Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu įmonėje mokamas vidutinis atlyginimas siekia 1895 eurus.

Pasakodamas apie savo įkurtos įmonės „Tesonet“ filosofiją Eimantas Sabaliauskas, teigia, kad pagrindinis tikslas, kad jo personalui darbe būtų faina, o pasivaikščiojus po biurą panašu, kad tam tikrai nepagailėta investicijų.

Tokio biuro, kokį turi ši įmonė, turbūt nerasime niekur kitur Lietuvoje. „Turime senovinę arkadinę mašiną, kur galima pažaisti „Mortal Kombat“, – rodo į aparatą stovintį žaidimų kambaryje kitas įmonės kūrėjas Tomas Okmanas.

Ten pat stovi stalo tenisas, įrengta nedidelė sporto salė. Čia darbuotojai po tris ar keturis kartus per dieną eina dešimčiai minučių pasportuoti. Pasiteirauju, ar sportas privalomas.

„Taip, griežtai, reikia gerą formą palaikyti – juokiasi „Tesonet“ personalo vadovė Marta Sprogytė – Čekavičienė, – kai turime pilnas lentynas saldainių ir ledų, reikia kažkaip tai kompensuoti.“

„Pirmadieniais ir trečiadieniais kolegų laukia pusryčiai su vaisiais ir daržovėmis, penktadienį atveža bandelių, biure visada pilnas šaldytuvas maisto. Vasarą turime ledų“, – pasakoja T. Okmanas.

Tame pačiame žaidimų kambaryje ir gimtadienio ratas. Šį suka švenčiantys savo gimimo dieną ir dovanų gali gauti nuo bilietų į kiną iki skrydžio parasparniu ar tiesiog laisvadienio.

„Turime ir poilsio kambarį, kuriame pavargę kolegos gali nusnūsti popiečio miego. Vienas kolega į darbą ateina pusę septynių, pusę vienuolikos eina būtinai miegoti ir po pusvalandžio toliau dirba. O jei trūksta susirinkimų kambarių, juos organizuojame čia. Čia priimami geriausi sprendimai“, – vienas per kitą pasakoja E. Sabaliauskas ir M. Sprogytė Čekavičienė.

T. Okmanas nuveda į kambarį, kur stovi Formulės 1 simuliatorius, ne ką prastesnį naudoja ir profesionalūs F–1 pilotai. Čia varžyboms treniruojasi jo kolegos – kartingų mėgėjai.

O kada spėjate per visas šias pramogas dirbti, klausiu įkūrėjų. „Tarp pramogų, savaitgalį, sekmadienį, – juokiasi E. Sabaliauskas ir surimtėjęs priduria, – pramogauti kolegos gali kada tik nori, tačiau svarbiausia – nuveikti darbai“

T. Okmanas aiškina, kad dauguma žmonių darbe praleidžia didžiąją laiko dalį, todėl tikslas – padaryti taip, kad jų darbuotojai būtų daugiau nei bendradarbiai, bet draugai, kuriems malonu kartu leisti ir laisvalaikį, o ir biuras nebūtų vieta, kur atsikėlus ryte nesinorėtų eiti. Jis nusijuokia, kad kai kurie kolegos kraustymosi metu net pagyvena biure.

Foto: Bendrovės archyvas

„Darbe turi būti smagu. Tikime, kad einame teisinga linkme – personalo kaita mūsų įmonėje maža. Nors naujokų daug, tačiau norėjusių mus palikti yra buvęs vos vienas kitas: išvyko studijuoti į užsienį ar perėmė šeimos verslą.

Džiaugiamės turėdami kolegų, ilgai gyvenusių užsienyje, bet grįžusių į Lietuvą ir pasirinkusių dirbti su mumis. Vienas grįžo pas mus penkiolika metų praleidęs Kanadoje, kitas netrukus atvyks iš Anglijos. Žmonės sugrįžta ten, kur jų laukia iššūkiai ir suteikiamos galimybės augti bei tobulėti“, – tikina T. Okmanas.

