„Idėja be darbo – nieko verta. Savo idėjai suradome bendraminčių ir su jais padėsime jaunimui susikurti beveik 40 darbo vietų. Visą vasarą šiose kavinėse ant ratų jie prekiaus kava ir spurgomis, įgis visas pradedančiajam verslininkui reikalingas žinias: kaip gauti verslo liudijimą ir kitus pažymėjimus, kaip bendrauti su klientais, tiekėjais. Žinoma, iš šios veiklos jie užsidirbs ir pinigų“, – praėjusių metų birželį sakė A. Zuokas.

DELFI susisiekus su vienu iš šio projekto iniciatorių ir buvusiu mero A. Zuoko patarėju Edgaru Stanišausku, šis pripažino, kad įgyvendindami idėją padarė klaidų. Pradžioje nuomai įsigyta 10 kavinių, o dabar pusė iš jų yra parduodama, kita pusė šią vasarą ir toliau bus nuomojama.

„Dalį pasiliekam, dalį parduodam, nes matome, kad jų turime per daug. Čia patys padarėme klaidą neapsižiūrėję, kad ne visur galima vykdyti veiklą. Miesto centrinėse vietose yra labai dideli suvaržymai norintiems pardavinėti iš tokių kavinių ant ratų“, – pardavimo priežastis paaiškina E. Stanišauskas.

Edgaras Stanišauskas

Pašnekovas teigia, kad tokios kavinės ant ratų idėja priklauso švedams. 2014 m. startuolis „Wheelys“ sukūrė elektriniu dviračiu varomą maisto vagonėlį su kavos gaminimo aparatu, kriaukle, nedidele dujine virykle, šaldytuvu ir kitais privalumais. Įmonės „Wheelys“ puslapyje nurodoma, kad šiandien jų projektas įsitvirtinęs 44–iose pasaulio šalyse.

„Mūsų tikslas buvo skatinti verslumą ir įtraukti būtent jaunus žmones, kad jie išmoktų gauti leidimus, vesti buhalteriją. Rygoje ir kitose sostinėse tai veikia, todėl tiesiog bandėme jauniems žmonėms suteikti mobilias prekybos vietas, kad jie galėtų užsidirbti, išmokti“, – teigia E. Stanišauskas.

Oficialiame „Wheelys“ puslapyje nurodoma, kad kavinės ant ratų kaina siekia maždaug 6,5 tūkst. JAV dolerių (5,8 tūkst. Eur), kaina gali svyruoti priklausomai nuo komplektacijos.

„Alio.lt“ puslapyje esančiame skelbime nurodoma, kad vienos tokios kavinės kaina – 3,5 tūkst. Eur, bet perkant visas penkias iš karto bus pritaikyta didelė nuolaida. Tiesa, pirkėjų kol kas dar neatsirado.

Kavinės ant ratų skelbimas

„Žinokit, susidomi, pasižiūri, pasiklausinėja. Bet jei paklausia, kaip sekėsi prekiauti, aišku, pasakome ir neslepiame, kad sudėtinga prekiauti ir gauti leidimą centrinėse miestų gatvėse, nes yra tam tikri suvaržymai. Tada žmonės pagalvoja ir dažniausiai žada perskambinti, bet kol kas neperskambino“, – sako pašnekovas.

Sutrukdė biurokratija

E. Stanišauskas pridūrė, kad buvo pirkėjų norėjusių nusipirkti kavines ir vežti jas į Pietų Europos šalis, tačiau paaiškėjo, jog ten tokia veikla taip pat ribojama, todėl Lietuva nėra tokia ir išskirtinė.

Prie projekto prisidėjęs ir pradedantiesiems verslininkams dokumentus tvarkyti padėjęs Tomas Venclova papasakojo, kad esminė kliūtis projekto sėkmei tapo leidimai, ypač senamiestyje.

Nors leidimus maisto vagonėliams sostinės centre gauti ir įmanoma, tačiau tik prekiaujantiems vienoje konkrečioje vietoje, o, pavyzdžiui, nuolat važinėti po Vilniaus, Vokiečių ar kitas gatves jau neleidžiama. Anot pašnekovo, taip prarandamas esminis tokios kavinės privalumas – mobilumas.

„Vilniuje problema ta, kad negalima prekiauti senamiestyje mobiliai. Tai reiškia, verslas labai ribotas, nes pagrindiniai žmonių srautai yra senamiestyje. Didžiausia problema – tokio leidimo savivaldybė neišduoda, nebent susietum veiklą su kažkokiu pastatu ar aikštele, kas irgi sudėtinga. Taigi, mobilumo nėra“, – sako T. Venclova.

Mūsų tikslas buvo skatinti verslumą ir įtraukti būtent jaunus žmones, kad jie išmoktų gauti leidimus, vesti buhalteriją. Rygoje ir kitose sostinėse tai veikia
E. Stanišauskas

Jis priduria, kad buvo sunkumų ir norintiems prekiauti mikrorajonuose, nors pagal Vilniaus savivaldybės nustatytą tvarką tai yra leidžiama, leidimus išduodantys seniūnijų seniūnai to dažnai nežinojo.

„Pavyzdžiui, nueini į seniūniją, prašai leidimo, o jie atsako, prekiauk tam tikroje konkrečioje vietoje. Bet mes norime prisiderinti prie žmonių srautų, mes esame mobilūs. Tada tenka įrodinėti, kad yra savivaldybės nustatyta tvarka leidžianti prekybą tam tikruose maršrutuose.

Seniūnai nesutinka, tenka atvežti tą tvarką, įrodinėji, prakaituoji, pykstiesi ir kol įrodai vietiniams seniūnams, kad yra tvarka leidžianti daugiau negu jie įsivaizduoja, tai užtrunka labai daug laiko“, – aiškina T. Venclova.

Dviračiai „Wheelys“ ir „M DONUTS“ spurgos
Foto: LSS

Pašnekovas pastebi, kad problemos kilo ne tik sostinėje, pavyzdžiui, pagal Trakuose nustatytą tvarką, leidimai mobilioms prekyvietėms neišduodami, o visos geriausios stacionarios vietos – užimtos.

„Tada turi ieškoti privataus sklypo, kad tai būtų ne valstybinė žemė ir tave privatininkas įleistų. Bet tai papildomos kliūtys, o privatus sklypas dažniausiai būna ne tose vietose, kur eina žmonių srautai. Tada reikia pritraukti žmones. Kiekviena savivaldybė dar turi savo specifiką“, – sako T. Venclova.

DELFI jau anksčiau rašė, kad Kaune laisvai prekiauti galima automobilių stovėjimo aikštelėse esančiose prie Kauno marių ir Lampėdžio ežero bei privačiuose žemės sklypuose.

Vilniuje postūmis įvyko 2016 m., kai savivaldybė nustatė tvarką, kad gavę seniūnijos leidimą verslininkai su maisto vagonėliais gali sustoti bet kur. Tiesa, išimčių mobilioms maisto kavinėms kol kas dar nėra.