V. Mickevičius pasakoja, kad idėja į įvairius daiktus perdirbinėti senus kuro bakus kilo natūraliai – matydamas daug išmetamų kanistrų, pagalvojo, kad tai galėtų būti viskas, išskyrus kanistrą. Vedamas šių svarstymų ir idėjų galiausiai pagamino savo pirmąjį dirbinį – automobilyje laikomą daiktadėžę, skirtą susidėti vaistinėlei, pompai, gesintuvui ir kitiems, vairuotojui būtiniausiems, rakandams.
„Tokią daiktadėžę laikiau savo automobilyje ir ją pamatę tokių pačių užsinorėjo mano draugai. Vienas iš bičiulių, kuriam ją pagaminau, vienoje pusėje išgręžė skyles ir šią dėžę, tapusią maža lentyna, pasikabino garaže ant sienos. Vėliau atkreipiau dėmesį, kad šių kanistrų plienas yra pakankamai storas (0,8 mm) ir galėtų atlaikyti didelį karštį. Taigi nutariau sumeistrauti keturių modelių grilius. Juose galima kepti ir ant grotelių, ir ant iešmo, taip pat yra atskira dalis, ant kurios kaba kepimo įrankiai“, – apie pirmuosius iš kanistrų padarytus savo dirbinius pasakoja V. Mickevičius.
Nuo kirpėjų iki rokerių
Pašnekovas sako, kad ir vyrams, ir moterims skirta kūryba labiausiai praversti gali keliautojams, festivalių mėgėjams ir, apskritai, tiems, kas daug laiko praleidžia gamtoje.
„Mano kuriami daiktai gali būti naudingi skirtingų pomėgių žmonėms. Štai kirpėjams esu padaręs mobilią kirpyklą, kurios gamybai panaudojau nereikalingo dulkių siurblio trijų metrų ritę – ji pasitarnavo kaip prailgintuvas dirbinį prijungiat prie elektros lizdo ir taip suteikiant galimybę naudotis plaukų džiovintuvu, barzdaskute ar sukurti veidrodžio apšvietimą. Taip pat būtent moterims yra skirti maži, 10-ties litrų talpos, kanistrai-dėžutės: jas atidarius atsiverčia veidrodis, yra vieta susidėti žirklėms ir kitoms reikmėms, vietoj rozetės yra baterija ledams pajungti. Panašiu principu pagaminta ant mano kiemo vartelių pritvirtinta pašto dėžutė“, – sako V. Mickevičius.
Be jau išvardintų, vyras yra sumeistravęs ir daugiau gaminių – štai, pavyzdžiui, su mažais vaikais keliaujančioms šeimoms jis kuria mažas, turistines dujines virykles, o žvejams ketina kurti daiktadėžes, kurias būtų galima naudoti ne tik maisto gaminimui, bet ir šildymuisi žvejybos metu sėdint ant ledo. Taip pat, kaip pasakoja V. Mickevičius, vieno renginio metu jo darbais susižavėjo rokeriai, tad mintyse vysto idėją imti kurti dar labiau specifinėms auditorijoms: šiuo atveju dirbinius apipavidalinti aktualia tematika, pagaminti specialius, prie motociklų tvirtinamus, laikiklius.
Pagaminti kainuoja 50 eurų
Kadangi vasaros sezonu dirba renginių vedėju, savo produktų gamybai V. Mickevičius daugiausia laiko skiria šaltuoju metų laiku. Pasakodamas apie patį gamybos procesą vyras užsimena, kad, vis tik, ne visi tiki, jog šie daiktai gali būti dažnai panaudojami. Pasak jo, vieni draugai sako, kad naudotų juos kasdien, o kiti – vos kartą ar du per metus, esant progai. Tačiau kūrėjas nesijaudina – nors prekiauti savo darbais dar nepradėjo, šiandien jau turi 50-ties išankstinių užsakymų sąrašą, kuriame paklausiausias yra grilius, o likusi dalis – merginoms skirtos mobilios kirpyklos. Paklaustas apie kainas, V. Mickevičiaus sako, kad jos dar nenustatytos ir priklauso nuo to, kiek pavyks surinkti pinigų internete. Pagaminti vieną produktą, anot jo, kainuoja maždaug 50 eurų.
„Metalo laužo darbuotojai turi mano telefono numerį ir, jiems pranešus apie atsiradusius kelis kanistrus, važiuoju jų pasiimti. Šiuo metų gamybai skirtų kanistrų mano kieme stovi virš 100. Taigi, pirmiausia, naudojant smėlio srovę viskas yra gerai nušveičiama, nuvaloma. Paskui, prapjovus kanistrą, vidus yra deginamas, kad neliktų jokių chemijos, naftos produktų pėdsakų. Vėliau dedamas gruntas ar dažai – štai griliaus gamybai naudojau 1000 laipsnių karštį atlaikančius dažus. Norėdamas patikrinti savo gaminio kokybę buvau padaręs specialų modelį, kurį deginau, laikiau po lietumi ir visaip kitaip eksperimentavau su gamtinėmis sąlygomis. Mano džiaugsmui viskas pasiteisino“, – sako V. Mickevičius, per dieną pagaminantis maždaug penkis produktus.
Ieško finansavimo
V. Mickevičius pasakoja, kad į savo kūrybą pažvelgti kaip į rimtą verslo idėją paskatino jo darbus pastebėję draugai ir kiti žmonės. Pradėjęs dalyvauti įvairiuose renginiuose, konferencijose, vyras sako užmezgęs įdomių ir naudingų kontaktų. Pasak jo, bendraudamas su naujais žmonėmis sužinojo apie „Indiegogo“ sistemą, kuri suteikia galimybę ieškoti finansavimo ir rinkti pinigus pradinei gamybai.
„Žmonės gali skirti kiek tik nori pinigų, nors ir vos dolerį. Surinktus pinigus norėčiau investuoti į naujų, tokiai veiklai labiau pritaikytų, dirbtuvių įsigijimą, taip pat norėčiau nusipirkti keletą agregatų, o labiausiai man reikia lazeriu arba vandens srove pjaustančios plazmos. Šiuo metu pjaustymui naudoju kampinį šlifuoklį, nuo kurio man visą dieną dreba rankos. Esu nusipirkęs kompresorių, kniediklį, ir štai čia, terasoje, iškabinu tokius tentus ir pasidarau dažymo kamerą. Mane įkvepia tai, kad Steve’as Jobs’as savo pirmuosius „Apple“ gaminius taip pat pradėjo daryti garaže“, – šypsosi V. Mickevičius.
Pašnekovas priduria, kad patekti į užsienio rinką norėtų naudodamasis tam tikra pardavimų platforma, žinoma tarsi rankdarbių „eBay“. Kaip pats sako, kainos ten gali būti labai įvairios, bet žmonės vis tiek perka, nes labiausiai vertina rankų darbą.
„Antrinį perdirbimą ypač vertina, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys. Man gera gebėti iš nereikalingo daikto padaryti tai, kas bus labai reikalinga. Be to, aš nenoriu daryti fabriko, kur per dieną gaminčiau po šimtą daiktų. Ne. Tai yra rankų darbas, į kurį reikia įdėti meilės“, – pokalbį savo namų terasoje-dirbtuvėse baigia kūrėjas V. Mickevičius.
