„Čia kai kas surado po saujelę voveraičių, bet tik tai tiek. Matot, kokie orai, maža lietaus“, – pasakoja Dzūkijoje gyvenantis Saulius.

Pastovaus grybų sezono Lietuvoje nėra. Kaip aiškina Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius, viską lemia tik oras, svarbiausia, kad vasara būtų drėgna ir šilta.

„Šaltas pavasaris gali ir neturėti įtakos grybų derliui. Jeigu sąlygos susidarys, grybiena subręs. Jai subręsti reikia 4 – 5 savaičių, jei bus geros sąlygos, grybiena subręs normaliai, grybai tik vėliau pasirodys, bet derlius gali būti geras. Reikia tik lietaus“, – sako pašnekovas.

Anot V. Varanavičiaus, paprastai tokiu metu jau galima valgyti pirmąsias voveraites, tačiau šiemet gausesnio jų derliaus geriausiu atveju sulauksime po Joninių.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Be to, pasak pašnekovo, jau dabar akivaizdu, kad uogų derlius bus prastesnis nei pernai, kai visoje Lietuvoje mėlynių, bruknių ir spanguolių buvo šiek tiek daugiau nei vidutiniškai.

„Koks uogų derlius bus? Sunku pasakyti. Pats buvau miške, pasižiūrėjau, mėlynės jau pražydėjo. Aišku, praeitų metų derliaus tikėtis nereikia, bet jei neatsitiks kokie gamtos kataklizmai ir visokie kitokie dalykai, šiek tiek mėlynių turėsime.

Bruknės žydi tikrai įspūdingai, galima net važiuot į mišką pasigrožėti. Spanguolės irgi pražydo. Jei nieko baisaus neatsitiks, tų rudeninių uogų turėsim. Aišku, praeitų metų derliaus, to gero gero lietuviško vidurkio, tikėtis nereikia, bet savo reikmėms užteks“, – sako V. Varanavičius.

DELFI primena, kad pagal miško lankytojo taisykles, mėlynes leidžiama rinkti nuo liepos 1-osios, bruknes – nuo rugpjūčio 1-osios, o spanguoles – nuo rugsėjo 1-osios.

Per sezoną uždirba tūkstančius

Tiesa, kalbinti kaimų gyventojai sakė, kad į uogas jie nesikoncentruoja, daug uždirbti jas renkant neišeis. V. Varanavičius aiškina, kad praeitais metais kilogramas uogų kainavo 1,3 – 1,4 Eur už kilogramą.

Mėlynės

„Sakykim, į vieno litro indelį telpa maždaug 0,7 – 0,8 kg uogų. Jei nueini ir surenki 10 – 12 litrų uogų, surenki maždaug 8 – 10 kg uogų. Tiek normalus žmogus neskubėdamas, esant geram orui, galėtų per dieną surinkti. Šiemet kainos turbūt bus šiek tiek didesnės, bet uogų kainos stabilizuojasi ir jos gali keistis 10 – 15 centų“, – aiškina pašnekovas.

Taigi, renkant uogas, per dieną galima tikėtis uždirbti maždaug 13 – 14 Eur. Vis dėlto Marcinkonyse gyvenantis Sigitas pasakoja, kad per vieną išėjimą į mišką surinkdavo pilną maišą spanguolių, tai maždaug 40 kg, tačiau pagrindinis jo tikslas – grybai, pelnas čia didesnis.

„Kiek surinksi grybų, priklauso nuo derliaus. Bet sezono pradžioje šiek tiek mažiau, o rudenį, rugsėjo mėnesį būna 10 – 15 kg per dieną. Tai yra normalu“, – sako Sigitas.

Panašius skaičius vardina ir kiti pašnekovai, štai Saulius teigia, kad kai derlius geras, iš miško parsinešdavo ir 17 kg, o paprastai – maždaug 10 kg.

V. Varanavičius patvirtina, kad 10 kg galima surinkti ir labai neskubant, o jų kaina supirktuvėse būna labai įvairi: „Būna ir 2, ir 3, ir 4, ir 5 Eur. Grybų kainos smarkiai keičiasi priklausomai nuo to, koks geras sezonas.“

Tačiau kiek iš viso galima uždirbti per sezoną, tiksliai įvardinti pašnekovai negalėjo, pelnas būna labai įvairus. Tiesa, Saulius sako, kad pelnai sumažėjo atsiradus eurui, nes supirkimo kainos ženkliai nepaaugo, tuo tarpu visa kita pabrango.

Sigitas pamena, kad per keturis mėnesius trunkantį sezoną intensyviai rinkdamas miško gėrybes uždirbdavo maždaug 10 tūkst. lt (2,9 tūkst. Eur), o jei derlius geras, 50 Eur per dieną gauti galima laisvai.

„Dabar net nežinau, kiek tiksliai. Dabar miškų iškirsta daug, grybavimo ir uogavimo plotai mažesni. Anksčiau ir sveikatos daugiau būdavo“, – nusijuokia Sigitas.

Kad grybavimo ir uogavimo vietų ženkliai sumažėjo pamini ir V. Varanavičius, anot jo, dėl kertamų miškų ir vėtrų produktyvaus miško ploto bent Dzūkijoje galėjo sumažėti beveik perpus – 40 proc.

Mediena
Foto: E. Kniežausko nuotr.

„Be abejo, miškų sumažėjo, tai ir vėtros padariniai, ir brandžių miškų sumažėjo. O voveraitės mėgsta aukštesnį, didesnį mišką. Pačių grybienos plotų mažėja. Aišku, mažėja ir grybautojų.
Grybautojų sumažėjo dėl mūsų visuomenės senėjimo. Grybauti eidavo kaimai, kaimeliai, o dabar jie liko tušti. Didelė dalis grybautojų iškeliavo anapilin, o kas dar kruta, jiems jau į mišką eiti sudėtinga. O jaunoji karta į mišką žiūri neperspektyviai, jie nebenori ten eiti“, – teigia V. Varanavičius.

Praėjusiais metais „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad papildomai uždarbiauja pusė Lietuvos gyventojų, tačiau vos dešimtadalis apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad uždarbiauti papildomai norėtų rinkdami miško gėrybes arba pardavinėdami savo daržuose užaugintus produktus, tai bene mažiausiai patraukli papildomo uždarbio rūšis.

Grybautojai patraukė į mišką

Tiesa, nors patys profesionalai surinktų miško gėrybių nepardavinėja, jas neša į supirktuves, V. Varanavičius sako, kad norintys gali bandyti prekiauti surinktais grybais ir uogomis patys, taip tikrai galima uždirbti daugiau.

„Be abejo, pardavinėjant prie kelio ar turguje galima uždirbti daugiau. Ten pardavinėjama stiklainiukais ir pirkėjas galvoja, kad perka kilogramą. Bet niekada nei voveraičių, nei uogų litriniame stiklainiuke nėra kilogramo. Voveraičių iš viso telpa pusę kilogramo, o jai jos sausesnės, tai ir mažiau. O kainos žymiai aukštesnės turguje nei supirktuvėje“, – teigia pašnekovas.