„Pastebėjau, kad tik mažoje dalyje kirpyklų galima atsiskaityti kortelėmis. Juk dabar 2017 metai, manau, kad tai nesąmonė. Žmonės ne visada nešiojasi grynų pinigų, o apsikirpus tenka bėgti iki bankomato išsigryninti“, – sako vilnietė Audra.
Eksperimentas: 5 iš 7 kirpyklų atsisakė priimti banko kortelę
Trumpo eksperimento metu buvo skambinta į skirtingas kirpyklas ir grožio salonus įvairiose sostinės vietose. Eksperimento rezultatai – iškalbingi: 5 iš 7 kirpyklų kortelę išties atsisakė priimti.
„Mūsų kirpykla maža, tai neapsimoka“, – DELFI telefonu sakė Žirmūnų mikrorajone esančios vyrų kirpyklos darbuotoja, paklausta, kodėl nepriima banko kortelių.
Nesunkiai galima pastebėti, kad mokėjimo korteles priima daugiausiai didesni grožio salonai, įsikūrę prekybos centruose ar centrinėje sostinės dalyje, bet ir tai ne visi. Tiesa, paslaugų kainos ten – taip pat dažnai didesnės.
Problema – po skirtingas vietas migruojantys kirpėjai
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad mokėjimo kortele dažniau galima atsiskaityti didesniuose grožio salonuose. Ateinantys į mažas kirpyklas, esančias miegamuosiuose rajonuose, anot jos, paprasčiausiai nėra pratę atsiskaityti elektroniniu būdu.
Kortelių skaitytuvus turi nedidelė dalis visų grožio įstaigų, teigia asociacijos prezidentė. Kaip vieną didžiausių to priežasčių pašnekovė įvardija tai, kad kirpyklose yra apstu dirbančių su verslo liudijimais.
Ji aiškina, kad salonai, kuriuose dirbama su verslo liudijimais, aiškaus vadovo, kuris galėtų tvarkyti su kortelių skaitytuvu susijusius reikalus, neturi. „Ateinat, pavyzdžiui, pas mane, aš jums išnuomoju darbo vietą ir viskas – galite ateiti bet kada, baigti bet kada.
Jeigu kiekvienas salonas ar kirpykla būtų išnuomota kažkokio padalinio vadovo, kuris yra atsakingas už nuomos sutartis, darbo vietą, tuomet gal būtų kitaip – jis administruotų darbą, disponuotų skaitytuvu. Bet taip nėra. Paprastai kirpėjai atvažiuoja su savo darbo įrankiais, vieną dieną dirba viename salone, kitą – kitame“, – sako J. Mačiulienė.
Banko korteles priima nebent didesni grožio salonai
Jos nuomone, atsiskaitymas kortelėmis grožio salonuose neprigis dar ilgai. „Truputį grįžtame į pirmykštę bendruomenę“, – konstatuoja asociacijos vadovė.
„Kitaip yra ten, kur paslaugos kainuoja daugiau, jų spektras yra platesnis. Tuomet apsimoka turėti skaitytuvus. Tokios vietos dažnai yra prie viešbučių, ten atvažiuoja daug užsieniečių, kurie paprastai atsiskaitinėja kortelėmis. Tie žmonės, kurie kerpasi miegamuosiuose rajonuose, nenori atsiskaitinėti kortelėmis“, – aiškina J. Mačiulienė.
Ji taip pat sako, kad mokėjimo kortelės komplikuotų finansų apskaitą. „Tarkime, turime kasos aparatą. Mes imam pinigus, mušam juos į kasą. Jeigu atsiskaitys žmogus kortele, aš tų pinigų negalėsiu mušti į kasą – apskaitos forma bus kitokia. Jeigu bus nurodymas, kad visi atsiskaitome Lietuvos grožio salonuose tik kortelėmis, tada taip“, – samprotauja J. Mačiulienė.
Įžvelgia ir kitų priežasčių
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad smulkių verslininkų nenoras leisti gyventojams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis kelia įvairių minčių.
„Tada, kai verslininkai vengia leisti atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis, o renkasi grynuosius pinigus, iš karto kyla įtarimai, kad ekonominiai santykiai yra nedeklaruojami. Dar galima įtarti, kad šiuo būdu bandoma sutaupyti transakcijų kaštus, kuriuos įmonės moka už atsiskaitymus mokėjimo kortele, bet tai yra gana maža kaina, turint omeny kirpimo paslaugų kainas.
Atsiskaitymas grynaisiais taip pat turi savus kaštus, tokius, kaip pinigų inkasavimas ir kitos panašios problemos. Turbūt čia galima tiesiog įtarti nenorą pilnai atskleisti ekonominius sandorius“, – samprotauja ekonomistas.
N. Mačiulis sako, kad šios problemos mastų iki galo niekas nežino, bet, anot jo, maitinimo įstaigos, įvairias profesines paslaugas teikiančios ir statybų sektoriuje dirbančios įmonės yra labiausiai linkusios nedeklaruoti visų savo gaunamų pajamų.
„Reikia turėti omenyje, kad didelė dalis tokias paslaugas Lietuvoje teikiančių dirba su individualios veiklos pažymėjimu ar verslo liudijimu, kur viršijus tam tikrą pinigų sumą atsiranda prievolė mokėti didesnius mokesčius. Natūralu, kad kai kuriais atvejais nenorima tapti mokesčių mokėtoju ir ekonominiai sandoriai yra nedeklaruojami“, – aiškina ekonomistas.
Anot jo, yra valstybių, kur atsiskaitymas grynaisiais yra sunykęs. „Pavyzdžiui, Švedijoje, mokėjimo kortele galima atsiskaityti netgi turgavietėse. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis yra labai maža, beveik 10 kartų mažesnė, negu Lietuvoje. Tame yra ryšys su šešėline ekonomika. Tai nėra priežastinis ryšys, bet tai koreliuoja tarpusavyje“, – sako N. Mačiulis.
Mokėjimo kortelės populiarėja
Visgi, N. Mačiulio teigimu, situacija šalyje gerėja – daugėja įmonių ir gyventojų, kurie daugiau atsiskaito elektroninėmis priemonėmis.
Tai patvirtina ir banko turimi duomenys: per pirmąjį šių metų pusmetį banko klientai atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis išleido 23 proc. didesnę sumą nei pernai per tą patį laikotarpį, pačių atsiskaitymų skaičius augo beveik penktadaliu.
Viešosios nuomonės tyrimų duomenimis, kortele kaip atsiskaitymo priemone naudojasi beveik 8 iš 10 šalies gyventojų ir kas antram ji yra tapusi kasdiene atsiskaitymo priemone.
