Susidomėjimą konstravimu M. Jankauskas pajautė dar vaikystėje. 6-7 klasėje lankė aviamodeliavimo būrelį, o būdamas 12-os pajūryje pačiupo telefoną ir pritvirtinęs jį prie aitvaro, o kamerą nulenkęs žemyn nufilmavo savo pirmąjį vaizdo įrašą iš oro.
Vėliau, būdamas paauglys, M. Jankauskas su šeima paliko Vilnių ir išvyko gyventi į Floridą, JAV. Sako, kad ten, kur amžina vasara, reikėjo susigalvoti įdomios veiklos, tad ėmėsi konstravimo. „Sugalvojau, kad reikia sukurti lėktuvėlį. Tiesa, man sekėsi gana prastai, tad, galiausiai, lėktuvėlį man tiesiog nupirko tėtis. Uždėjau ant jo pačios pirmos versijos go pro kamerą ir, netrukus, abu pastebėjome, kad nufilmavus matosi daugybė labai gražių namų. Taigi 2008 m. ši mintis iš karto tapo verslo idėja – reikia fotografuoti iš oro“, – sako pašnekovas.
Pirmąjį droną sukonstravo pats
Pasak M. Jankausko, tuo metu dronai nebuvo plačiai pardavinėjami, juos buvo pradėjusi gaminti viena vokiečių įmonė, tačiau kaina už vieną siekė 60 tūkst. dolerių. Jo teigimu, prieinami buvo tik lėktuvo ir sraigtasparnio modeliukai, bet pastarąjį labai sunku valdyti, o lėktuvas visada skrenda tiesiai, tad fotografuoti namą būtų be galo sudėtinga. Taigi, būdamas maždaug 16-os, nusprendė darbo imtis pats.
„Su vyro iš Kalifornijos pagalba telefonu, sukonstravau savo pirmąjį droną. Viską padariau per 3-4 mėn., o įjungiau ir paleidau į orą per dvi paras. Į knygelę susirašiau dvylikos internete rastų nekilnojamojo turto įmonių numerius ir skambinau visiems iš eilės. Pasakydavau, kiek man metų ir siūlydavau savo, kaip drono piloto, paslaugas. Aišku, dauguma nusijuokdavo, žadėdavo perskambinti, bet, žinoma, tai neįvykdavo. Ir, galiausiai, atradau laimingąjį kontaktą. Tai buvo sėkmingiausia Floridos nekilnojamojo turto įmonė, kiekvienais metais parduodavusi namų už pusę milijardo dolerių. Man perskambino už pusvalandžio ir pasakė, kad nori pabandyt. Pirmoji kaina buvo 150 dol. už fotografijų iš oro komplektą. Tai ir buvo mano pradžia – su šia kompanija dirbau beveik 4–eius metus“, – apie savo sėkmės pradžią pasakoja M. Jankauskas.
Mėgstamiausia – mėlynoji valanda
Prekės ženklo pavadinimas atsirado tų metų laikotarpyje. Iš pradžių, kaip sako pašnekovas, buvo daug angliškų versijų, bet nei viena iš jų „neprigijo“: „Vieną dieną, artėjant mano ilgesniam grįžimui į Lietuvą, su tėčiu važiavome mašinoje ir galvojom, koks galėtų būti pavadinimas. Bekalbant kažkuriam iš mūsų tiesiog išsprūdo žodžiai „virš visko“, tuomet stojo akimirkos tyla, kol tėtis sušuko: virš visko! Taigi, galima sakyti, pavadinimą ir sugalvojo tėtis, o aš tiesiog tikėjau jo pasirinkimu. Iš pradžių dar nebuvau visiškai tikras, ką šis pavadinimas reiškia, bet, bėgant laikui, susiformavo mūsų fotografijos iš oro identitetas ir supratau, kad tikrai esame visur ir virš visko. Be to, turiu pridurti, kad visą gyvenimą smarkiai bijau aukščio, tad drono pilotavimas man leidžia į pasaulį žvelgti iš aukštai be jokios baimės“.
Pašnekovas taip pat pasakoja, kad labiausiai jam patinka fotografuoti prieblandoje skendinčius miestus – vadinamuosius „city scapes“ arba urbanistinius peizažus: „Mano mėgstamiausias laikas yra mėlynoji valanda, kai saulė tik nusileidžia, o dangus vis dar nušviestas spalvomis. Tuo metu dar ne visi būna išėję iš darbų ir miesto pastatuose šviečia šviesos, vyrauja visiška ramybė. Tokius vaizdus labai mėgstu ne tik fotografuoti, bet ir retušuoti nuotraukas, nes gaunasi išties įdomus rezultatas“.
Lietuviai konkuruoja labiau nei amerikiečiai
M. Jankauskas pasakoja, kad grįžus į Lietuvą pagrindiniu jo autoritetu iš karto tapo tuo metu čia jau padaręs karjerą Kęstutis Fedirka ir jo prekės ženklas „FotoSkrydis“: „Jo darbus stebėjau su didžiausiu susižavėjimu ir ėmiau norėti pats tokiu tapti, – sako jis. – Apskritai Lietuvoje ir prasidėjo visas įdomumas, nes tai tikrai labai graži šalis, pradėjau važinėti į skirtingas vietas. Dažniausiai žmonėms verslo idėjos kyla iš aistros kokiam nors hobiui, bet man nutiko priešingai – darbas ilgainiui tapo mėgstama veikla“.
