Vyrai prieš trejus metus sugalvojo idėją – siūlyti keliones po Kuršių marias ir Baltijos jūrą autentiškais laivais ir įkūrė įmonę „Maži laivai“. Tiesa, idėjos įgyvendinimas truko gana ilgai – šįmet bus pirmasis sezonas, kada žmones bus plukdomi visais turimais trimis laivais.

„Net negalvojome, kad bus tiek daug darbų. Bet vėliau paaiškėjo, kad šioje sferoje jie niekada nesibaigia. Praeitą sezoną pradėjome plaukioti su vienu laivu, o šį – turėsime tris: jachtą, medinį motorinį laivą ir šimtą metų skaičiuojantį, Lietuvoje statytą, metalinį laivą“, – kalba D. Burkauskas.

Medinis motorlaivis „Knubb II“
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Labai romantiška, – paklaustas, kaip sugalvojo imtis laivininkystės, pradeda dėstyti pašnekovas. – Laivai, vėjas, bangos, jūra, marios. Visos vasaros praleistos Kuršių nerijoje. Vieni visada važiuodavo į Nidą, kiti į Palangą. Aš visada buvau vienas tų, kurie važiuoja į Nidą. Tiesiog ta romantika, iššūkis. Visada stengiuosi lįsti į tokius „neišartus dirvonus“ ir po to bandyti mokytis iš savo klaidų. Juolab tuo metu buvo finansinės galimybės pradėti.“

D. Burkauskas sako, kad kolegos L. Starkus ir A. Patašius, kartu su juo vystantys šį verslą, apie tai svajoję taip pat ne vienerius metus, tačiau jiems tai jau ne pirmas bandymas plukdyti klientus. Kaip pasakoja verslininkas, prieš kelias vasaras jo bendražygiai jau vykdė laivybos verslą – norinčius plukdė mažu kateriu Vilniuje: „Jiems patiko, todėl nusprendė imtis rimtesnio verslo, su rimtesniu laivu Kuršių nerijoje.“

Kilo nemažai rūpesčių

Pasak verslininko, per tuos trejus metus būta daug iššūkių: „Kai nusiperki seną laivą, nematai daug dalykų, kurie yra paslėpti, daug paslėptų kliurkų. Reikėjo daug valios, savo jėgų, pinigų, kad kažkaip ištemptume projektą į dienos šviesą.“

Linas Starkus, Adomas Patašius, Domas Burkauskas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jau pokalbio pradžioje D. Burkauskas pareiškė: „Mūsų veiklą būtų drąsu vadinti verslu.“ Jo teigimu, ši, kaip jis vadina, veikla bent jau kol kas primena hobį: „Verslininkas, dirbantis su didesniais laivais, pasakytų, kad „na, vyrai, jūs neteisingai pasielgėt, reikėjo čia neinvestuoti, čia neinvestuoti.“

Bet kai nori, kad laivas atrodytų idealiai, negali daryti kompromisų su kokybe. Nori, kad būtų raudonmedis, ne paprasta fanera. Nori, kad būtų sudėti originalūs prietaisai, o ne kažkokie tarybiniai iš turgaus. Visada kokybė buvo svarbiau nei kaina. Dėl šios priežasties tai, ką darome mes, šiek tiek primena hobį, kai aukoji savo laiką ir pinigus, bet, aišku, tikimės, kad tai kažkada atsipirks. Jeigu tik finansai vestų į priekį, turbūt bent dalis mūsų nebūtų ištempę šio laikotarpio, bet kažkaip susiėmėm ir padarėm“, – aiškina jis.

D. Burkausko žodžiais, kiekvienas plaukimas laivu turi būti ypatingas. Dėl šios priežasties jie ne tik siūlo paprastus pasiplaukiojimus, bet ir edukacines keliones laivais po Kuršių marias, aplinkinius kaimus. „Visą informaciją, kurią pateikiame žmonėms, patys rinkome bibliotekose, konsultavomės su vietiniais, istorikais, kartografais. Taip stengėmės, kad keliaujantys gautų visą informaciją, o ne tiesiog nusigautų iš taško A į tašką B“, – sako pašnekovas.

Prišvartuoti laivai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Kalba apie Veneciją Lietuvoje

Vilniečio nuomone, nors Lietuva turi daug gražių vandens kelių, laivininkystės kultūrai dar yra kur tobulėti. „Lietuvoje dažnai pastebime, kad įlipi į laivą ir matai, kad ten ir žvejojama, ir geriama, ir vakarėliai daromi, ir šeimos plaukioja.

