliu pasakyti, kad restoranuose mažėja lankytojų. Aš manau, kad yra visiškai priešingai: keičiasi jaunimo įpročiai, dabar nelabai kas nori pietauti ar net pusryčiauti namuose. Vakarais restoranai taip pat perpildyti – reikia vos ne prieš savaitę užsisakyti vietas. Restoranai kaip tik išgyvena pakilimą ir pradeda orientuotis į kokybę“, – džiaugiasi viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. Ji tikina mananti, kad restoranų, kavinių ir barų apyvartos apimtys nemažės ir ateityje.
Mažmeninės prekybos augimas pradeda lėtėti
Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad Lietuvoje rugsėjį smuko visos mažmeninės prekybos apyvarta. Užfiksuotas 1 proc. kritimas. Didesnis smukimas rugsėjį buvo tik Didžiojoje Britanijoje ir Kroatijoje.
N. Mačiulis aiškina, kad tai yra rodiklis, parodantis mažmeninės prekybos apyvartos skirtumą tarp dviejų skirtingų sezonų mėnesių, todėl spręsti apie situaciją šalyje tik pagal tai negalima. Vis dėlto ekonomistas pripažįsta, kad mažmeninės prekybos augimas ima lėtėti.
„Metinis mažmeninės prekybos augimas lėtėja. Nemažai prie to prisideda maisto produktų apyvartos mažėjimas. Čia nieko netikėto, nes tai yra pirmo būtinumo prekės, kurių augimas niekada nebūna spartus, netgi didėjant gyventojų pajamoms. Juk nepuola žmonės daugiau valgyti, jie tiesiog vartoja kitus, aukštesnės kokybės produktus“, – svarsto N. Mačiulis.
Kad žmonės perka mažiau, sako jaučiantys ir turgaus prekeiviai. Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius teigia, jog daugiausia smunkančiai prekybininkų apyvartai žalos esą daro prekybos centrai, mažėjantis gyventojų skaičius ir į viešumą išlindę atvejai dėl mokesčių slėpimo, kuriuos prekybininkai vadina šmeižtu.
„Mažėjimas vyksta dėl emigracijos ir dėl to, kad žmonės nustoja prekiauti, nes jiems nebeapsimoka. Statistiniame Lietuvos miestelyje, kur gyvena 20–30 tūkst. žmonių, dar nuo sovietmečio yra likusių turgaviečių, aplink kurias – kokie penki šeši prekybos centrai.
Žmonėms labai sunku prieš juos atsilaikyti, nes didelės parduotuvės daro nuo 50 iki 70 proc. nuolaidas ir didelius išpardavimus“, – pasakoja asociacijos pirmininkas. Anot jo, žmonės neatlaikę konkurencijos nustoja prekiauti, o jaunimas renkasi kitą kelią – išvažiuoja.
Kad dėl demografinių pokyčių lėtėja mažmeninė prekyba, pritaria ir ekonomistai. „Matome besikeičiančią visuomenės struktūrą, darbingų gyventojų skaičius mažesnis, o pensinio amžiaus – didesnis. Pastarieji turi mažesnę perkamąją galią ir vartoja mažiau“, – aiškina N. Mačiulis ir primena, kad Lietuvos gyventojų kasmet sumažėja 30 tūkst. Anot jo, bendra apyvarta nebegali augti tokiais tempais dėl to, kad vartotojų yra tiesiog mažiau.
