Jaučia, kad rinka perpildyta

Asociacijos „Druskininkų klubas“, vienijančios kurorto verslininkus, prezidentas Albertas Katilovskis išskiria tris Druskininkuose egzistuojančio verslo, kuris aptarnauja turistus, kategorijas: sanatorijos, viešbučiai ir svečių namai, vilos, kuriose vienu metu gali apsistoti 20-30 žmonių.

Kalbėdamas apie smulkiausius – vilas, poilsio namus, – pašnekovas tikina, kad šioje kategorijoje jaučiamas rinkos perpildymas.

„Mes jaučiame užpildymo ribą. Jeigu praeitų metų vasaros mėnesiai – liepa, rugpjūtis – buvo maksimalūs – užpildymas siekė 90-95 proc., tai šiais metais rodiklis akivaizdžiai mažesnis – užpildymas siekia gal tik 80 proc. Atsidaro labai daug svečių namų, jeigu neklystu, šiandien, kartu su visais didžiaisiais viešbučiais, turime apie 6 tūkst. miegamų vietų. Smulkieji verslininkai jau jaučia rinkos persipildymą ir mažėjantį užimtumą“, – kalba A. Katilovskis.

Pats buvau Nidoje, už apartamentus nakčiai mokėjau 150 eurų. Pas mus tokių kainų niekada nebuvo, brangiausiai, vasaros metu, kambarį galima rasti už 50 eurų. Bet yra tendencijos, kad kainos krenta žemiau 35 eurų.
A. Katilovskis

Jo teigimu, dėl to išlošia atvažiuojantys poilsiautojai – nakvynės dvejiems žmonėms kainos svyruoja tarp 20-50 eurų nakčiai, kai tuo tarpu kituose kurortuose jos yra didesnės.

„Pats buvau Nidoje, už apartamentus nakčiai mokėjau 150 eurų. Pas mus tokių kainų niekada nebuvo, brangiausiai, vasaros metu, kambarį galima rasti už 50 eurų. Bet yra tendencijos, kad kainos krenta žemiau 35 eurų. Sanatorijos dirba stabiliau, patiria mažiau konkurencijos“, – apie kainas smulkiosiose apgyvendinimo įstaigose pasakoja A. Katilovskis.

Maitinimo įstaigoms sunku dirbti kiaurus metus

Kalbėdamas apie maitinimo įstaigas pašnekovas sako, jog galimybių išgyventi yra tik tiems, kurie dirba visus metus nuosavose patalpose, mat ne sezono metu išlaikyti darbuotojus ir mokėti už nuomą tiesiog neužtenka klientų srauto. Tai asociacijos prezidentas aiškina tuo, kad pagrindinis turistų srautas ne vasarą būna tik savaitgaliais, o darbo dienomis užpildyti kavinių tiesiog neįmanoma. Dėl šios priežasties, anot A. Katilovskio, kurorte visus metus dirba tik keli restoranai.

„Bet yra ir gerųjų pavyzdžių, pavyzdžiui, vegetariškus patiekalus gaminantis restoranas „Toli toli“, ten yra nišinis dalykas. Buvau nusiteikęs skeptiškai, bet dabar matau, kad jau ketvirtus metus jie sugeba išsilaikyti su keliais staliukais ir vegetariškais patiekalais“, – sako pašnekovas.

Per nepriklausomybės laikotarpį miestas labai pasikeitė

Jis pasakoja Druskininkuose verslaujantis nuo 1991-ųjų. Per visą šį laikotarpį, pasak asociacijos atstovo, kurortas smarkiai pasikeitė.

„Be abejonės, srautai per tą laiką labai padidėjo. Pirmiausiai, tai lėmė investicijos. Dabar tie investuoti pinigai generuoja pelną iš savęs. Maitinimo įstaigoms labai daug duoda stambieji – sanatorijos, vandens parkas, sniego arena. Ten yra marketingo skyriai, kurie traukia į save kiek gali. Pas juos atvažiavęs žmogus vis tiek negali išbūti tris dienas niekur neišėjęs. Jų lankytojai išeina į miestą ir tuomet gaunam naudos sau.

Mes turime nišinį restoraną užsieniečiams (A. Katilovskis yra Druskininkuose veikiančio restorano „Forto dvaras“ vadovas – DELFI), kuriame gaminame lietuviškus patiekalus, todėl pas mus ateina latviai, vokiečiai, baltarusiai, rusai.

Taip pat nemažai lemia ir tai, kad pats miestas sutvarkytas – perasfaltuoti visi pagrindiniai keliai, šaligatviai, gerai palaikoma švara. Tai pastebi daug kas. Pagerėjimas jaučiamas tikrai didelis, galbūt jis nėra labai greitai šuoliuojantis, bet tikrai negalim pasakyti, kad mums blogai“, – pasakoja A. Katilovskis.

