Jos įkurta kepyklėlė „Namai Be gliuteno“ tapo ne tik verslu, bet ir žinių pasidalijimo vieta. Kol kas jos įkurta kepykla, sako pašnekovė, vienintelė tokia Lietuvoje.
„Abi dukros turėjo rimtų sveikatos problemų. Gydytojai niekaip negalėjo suprasti, kodėl vos ketverių metų mergytei kyla rūgštys. Vyresniajai vis pasireikšdavo migrena ir dermatitas. Važinėjome pas įvairius Lietuvos medikus, tačiau niekaip nerado priežasties. Naršiau internete ir atradau nemažai straipsnių apie gliuteną. Ką daryti, padiktavo nuojauta. Atsisakėme visų tradicinių kepinių, duonos ir ligos pasitraukė“, – apie patirtį pasakojo moteris.
Dabar vos porą mėnesių versle besisukanti moteris patirtį ir receptus kaupė trejus metus. L. Želnienė sako atradusi visai kitokius kepinius, nes vaikams juk norisi saldumynų ar įprastų sumuštinių. Pašnekovė neslepia, kad ne viską pagaminti pavyko iškart, tačiau mokėsi, kaupė žinias, o širdį džiugino, kad vaikai pagaliau gyvena pilnavertį gyvenimą. Vyresnėlei netoleravimas pasireiškė ne taip stipriai, o dėl mažesnės dukters sveikatos moteris net turėjo palikti darbą. Apsilankymai pas medikus dabar liko lyg baisus sapnas. Moters akyse net pasirodo ašaros, kai kalba apie dabartinę mažosios dukters energiją. Medikai spėliojo baisiausias diagnozes, tačiau moteris nepasidavė ir pati surado ligų priežastis.
Kepa net duoną
Sukaupta patirtimi ji panoro dalintis su kitais, juolab, kad pati susidūrusi su gliuteno netoleravimu šeimoje sužinojo, kad tokių žmonių ne vienas ir ne du.
„Bendraudama su vaikų alergologe Indre Būtiene daug sužinojau apie gliuteno netoleravimą. Gausybė dabar gimstančių vaikų turi šią problemą. Mokslininkai jau pripažino, kad ilgus metus dėl laukuose purkšto pesticidų kiekio kviečiai yra pakeitę savo sandarą ir toli gražu jie nebe tokie, kokius valgė mūsų tėvai ar seneliai. Dėl to kyla alergijos ir netoleravimas. Yra nemažai netoleruojančių laktozės, net kiaušinių, – pasakojo L. Želnienė. – Kiekvienas, turintis problemų dėl maisto netoleravimo užsukęs į kepyklėlę gali pasijusti pilnaverčiu. Čia nėra jokių alergenų. Pieną, kiaušinius, kitus alergiją galinčius sukelti produktus pakeičiau sveikais. Kepame net duoną, o mano patirtis rodo, kad bene labiausiai kviečių netoleruojantys žmonės pasiilgsta būtent jos ir paprastų sumuštinių“.
Kepiniuose cukrų keičia medumi, datulėmis, kerobu (saldžioji ceratonija), vietoj įprastinių miltų naudojami migdolų, tapijokos miltai. Jei lankytojas alergiškas riešutams – yra kepinių ir be jų. Moteris sako, kad žmonės čia drąsiai kalba apie maisto netoleravimą ir žino, kad jie bus suprasti.
Ką pasiūlyti vaikams, L. Želnienė sako, tikrai turinti. Auginant dukras, kurių mažajai dabar pusaštuntų metų, ji sužinojo kuo keisti ne tik miltus, bet ir šokolodą.
„Čia užsukantiems vaikams labai patinka keksiukai su datulėmis ir kerobu – natūralūs kukmedžio milteliai, o šokolado juose visai nėra“, – parodo moteris į nedidelius saldėsius.
Neseniai kepyklėlėje lankėsi ir svečias iš Libijos. Moteris sako, kad jis buvo maloniai nustebęs, kai išvydo kepinius su kerobu, net papasakojo, kad Libijoje iš jo verdama uogienė.
Ilgai skaičiavo, ar verta
Ar imtis verslo ir dalytis savo patirtimi per kepinius L. Želnienė sako skaičiavusi ir svarsčiusi apie dešimt mėnesių. Ji stebėjo, kaip auga kainos, tačiau kai idėja pribrendo, kainos neišgąsdino. Imtis savo verslo, tikina pašnekovė, paskatino ir vyras, kuris laidavo, kai L. Želnienė kreipėsi į banką, nes pritrūko santaupų įrangai. Anot jos, jaunų verslininkų bankai remti nelinkę.
L. Želnienės teigimu, pats likimas jai buvo palankus – rado ir kepėją, kuri kaip tik mokydamasi apsigynė darbą gliuteno tema. Pasirinkta mergina puikiai žinojo, kaip gaminti nenaudojant įprastinių miltų.
„Kepėja kasdien keliasi labai anksti, apie 6 valandą ryto jau imasi darbo. Pirmadieniais, po savaitgalio, prie kepinių dirbame kartu, kartu kepame jau nuo 5-tos valandos ryto, – apie darbus pasakoja L. Želnienė. – Dar prieš atidarant kepyklėlę, apie tris savaites kasdien čia kepėme, bandėme įvairius receptus. Jau atidarius, dar apie porą savaičių kepėme dviese“.
Anot moters, nėra lengva, tačiau užtaisu tampa ir greitai sklindanti žinia apie jos siūlomus kepinius. Jau sulaukė užsakymų iš Vilniaus, siuntė kepinius ir į Šiaulius. Verslininkės teigimu, tokių kepinių pasiūlos daugiau niekur Lietuvoje nėra.
Kepinių kainas diktuoja kur kas brangesni, nei įprasti produktai. Pavyzdžiui, 100 gramų migdolų grūdinės duonos kainuoja 1,75 euro, avižų-chia su medumi – 1,45 euro. Picų paplotėlį čia galima už 1,35 euro už 100 gramų. Imbieriniai sausainiai kainuoja 1,34 euro už 100 gram7. Toks pats kiekis avinžirnių keksiukų su kerobu – 1,55 euro. Daržovių keksiukai – 1,35 euro. Apkepas su riermene (japoninė sora) – 100 gramų 1,55 euro.
Kepyklėlėje svarbus ne tik maistas, bet ir jo pažinimas.
„Darėme seminarą su Kristina Pozingyte, kuri išleido knygą „Gyvenimas be gliuteno“. Sveiku gyvenimo būdu aktyviai domisi jauni žmonės. Jie supranta, kad nemažai ligų ateina per maistą“, – sako L. Želnienė.
