Spalio pradžioje internete patalpintame vaizdo klipe parodijuojamas populiarusis kompiuterinis žaidimas „Grand Theft Auto“, kuris buvo išleistas dar praeitame dešimtmetyje. Anot I. Kropo, būtent nostalgija valandoms, praleistoms prie šio kompiuterinio žaidimo, ir lėmė reklamos sėkmę internete.
„Geriausia visų laikų reklama“, „Atrodo geriau nei pats žaidimas“, „Tikrai sumani rinkodara“, – tai tik keletas klipą pamačiusių žmonių iš viso pasaulio reakcijų.
Išpopuliarėjo be investicijų
Tačiau vienas idėjos sumanytojų I. Kropas sako, kad viskas gimė spontaniškai. Anot jo, sostinės stoties rajonas, kuriame įsikūręs salonas, yra panašus į parodijuojamo kompiuterinio žaidimo virtualią aplinką.
„Peržiūrėję kelis variantus radome labai neblogą misiją tame žaidime, kuri puikiai tiko. Spontaniškai pabandėme padaryti pasižaisdami ir pasisekė“, – kalba I. Kropas.
Jis sako, kad idėjos įgyvendinimas praktiškai nekainavo, o klipas buvo nufilmuotas jų pačių per vieną dieną. Daugiausiai pastangų reikėjo įdėti kuriant idėją ir ją paleidžiant į internetą. „Visas susidomėjimas kilo organiškai, neleidome mokamų reklamų, tiesiog užkabinome tą vietą, kurią mūsų kartos žmonės, manau, puikiai atsimena“, – sako specializuoto vyrų salono savininkas.
Iš pradžių vaizdo klipas buvo įkeltas į salono, užsiimančio vyrų kirpimu ir barzdų tvarkymu, asmeninį feisbuką, kuriame per naktį sulaukė didelio dėmesio. Tuomet jis pasakoja gavęs laišką iš visame pasaulyje populiaraus internetinio puslapio „9gag“, kuris pats pasisiūlė įsidėti klipą į savo sistemą.
Tačiau į tai, kad per dvi savaites klipą pamatė beveik 6 mln. žmonių, pašnekovas reaguoja ramiai. „Pasižiūrėjus į tai, kiek reakcijų internete surenka panašūs klipai, išpopuliarėjimas atrodo pakankamai natūralus dalykas“, – sako I. Kropas.
Klientų ne daugiau, bet savo tikslą pasiekė
Pašnekovo teigimu, aprašomas vaizdo klipas itin padidėjusių klientų srautų neatnešė, tiesiog prisidėjo prie žinomumo.
„Klientų skaičiumi ir anksčiau nesiskundėme. Tai galbūt padėjo išpildyti mūsų norą pereiti prie vaizdo klipų kūrimo, užsienio rinkų – didesnės auditorijos. Norėjome plėsti mūsų veiklą ir būti ne tik vietine vyriška kirpykla“, – sako I. Kropas, pridurdamas, kad aprašoma reklama nėra pirmasis bandymas tai padaryti.
Pašnekovas samprotauja, kad nors dabar ir yra itin palankus laikas pradėti verslą, darosi vis sunkiau išsiskirti iš kitų.
„Pagrindinis ir sudėtingiausias dalykas yra paveikti žmones, kad jie susidomėtų tavo daroma veika. Nėra lengvesnio laiko pradėti verslą, bet nėra sunkesnio laiko sudominti žmones. Kiekvienam mažam verslui reikia atsakyti, kokią jie istoriją pasakoja. Tų pačių kirpyklų, grožio salonų, butikų yra šimtai, bet tų, kurie pasakoja kažkokią istoriją... Tie, kurie pasakoja istoriją ir išsiskiria, yra sėkmingiausi“, – kalba verslininkas.
Vertina teigiamai
Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas sako, kad šis klipas – geras darbas, kuris nereikalavo labai daug resursų.
„Turint omenyje auditoriją, į kurią buvo taikoma, sprendimas geras, Lietuvoje neįprastas, nors užsienyje panašių dalykų esame matę. Tikrai šaunuoliai, ypač turint omenyje, kad tai padarė ne kažkoks didelis prekės ženklas“, – kalba komunikacijos ekspertas.