Plūsta svečiai iš Izraelio

Jis tikina, kad pastaruoju metu pastebi unikalią tendenciją – turistų iš Izraelio skaičiaus didėjimą. „Pastaruoju metu labai padaugėjo pasiturinčių žydų, kurie ilsisi brangiai. Tarkime, aš negalėčiau vadinti „SPA Vilnius“ pigia vieta, todėl, jeigu izraeliečiai gali sau leisti ilsėtis tokiose vietose, reiškia, kad jie turi pinigų. Tačiau jie kelia didelius reikalavimus kokybei, todėl reikia mokėti su jais dirbti. Jie yra kruopštūs, nori už savo pinigus gauti žymiai daugiau, negu kitos žmonių kategorijos“, – sako pašnekovas.

Anot jo, svečiams iš Izraelio Druskininkai patinka dėl ne pernelyg karštų orų: „Pas juos vasarą būna karščio bangos – 30-40 laipsnių, o čia, Druskininkuose, – miškas, mažiau intensyvi saulė, jie tai labai vertina.“

Srautai ir toliau auga

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis džiaugiasi, kad turistų srautai kurorte, su nedidele išimtimi kriziniais 2009-aisiais, nuolat augo.

„2016-ieji mums buvo kaip stebuklas. Žinodami mūsų geopolitinę situaciją, Lietuvos vietą Europoje, abejojom, ar perlipsim 300 tūkst. Nepatikėsite, bet įvyko kažkoks stebuklas. Mums buvo sunku suprasti, kad tokiu metu įvyko 10 proc. kilimas“, – apie praėjusių metų rezultatus kalba R. Palionis.

2017-uosius turizmo informacijos centro vadovas vadina „išbandymų metais“. Tiesa, išbandymas, panašu, išlaikytas – anot jo, turistų srautų kritimo nėra. „Bendras turistų skaičius, lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, išaugo 2,5 proc. Turistų iš Lietuvos skaičius – 1,7 proc., užsienio svečių – 4 proc.“ – kalba R. Palionis.

Taip pat jis mini, kad bendras nakvynių skaičius išaugo 3,2 proc. Tiesa, lietuviai Druskininkuose šįmet praleido mažiau naktų – šis rodiklis sumažėjo 1,4 proc., tačiau tai kompensuoja 8,5 proc. išaugęs užsienio turistų nakvynių skaičius.

Bendras turistų skaičius, lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, išaugo 2,5 proc. Turistų iš Lietuvos skaičius – 1,7 proc., užsienio svečių – 4 proc.
R. Palionis

Ar lietuviams atsibodo šalies kurortai? R. Palionis tai neigia sakydamas, kad kurortą užpildo užsienio svečiai, todėl lietuviams galų gale nebelieka vietos. Anot jo, šalies gyventojai vengia planuotis atostogas iš anksto, todėl, suskubę ieškoti laisvų apgyvendinimo įstaigų prieš pat ilgąjį savaitgalį, jų neberanda – viešbučių kambariai jau būna užpildyti svečių šalių lankytojais, kurie užrezervuoja kambarius ir prieš pusmetį.

Daugėja ir rusų, ir estų, ir izraeliečių

Nepaisant įtemptų santykių su kaimynine Rusija, šios šalies turistų skaičius Druskininkuose šįmet išaugo net 18 proc., tačiau lenkų turistų kurorte daugėjo nežymiai (1 proc.), o baltarusių srautas krito 0,5 proc. Šių šalių turistai jau kelintus metus iš eilės kurorte sudaro didžiausią užsienio svečių skaičių, sako R. Palionis.

Po jų rikiuojasi latviai, vokiečiai ir estai. „Estų turistai yra pastarųjų kelių metų atradimas. Prieš tai jų turėjome pakankamai mažiau, tačiau šiais metais estų turistų skaičius išaugo 31 proc.“ – sako informacijos centro vadovas.

Pasak jo, jau kelintus metus auga ir izraeliečių turistų skaičius. 2016-aisiais per pirmą pusmetį kurorte apsilankė 728 Izraelio piliečiai, šįmet – 1226, įvardija R. Palionis.

„Aš manau, kad ta tauta turi labai gerą uoslę. Jie atrado gerą kokybę. Aš kalbu ne tik apie pastatus, bet ir apie kitus dalykus, pavyzdžiui, gerą mineralinį vandenį, fantastišką orą – aplink mus 50 km nėra jokių gamyklų, fabrikų, tik pušynai. Taip pat tradicijos, kurios tęsiasi jau 200 metų. Čia važiavo ir carinės Rusijos žydai, pirmieji poilsio namai taip pat statyti žydų“, – kalba R. Palionis.

Jis sako, kad izraeliečiai kelia nakvynių, praleistų kurorte, rodiklį: jie vidutiniškai viešbučiuose praleidžia 2-4 savaites, kai lietuviai ir kiti užsienio svečiai dažniausiai apsistoja tik kelioms paroms.

Pašnekovas įvardija, kad per pirmąją šių metų dalį Druskininkuose preliminariai apsilankė apie 165-170 tūkst. turistų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)