„Sveiki, ieškomi jauni ir aktyvūs žmogeliukai padalinti skrajutes kapinėse, t. y. įduoti žmogui į rankas. Atlygis valandinis, kiek valandų norėsite, tiek ir galėsite dalinti. Grafikas laisvas, nustatytų darbo valandų nėra“, – rašoma skelbime.
Feisbuko puslapiui „NeProtingi darbo pasiūlymai“ pasidalinus šiuo skelbimu pasirodė skirtingos internautų reakcijos: vieni juokavo, kiti nesuprato, kas čia blogo.
„Įdomu, kokios perspektyvos“, – svarstė Tomas, „Įdomu ar kastuvais reikia pasirūpinti patiems, ar duoda...“ – teiravosi Adomas.
Tiesa, kiti gynė parašiusius skelbimą: „Manau čia kalba eina apie kapavietės priežiūrą... Teko jau susidurti, kad lankant kapavietę, priėjo šeima ir už atlygį pasisiūlė nušveisti paminklą, plyteles ir pan. Manau, čia skrajutė, būtent tokia, kad žmonės žinotų, kur kreiptis, jei patys negali prisižiūrėti kapavietės...“ – spėliojo internautė Renata.
Nemato nieko blogo
DELFI susisiekus su įmonės, siūlančios darbą, vadovu, šis paaiškino: „Tai yra lankstinukų padavimas žmonėms į rankas kapinėse apie paminklus. Darbuotojai tiesiog vaikšto po kapines ir, sutikę žmogų, perduoda lankstinuką. Skrajutėse – informacija apie visus kapuose atliekamus darbus: kapavietės įrengimą, konstrukciją, paminklus.“
Tiesa, telefonu atsiliepęs asmuo nenorėjo atskleisti nei savo vardo, nei įmonės pavadinimo, nei kiek moka už tokį darbą.
Jis tvirtino, kad tokio darbo nesibodi dažniausiai studentai, norintys papildomai užsidirbti. „Mums dažniausiai reikia trijų žmonių, tai tuos tris žmones ir randam“, – darbuotojų stygiumi nesiskundžia įmonės atstovas.
Įmonės atstovas tvirtino, kad paslaugų reklamavimas kapinėse – nieko blogo, mat jų lankytojams dažnai reikia įvairių paslaugų. „Dažniausiai kapinėse bet kokiu atveju žmonėms reikia kažkokio dalyko. Tai yra tikslinė rinka ir keisto požiūrio čia net būti negali“, – sako nenorėjęs tapatybės atskleisti įmonės atstovas.
Vertina nevienareikšmiškai
Asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“, kuri, kaip skelbiama internete, įkurta siekiant plėtoti protėvių atminimo ir pagerbimo tradicijas Lietuvoje bei skatinti domėjimąsi asmens kilmės ištakomis, vadovas Valdas Kaminskas sako, kad komercijos apraiškų kapinėse būna ir dabar.
„Čia truputį galbūt kitas momentas. Tokie skelbimai skelbimų lentose, esančiose prie kapinių, kabo visąlaik. Tačiau iki šiol tai buvo daugiau pasyvi, ne aktyvi komunikacija“, – sako V. Kaminskas.
Tiesa, jis vertinti tokio darbo pasiūlymo vienareikšmiškai sako negalįs. „Dėl etinio momento reikėtų labiau pasigilinti. Galbūt dalies žmonių, kurie lankosi kapinėse, galvose yra toks momentas, kad reikia pasinaudoti kažkokia paslauga.
Pavyzdžiui, aš galvoju apie savo a. a. tėvų kapus – žinau, kad yra kapo apvadas, kurio viena plokštė yra atsiklijavusi. Man reikia, kad kažkas ją priklijuotų. Bet iš kitos pusės, tai yra rimties vieta, ne „Akropolis“, todėl geriau, kad tokie dalykai vyktų už jų ribų“, – konstatuoja asociacijos vadovas.
V. Kaminskas teigia, kad ne kuriose šalyse žmonės, vaikštantys po kapines ir dalijantys reklamines skrajutes, būtų priimami kaip įprastas reiškinys.
„Įsivaizduoju, jeigu mes būtumėm kokiose nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai būtų pakankamai logiška, ten komercinė kultūra yra gajesnė, tokie dalykai nešokiruoja. Čia, matyt, yra mūsų kultūrinis konservatyvumas. Iš esmės, verta jį tokį išlaikyti, kad kapinės būtų rimties, o ne mūsų tuštybės ir pinigų vaikymosi vieta.
Ten, kur rinkos ekonomika labai išsivysčiusi, bendroji kultūra yra pakantesnė tokiam reklamavimui. Ten žmonės neturi alergijos reklamos agentams, paprasčiau žiūri į tokį aktyvųjį marketingą. Mūsų kultūra kol kas ne tokia pasaulietiška. Tai yra subtilus dalykas, bet jeigu tai yra paslaugos, susijusios su kapinių veikla, jos žmonėms yra reikalingos. Jeigu tokios man tai reikalingas, aš galbūt ir neprieštaraučiau, kad kažkas ateitų ir pasiūlytų tokį dalyką“, – polemizuoja V. Kaminskas.