Pasak jo, panašių sprendimų tarp mažųjų prekės ženklų matome vis dažniau, bet didieji vis dar prisibijo drąsesnių idėjų.
A. Katauskas sako, kad tradicinėms kirpykloms ar panašioms įstaigoms sunkiau, o kartais net ir nėra reikalo imtis netradicinių komunikacinių sprendimų, mat klientų ratas jau yra suformuotas. Tuo metu naujiems prekių ženklams, pavyzdžiui, barzdaskučių salonams, jų imtis yra būtina – skiriasi ir auditorija, sunkiau ir į užpildytą rinką patekti.
„Netradicinių sprendimų vis daugiau, bet didieji prekių ženklai į tai eina sunkiau dėl daugybės priežasčių. Tiek dėl gebėjimo agresyviai komunikuoti, tiek dėl korporacinio spaudimo „mes dideli, mes negalime taip juokauti“, – teigia jis.
Tačiau A. Katauskas teigia, kad vienas reklaminis klipas didelės naudos įstaigai neatneš – reikia sudarytą įspūdį ir užfiksuoti.
„Rezultatą duoda tęstiniai veiksmai. Esu įsitikinęs, kad kirpyklos šeimininkai judės toliau, siūlys kitokius sprendimus, išeinančius iš klipo ribų, ar tai būtų akcijos, ar kažkokie vizualai. Kitu atveju, tai yra tiesiog vienas patrankos šūvis, kurio garsas pakankamai greitai nuslopsta, turint omenyje, kokius informacijos srautus gauna paprastas žmogus. Aš, jų vietoje, kuo greičiau judėčiau prie braižymo lentos ir galvočiau kitus veiksmus“, – aiškina komunikacijos ekspertas.
Sako, kad valstybei panašiais klipais reklamuotis būtų sunku
Visuomenėje neretai nuskamba įvairios istorijos apie valstybės reklamines kampanijas, skirtas pritraukti turistus. Viena jų – Turizmo departamento konkursą laimėjusių bendrovių vykdyta „Lithuania. Real is beautiful“, kurios metu šalies turizmas buvo reklamuojamas pasitelkiant pigias iliustracijas iš interneto. Šio projekto vertė – 140 tūkst. eurų.
A. Katauskas sako, kad drąsesnių, bet dažnai ir pigesnių sprendimų turizmui skatinti valstybė tiesiog negali priimti – yra spaudimas įtikti visiems. Dėl šios priežasties panašūs į straipsnyje aprašomą vaizdo klipą sprendimai neprasiskina kelio.
„Kai mes kalbame apie valstybinius sprendimus, jie dažniausiai būna maksimaliai saugūs, jie sunkiai gali paprovokuoti, todėl mes gauname kiek įmanoma labiau politiškai korektišką variantą – viskas nušlifuojama iki negalėjimo.
Mes sunkiai galime įsivaizduoti bet ką, kas būtų agresyviau, bet ką, kas būtų su gatvės žargonu, bet ką, kas būtų bent šiek tiek provokuojančio – tai gali būti priimta neteisingai. Todėl mes gauname bandymą įtikti visiems, bet dažniausiai tai būna neįtikimas niekam. Padaryti tą agresyvesnį variantą galbūt ir kyla minčių, bet visada yra ministras, vadovas virš galvos, kuriam gali tekti atsakinėti į bjaurius klausimus, tai kam taip daryti“, – aiškina A. Katauskas.
Anot viešųjų ryšių agentūros vadovo, tai nėra tik Lietuvos problema. Verslas, pasak specialisto, gali sau leisti daugiau.
„Jeigu turi savo verslą, visada gali rizikuoti priimti agresyvesnį sprendimą, rizikuoti savo reputacija ar pinigais, jeigu tai nesuveiks. Valstybiniame sektoriuje tu leidi ne savo pinigus, esi maksimaliai dėl jų tarkuojamas. Dėl to visi bando apsisaugoti ir mes gauname laiko patikrintus sprendimus“, – sako A. Katauskas.