Mokėsi iš nesėkmių

2012 m. kibernetinio saugumo sprendimus kuriančios „Tesonet“ apyvarta buvo kiek daugiau nei 10 tūkst. Eur, 2016 m. ji viršijo 3 mln. Eur. Kaip sako patys įkūrėjai, ypač spartus augimas vyko pastaruosius pusantrų metų ir vis dar tebevyksta. Per šį laikotarpį įmonės darbuotojų skaičius išaugo nuo 40 iki 160, o iki metų pabaigos turėtų pasiekti ir 200, o vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas „Sodros“ duomenimis gegužę buvo 1895 Eur.

Tarp įmonės klientų – „Uber“, didžiausias mažmeninės prekybos tinklas pasaulyje „Walmart“, žiniasklaidos gigantas „Reuters“, kelionių informacijos portalas „TripAdvisor“ ir šimtai kitų.

Foto: Bendrovės archyvas

„Tesonet“ kelias prasidėjo 2008 m., tuomet T. Okmanas kartu su E. Sabaliausku pradėjo vystyti kompaniją kaip hobį, iš pradžių jie koncentravosi į žaidimų ir mobiliųjų programėlių kūrimą.

Pašnekovų teigimu, per visą „Tesonet“ gyvenimo laikotarpį jie dirbo prie daugybės įvairių projektų, kai kurie iš jų buvo sėkmingi, kiti – nelabai.

„Iš jų buvo labai skausmingų. Tarkime, paskutines santaupas sudėjome, surinkome, padarėme žaidimą ir tikėjome jo sėkme Problema buvo ta, kad tuomet dar nemokėjome daug ko daryti.

Mes nemokėjome eiti mažais žingsniais – pusantrų metų vystėme labai didžiulį projektą, o kol tai darėme, jis tapo nebeaktualus. Technologijos, kurias naudojome kurdami žaidimą, paseno. Ten pasimokėme labai brangiai, bet tai geriausia pamoka, geriausia visų laikų pamoka“, – sako T. Okmanas.

Buvo labai skausmingų projektų. Tarkime, paskutines santaupas sudėjome, surinkome, padarėme žaidimą ir tikėjome jo sėkme. Pusantrų metų vystėme labai didžiulį projektą, o kol tai darėme, jis tapo nebeaktualus.
T. Okmanas

Pašnekovų teigimu, norint, kad startuolis būtų sėkmingas, reikia labai daug dirbti, be to, turi dar ir sektis, tačiau po savo pačių nesėkmių jie išmoko ir kitų naudingų pamokų.

„Nereikia galvoti apie labai didelį projektą, apie produktą užkariausiantį pasaulį, norėti sukurti antrą „Facebook‘ą“. Reikia viską daryti labai pamažu, leisti, bandyti. Reikia nebijoti išmesti. Per tris mėnesius startuolis turi gauti pirmą klientą, be jokių išlygų. Jei negauna, reiškia, kažkas negerai“, – sėkmės receptą įvardina T. Okmanas.

Po įvairių bandymų jie suprato dar vieną dalyką – negalima remtis vienu produktu ar vienu klientu, todėl diversifikavo savo verslą ir pasiūlė rinkai įvairių skirtingų sprendimų. Visi įmonės produktai yra gimę iš poreikio: neradę rinkoje reikiamų jiems įrankių, juos kūrė patys.

Bendrovė "Tesonet"
Foto: Bendrovės archyvas

Beje, įmonės kūrėjai pamini, kad Lietuva – puiki vieta kurtis startuoliams, ypač, turintiems ambicijų užkariauti pasaulines rinkas.

„Mūsų vidinė rinka labai maža. Pavyzdžiui, startuoliai Vokietijoje, startuoliai Lenkijoje kažką padaro, jie šalies viduje gauna pakankamai pinigų, alkio jausmas dingsta, jie gali išgyventi ir jiems yra gerai. Todėl jie nemato, kad jų vienintelis kelias eiti į globalią rinką ir tapti pasauliniu startuoliu.

Be to, mes visi Lietuvoje puikiai šnekam angliškai, esame puikiai pasikaustę. Turime geriausią internetą pasaulyje. Kitas dalykas, rinka startuoliui pradėti gera, nes tai nėra Silicio slėnis, kur, pavyzdžiui, biuras kainuoja beprotiškai daug. Kaštai pradžiai daug mažesni“, – sako E. Sabaliauskas.

