Banko kortelėje paliko minusą

Vilniuje gyvenantis studentas Marius DELFI sutiko papasakoti apie savo atvejį. Jis kalba, kad tam, jog galėtų susimokėti už mokslus universitete, jis pagal individualią veiklą dirba gidu. Tačiau vieną dieną parduotuvėje studentas pasakoja sulaukęs akibrokšto.

„Eidamas į parduotuvę žinojau, kad turiu ne vieną šimtą eurų. Tačiau priėjus prie kasos atsiskaityti už prekes, man neleido atsiskaityti kortele – esą nepakanka lėšų. Nuėjau iki bankomato, ten rašo, kad kortelėje pinigų taip pat nėra. Atsidaręs mobiliąją programėlę pamačiau, kad mano balansas yra minus 536 eurai“, – kaip staiga iš sąskaitos išgaravo arti tūkstančio eurų pasakojo Marius.

Vilnietis išsiaiškino, kad triženklė suma buvo nuskaičiuota dėl jo individualios veikos, tačiau prieš tai vaikinas sako negavęs jokio įspėjimo. Jis skundžiasi paradoksu: nors ir studento statusas reiškia, kad jis yra apdraustas PSD, pinigai vis vien yra nuskaičiuojami dėl to, nes jis vykdo individualią veiklą.

„Nesuprantu. Reikia mokėti tiek daug mažų mokesčių, kuriuos susimokėjus pasidaro didelė suma. Galima sakyti, kad labiau apsimoka dirbti kasininku“, – sako studentas.

Jis taip pat teigia, kad panašios situacijos mažina motyvaciją dirbti legaliai: „Aš negaunu tų pinigų tam, kad eičiau pagerti su draugais. Aš dirbu tam, kad mokėčiau už mokslus, kurie ir taip yra vieni iš brangiausių.“

Pensininkai taip pat nepatenkinti

Kad panašių atvejų yra ne vienas ir ne du, patvirtina Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. „Aš tai vadinu problema. Manau, kad tai yra neteisinga“, – pradeda ji.

„Visada gauname atsakymą, kad PSD yra solidarumo mokestis. Tačiau mes manome, kad kiekviena įmoka turėtų būti adekvati išmokoms. Tarkime, žmogus yra pensininkas, turi darbo santykius ir dar pasiima verslo liudijimą. Pagal pensininko statusą, jo sveikata yra apdrausta.

Jeigu jis niekur nedirbtų, jam nereikėtų mokėti įmokų. Bet jeigu jis dirba, jam yra skaičiuojamas sveikatos draudimas, tas pats ir turint verslo liudijimą. Skirtumas tik tas, kad toks žmogus draudimą turi mokėti ne kiekvieną mėnesį, o metų pabaigoje“, – skundžiasi Z. Sorokienė.

Zita Sorokienė

Jos teigimu, su šia problema susiduria ne tik besiverčiantys individualia veikla, bet ir dirbantys pagal darbo sutartis. „Tas žmogus, kuris dirba daug, yra verslus, moka keliskart didesnes įmokas, tačiau negauna adekvačių išmokų sveikatos sutrikimo atveju. Jis gaus tokią pačią paslaugą kaip ir bedarbis arba tas, kuris moka mažiau. Jeigu jam reikės susimokėti už papildomus tyrimus, vis tiek turės mokėti“, – kalba asociacijos vadovė.

Z. Sorokienės žodžiais, šiuo metu žmogus apmokestinamas daug kartų, kas, pasak jos, yra neteisinga: „Mes manome, kad tas mokestis turėtų nueiti į kokią nors asmeninę sąskaitą, kad žmogus galėtų naudotis geresne sveikatos priežiūros paslauga.“

Asociacijos vadovė kalba, kad tai ypač skaudu pensininkams, kurie, vietoje legalaus darbo, yra priversti dirbti nemokėdami mokesčių: „Pas mus pensijos mažos, žmonės eina papildomai užsidirbinėti, tikrai ne iš laimės. Arba pensininkas eina kažkuo užsiiminėti nelegaliai, arba jis išsiima verslo liudijimą, bet tokiu atveju jis metų pabaigoje turi susimokėti dar kartą.

Tai atstumia nuo legalios papildomos veiklos, nes mokesčiams atiduodami dideli pinigai. Tarkime, aš išsiėmiau verslo liudijimą, niekur nedirbu, nesu pensinio amžiaus, taip, sumoku nuo gautų pajamų 9 proc. ir esu apsidraudęs. Tačiau jeigu noriu daugiau turėti, tada daugiau ir mokėsiu.“

Tai – solidarumo mokestis

Tiesa, Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos nuomone, negalima teigti, kad PSD įmokos skatina šešėlinę ekonomiką.

