2016 m. papildomai uždarbiavo 42 proc. estų, 36 proc. latvių ir 52 proc. lietuvių. Kaip sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cviklienė, taip greičiausiai yra dėl to, kad lietuviai uždirba mažiausiai lyginant su kaimynais, o jų būtiniausios išlaidos yra didžiausios.

„Lietuvoje gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė to priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų skirtumai šiose šalyse.

Skaičiavimai rodo, kad įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidas, mažiausiai lėšų lieka būtent Lietuvos gyventojams“, – pastebi J. Cviklienė.

Foto: Įmonės nuotr.

Nors lietuviai dirba dažniausiai, daugiau gauna estai

Tyrimai rodo, kad 4 asmenų šeima būtiniausioms išlaidoms Vilniuje išleidžia 40 proc. savo pajamų, Rygoje – 41 proc., o Taline – 24 proc. Pasak J. Cvilikienės, tai paaiškina, kodėl finansinis papildomos veiklos aspektas lietuviams yra reikšmingesnis nei kitų Baltijos šalių gyventojams. 3 iš 4 apklaustųjų Lietuvoje (77 proc.) nurodė, kad juos imtis papildomos veiklos labiausiai motyvavo galimybė papildyti savo pajamas.

Dažniausiai per mėnesį Lietuvos gyventojų papildomai uždirbama pinigų suma siekė iki 50 eurų. Nors lietuviai, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, papildomu darbu užsiima dažniausiai, didžiausią atlygį už papildomą veiklą gauna estai. J. Cviklienės teigimu, kadangi Estijoje vidutinis atlyginimas yra didesnis, šios šalies gyventojai ir savo darbą vertina brangiau.

Foto: Įmonės nuotr.

„Lietuvių verslumą kursto ne vien noras papildomai užsidirbti. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip trečdaliui apklaustųjų labai svarbi ir savirealizacija, kurią suteikia papildoma veikla. Tuo tarpu latviai ir estai didesnę reikšmę teikia lanksčiam papildomo darbo grafikui bei vietai“, ‒ pastebi J. Cviklienė.

Stabdo biurokratija

Remiantis apklausos rezultatais, 31 proc. respondentų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių neužsiėmė jokia papildoma veikla už atlygį, nors ir norėtų užsidirbti papildomai. Tik penktadalis iš jų kaip pagrindinę priežastį nurodė laiko trūkumą. Tuo tarpu net trečdalis pripažino, kad nuo papildomos veiklos juos labiausiai sulaiko nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys.

Foto: Įmonės nuotr.

Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Gyčio Morkūno, Lietuvoje papildomos veiklos įregistravimo ir apmokestinimo tvarka skiriasi, priklausomai nuo veiklos pobūdžio.

„Jei planuojamai veiklai reikalingi specialūs leidimai, pavyzdžiui, higienos pasas, maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas arba keliami kiti specifiniai reikalavimai patalpoms, tuomet veiklos įforminimo procesas išties gali užtrukti. Tačiau jeigu veiklai nereikia specifinių reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, norint teikti IT paslaugas, tuomet verslą pradėti labai paprasta. Vos per porą dienų galima įsteigti įmonę internetu“, ‒ pastebi „Verslios Lietuvos“ atstovas.

Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse išlieka laisvai samdomų specialistų veikla: informacinės technologijos, vertimo, fotografavimo paslaugos, taip pat su namų ūkiu susiję darbai: namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos, vaikų priežiūra. Lietuvos gyventojai kiek dažniau nei latviai ir estai papildomai užsidirba prekiaudami savo užaugintomis ar surinktomis sodo, daržo, miško gėrybėmis arba parduodami savo rankdarbius.

Foto: Įmonės nuotr.

„Džiugu, kad nemaža dalis lietuvių papildomos veiklos imasi dėl savirealizacijos, o ne vien tik genami būtinybės papildomai užsidirbti. Ypač sveikintina, kad žmonės sugeba atrasti, kaip realizuoti savo gebėjimus ir iš savo hobio – kūrybinės veiklos, sodininkystės – papildo pajamas“, ‒ pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.