Nereikia galvoti apie labai didelį projektą, apie produktą užkariausiantį pasaulį, norėti sukurti antrą „Facebook‘ą“. Reikia viską daryti labai pamažu, leisti, bandyti. Reikia nebijoti išmesti.
T. Okmanas

Galvų medžioklė

Šiandien įmonės didžiausias iššūkis – rasti geriausius darbuotojus. Jų teigimu, Lietuvoje apstu pasaulinio lygio informacinių technologijų profesionalų, bet juos prisitraukti nėra paprasta, nes konkurencija dėl jų milžiniška.

Verslininkai sako, kad jų įmonei šiuo metu trūksta tiek IT specialistų, tiek klientų aptarnavimo, tiek rinkodaros žmonių.

„Ieškodami specialistų pirmiausia žiūrime į patį žmogų: kad jis būtų motyvuotas ir norėtų tobulėti. Išsilavinimas ir darbo patirtis, be abejonės, svarbu, tačiau tai nėra aukščiausias prioritetas. Esame pasaulinė kompanija, todėl suprantame, kad dirbusiems tik su Lietuvos rinka specialistams gali prireikti laiko reikalingoms kompetencijoms ir žinioms įgyti. Priimame tai kaip natūralų dalyką“, – sako T. Okmanas.

Foto: Bendrovės archyvas

„Tesonet“ įkūrėjai pasakoja, kad įmonės darbuotojai turi galimybes ne tik dirbti pasaulinio lygio kompanijoje, jiems suteikiamos ir sąlygos mokytis.

„Daug keliaujame, nes mūsų projektai yra globalūs, todėl suprantame, kad žmonių akiratis turi būti platus. Keliaujame norėdami pasisemti idėjų, žiūrime, mokomės, kokias geriausias praktikas turi užsienio šalių įmonės, kas veikia jiems“, – sako M. Sprogytė – Čekavičienė.

E. Sabaliauskas priduria, kad labai vertina žmones norinčius tobulėti, juos visokeriopai remia ne tik siųsdami į keliones po pasaulį. Pavyzdžiui, žmogus panoręs perskaityti kokią knygą, tiesiog turi paprašyti ir, tikėtina, ji greit atsiras įmonės bibliotekoje.

Be teksto pradžioje išvardintų pramogų yra nuolatinės išvykos, vasarą visas biuras porai savaičių persikelia į Nidą.

„Turime krepšinio, tinklinio, stalo žaidimų entuziastų būrelius, klubus. Tų iniciatyvų dirbtinai mes nekuriame, jos įvyksta natūraliai“, – sako M. Sprogytė Čekavičienė.

Kiekvieną mėnesį įmonę aplanko kviestiniai savo srities ekspertai, tokie kaip Alfredas Bumblauskas, Jurgis Kairys, Vladas Vitkauskas ar Mindaugas Bilius.

„Mums tie žmonės gali papasakoti, kaip siekia savo tikslo, kur semiasi įkvėpimo“, – tokių paskaitų poreikį aiškina personalo vadovė.

Kasdien kiekvienas padalinys daro susirinkimus, jo metu darbuotojai papasakoja, ką nuveikė vakar ir kokie šiandienos planai, taip visi žino, kas ką daro ir nelieka komunikacijos problemų.

Foto: Bendrovės archyvas

„Kas ketvirtį rengiame tokį vakarą, kur visos komandos pristato savo rezultatus, kaip sekėsi vykdyti vienus ar kitus tikslus, kokie kito ketvirčio tikslai. Taip žinai apie visus projektus, produktus kuriamus įmonėje. Visuomet stengiamės į renginio organizavimą pažvelgti kūrybiškai ir pasirinkti temą ar įdomesnį formatą. Pavyzdžiui, artėjančio renginio tema „Gatvės lyga“ – kolegas kviesime į riedlenčių parką“, – sako M. Sprogytė – Čekavičienė.

Natūralu, kad su greitu įmonės augimu kyla ir tam tikrų iššūkių. Dabartinis biuras – jau penktasis per pastaruosius trejus metus.

„Matote vieną iš plėtros pasekmių: čia buvo tylusis kambarys, biblioteka. Praėjo du mėnesiai ir turėjome užleisti marketingo skyriui, nes tiesiog nebetilpome“, – šypsosi T. Okmanas.