„Galima sakyti, kad bet koks mokestis skatina vengti jį mokėti. Nesvarbu, kad ir koks mokestis tai būtų, ar sveikatos draudimas, ar PSD, ar sodros įmoka, visur yra ta šešėlinė ekonomika. Bet tai yra dėl psichologinio nusistatymo. Reikia žmonėms aiškinti, kodėl yra tie mokesčiai“, – sako profesorius.

R. Lazutkos teigimu, PSD įmokų skaičiavimas nuo kiekvienos veiklos – sąžininga praktika.

„Tai yra sąžininga, bet žmonėms sunku suprasti. Žmonės moka tą mokestį ne nuo galvos, bet nuo pajamų. Jeigu žmogus gauna pajamas iš įvairių šaltinių, tada jis ir turi mokėti nuo jų visų. Tai nėra nieko baisaus, nors tie žmonės nelabai tai supranta. Faktas toks, kad būtina investuoti į sveikatos apsaugą, todėl organizuojamas tas draudimas“, – aiškina R. Lazutka.

Galima alternatyva

Tačiau profesorius sako siūlęs ir alternatyvą PSD įmokoms – sveikatos apsaugos sistemos finansavimą tiesiai iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad atskirų PSD įmokų nebeliktų, o sveikatos apsauga būtų finansuojama iš kitų surenkamų mokesčių. Anot jo, tokia sistema būtų suprantamesnė besipiktinantiems.

Romas Lazutka

„Iš kitos pusės, jeigu suteikiama paslauga visai nepriklauso nuo įmokos dydžio, reiškia, kad tai ne draudimas, o tiesiog mokestis. Analogiškas, kaip gyventojų pajamų, kuriuo mes išlaikome kariuomenę, ambasadas, kelių remontą...

Gal siūlykim, kad sveikatos draudimo finansavimą padarytų iš valstybės biudžeto. Iš tų lėšų tiesiog reikėtų finansuoti sveikatos apsaugą ir nesusieti mokesčių mokėjimo su sveikatos apsauga, lygiai taip pat, kaip dabar nėra susieta teisė į vaikų mokymą su tėvų mokamais mokesčiais.

Yra žmonės, kurie vaikų neturi, yra žmonės, kurių vaikai jau seniai užaugo, bet jie vis tiek mokesčius moka. Tiems, kurie turi vaikų, tie mokesčiai taip pat nėra diferencijuojami priklausomai nuo to, ar jie turi vieną vaiką, ar du. Laikoma, kad tai yra visuotinis mokestis. Aš sakau, kad šiais laikais su sveikatos apsaugos finansavimu irgi reikia taip daryti“, – sako R. Lazutka.

Anot ministro patarėjo, panaši sistema taikoma ir Skandinavijos šalyse, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Pacientus skirstyti pagal sumokėtus mokesčius – nepriimtina

R. Lazutkos vertinimu, idėja diferencijuoti pacientus ligoninėse pagal tai, kiek jie mokesčių sumoka, šiandieninėje visuomenėje nėra priimtina.

„Pririšti žmogaus teisę į gydymą prie jo mokamų įmokų nelabai gerai išeina, nes visuomenei nėra priimtina, kad žmogus būtų negydomas. Tada jam bandoma suteikti minimalią medicininę pagalbą, bet kur ribą padarysi, kur minimali, o kur ne? Sveikatos apsaugos srityje ir patys medikai sunkiai atskiria, ką daryti jau nėra būtina.

Nebent gali atsirasti ne medicininės paslaugos, kaip vienutė, televizorius palatoje, dabar jau gal ir internetas, specialus maistas. Bet tyrimai, pirminės paslaugos, laikoma, kad neturėtų priklausyti nuo žmogaus pajėgumo susimokėti. Visai taip, kaip švietimo srityje yra pripažinta, kad vaiko galimybės įgyti išsilavinimą nepriklauso nuo tėvų finansinės padėties.“

DELFI primena, kad PSD įmokos dydis yra 34,2 EUR – 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (t. y. 380 EUR). Dirbantiems pagal darbo sutartį savarankišku įmokų mokėjimu rūpintis nereikia – PSD įmokasSodrai“ už juos perveda darbdavys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (368)