Mes turime norėti, kad ne tik patys lietuviai plaukiotų, bet būtumėm ir maža Šiaurės Venecija, kur daug simpatiškų laivelių, plaukiojančių pirmyn atgal. Tokia turėtų būti ir pajūrio krašto valdžios, verslų siekiamybė. Mes galime draugiškai įdarbinti mūsų gražią gamtą turizmui“, – kalba.

Vilnietis toliau lygina Lietuvos mažų laivų kultūrą su Italijos: „Nuvažiavę į Veneciją nepamatysite nusmurgusių, išpaišytų, apsilupusių geldų, nes žmonės rūpinasi savo įvaizdžiu. Jie žino, kad svarbu ne tik nuplaukti iš taško A į tašką B, svarbu ir kaip atrodo, kaip turistai žiūri į juos.

Manau, kad mums svarbu pagalvoti, kaip su savo laivais, kapitonais, tvarka ir visais kitais dalykais atrodome iš šalies, nes per šiuos metus teko prisižiūrėti įvairių dalykų. Nemanau, kad patiems žmonėms malonu sėdėti smirdančiame žuvimi laive, kuriame neseniai buvo prigaudyta žuvies, o po to ji vos ne išdarinėta ten pat. Tiesiog, visąlaik išlaikyti tam tikrą stilių, skonį šiais laikais ypatingai svarbu.“

Medinis motorlaivis „Knubb II“
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Orientuojasi į kitokį klientą

D. Burkauskas teigia, kad jie orientuojasi į ramias, be trankios muzikos keliones: „Iškart pasakysime žmonėms, kad jeigu jie nori labai trankiai plaukti su vienu iš mūsų laivų, mes neturime muzikos kolonėlių laive.

Tokia yra mūsų filosofija: nenorime trukdyti ir kitiems ilsėtis. Esame patyrę ne kartą, kai plauki ramiai ir pro šalį praplaukia vakarėlių laivas su trankia muzika, taip sugadindamas tavo poilsį. Tiesiog stengiamės netrukdyti kitiems.“

Tiesa, jis sako, kad ne visi lietuviai poilsiaudami nori garsiai ūžti. „Plukdėm porą mergvakarių, tiesiog tai buvo ramūs pasiplaukiojimai, nebuvo per visas marias skambančio bumčiko“, – prisimena D. Burkauskas.

Feisbuke nurodyta, kad brangiausia visą savaitgalį trunkanti kelionė 12-ai žmonių gali kainuoti ir 1 tūkst. 800 eurų. Paklaustas, ar nesusilaukia susidomėjusių skundų dėl kainos, jis sako: „Padalinkit, į šią kainą įeina gidai, kelionė, nakvynė, pramogos, įgula. Nežinau, brangu ar nebrangu.“

Sportinė jachta „Vakarė“
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Kol kas aš girdėjau, kad labai pigiai, – tęsia D. Burkauskas. – Mane net patį nustebino. Galvojau, kad kai žmonėms siūlai kažką, kur viskas yra įskaičiuota, žmogus galvoja, kad „pats sutaupysiu pasiimdamas tiesiog laivą, pats susirasdamas kur nakvoti, valgyti.“

Jo teigimu, pagrindiniai klientai – vidutines arba didesnes nei vidutines pajamas uždirbantys, miestuose gyvenantys lietuviai, kuriems yra iki 50-ies metų. „Tokią nišą mes ir matėme neužpildytą: patogesnio, prabangesnio, ramaus keliavimo, kada kelias dienas gali visiškai atsipūsti ir atsipalaiduoti, o ne nusiderėti iki beveik nemokamo plaukimo, po to tris valandas ieškoti laisvo kambario“, – vardija pašnekovas.

Dažniausiai keliones užsisako žmonės, anksčiau jau keliavę panašiais laivais. „Taip pat yra moterys. Kaip ir sakiau, tai yra subtilus dalykas. Jeigu keliauji laivu, kuris atrodo kaip iš pirmo Džeimso Bondo filmo, labai dažnai tokį jausmą ir grožį pajaučia moterys. Taip pat yra poros, tačiau dažnai sprendimą keliauti tokiu laivu poroje taip pat priima moteris. Kalbant apie buriavimo mokymus, juos dažniausiai renkasi jaunimas, kuris svarsto laikytis buriavimo teises, mėgsta iššūkius“, – prideda vilnietis.