Paklaustas apie konkurenciją M. Jankauskas tikina, kad lietuviai yra labai konkurencingi žmonės, nors jis pats nejaučia didelės grėsmės. Pasak jo, dauguma amerikiečių vadovaujasi požiūriu, kad jei nežino, kaip kažką padaryti ir nėra tikri, nuo ko pradėti, tai, verčiau, nedarys išvis. Tuo tarpu lietuviai, net jei ir nežino kaip, būtinai tai išsiaiškins ir padarys. Vis tik fotografija iš oro labai skiriasi nuo įprastos fotografijos, todėl pašnekovas mano, kad nėra daug tai gerai suvokiančių žmonių. „Be to, Lietuvos rinka šioje srityje yra pasiskirsčiusi tvarkingai. Aš ir kiti fotografuojame ir filmuojame skirtingus dalykus skirtingiems užsakovams, o dar ir skirtingomis kainomis. Štai, pavyzdžiui, JAV konkurentų nėra daug, bet jų kainos vienodos, tad visi kovoja dėl to paties kąsnio“, – teigia M. Jankauskas.
Jaunasis verslininkas prisimena, kad pirmuosius dvejus metus „Facebook“ puslapyje patalpintos nuotraukos nesurinkdavo daugiau nei šešių „patinka“ paspaudimų. „Tada džiaugdavausi ir sulaukęs vos trijų, nors pažiūrėjęs ir pamatydavau, kad tai kuris nors mano giminaitis“, – šypsosi M. Jankauskas.
Darbas užsienio kine ir projektuose
Pradėjęs savo verslo plėtrą Lietuvoje M. Jankauskas susilaukė ir didžiųjų užsienio kompanijų dėmesio, tokių kaip „National Geographic“, „NBC“, „Telia“, „Castle Films“ ir kt. „National Geographic“ kūrė laidą apie keisčiausius pasaulio parkus ir Druskininkų raj. esantis „Grūto“ parkas buvo vienas iš jų. Kompanija užsakė filmuotojų komandą, kuri atvažiavo į Lietuvą, tačiau jiems reikėjo ir drono piloto. Mane parekomendavo, tad taip ir atsiradau šiame projekte.
Netrukus, kai daugiau žmonių pamatė, kaip dirbu, susilaukiau didesnio susidomėjimo. Po šio projekto dirbau prie pilnametražio dokumentinio filmo „Popiežius prieš Hitlerį“ („Pope vs. Hitler“), vėliau buvo filmas „Tarp pilkų debesų“. Vienas iš paskutinių projektų buvo holivudinis NBC serialas „Better late than never“, filmuotas Trakų pily. Taip pat teko filmuoti reklamą „Turtuoliai taupo“ ir kitas su kompanija „Telia“.
Nors M. Jankauskas sako, kad kiekviena diena šiame versle jam yra savaip ypatinga, vienas iš įsimintiniausių dalykų yra Meksikos įlankoje prarasti dronai. „Pakylu, fotografuoju taip, kaip visada, tik staiga dronas apsisuka ir ima skristi visur – bandydavau valdyti, bet veltui. Ten, kur būdavau, Meksikos įlanka yra visai šalia, tad man belikdavo stebėti, kaip dronas vis tolyn skrenda virš jūros ir, galiausiai, nukrenta. Nieko negalėdavau padaryti. Tiesa, prie jachtų klubo palikdavau skelbimus dėl prarasto drono, tikėjausi, galbūt kas plaukdamas ras, bet nei vienas iš tų 3-4 taip ir neatsirado. Vėliau išsiaiškinau, kad tokias situacijas sukelia saulės pliūpsniai – susijaukdavo žemės geomagnetinis laukas ir dėl nebeveikiančio kompaso dronas pasiklysdavo“, – nuostolinga patirtimi dalinasi verslininkas.
Svajoja keliauti apink pasaulį
Šiuo metu „ViršVisko“ teikia fotografijos, reprezentacinių montažų ir reklamos dronu paslaugas. Taip pat M. Jankauskas arba jo kolega dirba kaip dronų operatoriai, filmuoja kino filmams.
„Jei klientas nėra labai reiklus, įprasto užsakymo padarymas užtrunka maždaug dieną. Kai kurie jie yra reprezentaciniai – tokiu atveju, mes patys parenkame dienos, metų laiką ir kitas geriausias sąlygas darbo įgyvendinimui. Į tą patį objektą važiuojame kelis kartus, tačiau padarom taip, kad jis sužibėtų visomis savo spalvomis, – sako pašnekovas ir priduria, kad jo įmonė vis dar dirba ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto. – Mes taip pat užsiimame ir nuotraukų ant drobės gamyba, tad artimai bendradarbiaujame su galerijomis Amerikoje“.
Kalbėdamas apie ateities planus M. Jankauskas sako, kad Lietuvoje norėtų padaryti tą patį, ką ir JAV – atidaryti savo fizinę arba internetinę galeriją ir užsiimti paveikslų prekyba. Tuo pačiu, nors ir neskubėdamas, bet sekdamas jau minėto savo idealo K. Fedirkos pavyzdžiu, vieną dieną tikisi išpildyti didžiąją svajonę – išleisti savo fotoalbumą.
„Noriu tai padaryti teisingai ir turėti sukaupęs geriausių nuotrauką kolekciją, tad skubėti nėra kur. Na, o idealiausias darbo pobūdis būtų keliauti po pasaulį ir publikuoti nuotraukas iš kiekvieno krašto. Norėčiau iš to generuoti pajamas, kad galėčiau keliauti ir fotografuoti toliau ir taip gyventi tarsi niekad nesustojančiame rate, kuriame būtų visa tai stebinti ir mėgstanti auditorija“, – savo pasakojimą baigia dronų pilotas M. Jankauskas.
