Viešbutyje – tušti kambariai
Greta didžiausių šalies oro vartų esančio viešbučio „AirInn Vilnius“ direktorius Aleksandras Gribojedovas tvirtina, kad visi apsistojantys jo vadovaujamoje įstaigoje – vienaip ar kitaip susiję su oro uostu.
„Žmonių būna įvairių, tačiau jie visi yra oro uosto klientai. Kaip bebūtų keista, viešbutyje daugiausia gyvena lietuviai, kurie skrenda anksti ryte ir išvakarėse atvyksta iš kitų šalies miestų. Pas mus taip pat gyvena oro linijų darbuotojai ir pilotai“, – apie viešbučio svečius pasakoja A. Gribojedovas.
Visų šių klientų, anot direktoriaus, laikinai uždarius oro uostą nebeliks. Jis teigia, kad kol kas rekonstrukcijos laikotarpiui kambarių nėra rezervuota.
„Labai nelaukiame to mėnesio, nes visą pelną, sukauptą per šiuos metus, atiduosim tam, kad išsilaikytume tas 35 dienas. O tikriausiai ir po to teks atidirbinėti, kad padengtumėme rekonstrukcijos metu patirtus nuostolius“, – skundžiasi viešbučio vadovas.
Paklaustas, ką uždarius oro uostą darys su darbuotojais, pašnekovas sako, kad žmones išleis atostogauti, nors tai ir kainuos daug pinigų.
„Žmones atostogauti išleisime, tačiau jiems už tai reikės mokėti, o pajamų, kaip suprantate, įmonė tuo metu negaus, todėl tam ruošiamės iš anksto. O žmones paleisti į nemokamas atostogas taip pat nėra gera išeitis, nes norime išlaikyti visą mūsų kolektyvą“, – kalba A. Gribojedovas.
Finansiškai nukentės darbuotojai
Vilniaus oro uosto sterilioje zonoje veikiančių žaislų ir suvenyrų „100% Lithuanian“ ir „Morka“ parduotuvių direktorė Janina Šliožaitė taip pat tikina, kad jos verslui ir darbuotojams pakilimo tako rekonstrukcija sukels didelių keblumų.
„Oro uosto uždarymas mums tikrai stipriai smogs, nes negalėsim pardavinėti savo produkcijos – terminale tiesiog nebus žmonių. Dalis mūsų merginų, kurių šiuo metu yra aštuonios, turės išeiti atostogų. Ačiū Dievui, yra ilgamečių darbuotojų, kurios yra sukaupusios daug mokamų atostogų, tačiau joms sumokėta už visas 35 dienas vis tiek nebus – tiek apmokamų atostogų dar niekas nesukaupęs“, – kalba J. Šliožaitė.
Pašnekovė sako, kad dalis darbuotojų, išnaudojusių apmokamų atostogų limitą, 35 dienas iš vis liks be pajamų.
„Antradienį turėjau darbo pokalbį su būsima darbuotoja. Aš jai išdėsčiau, kad oro uostas šią vasarą bus uždarytas, o mergina iškart pasakė, kad negali leisti sau mėnesį nedirbti. Tačiau mes neturėsim iš ko mokėti algos“, – apie problemas pasakoja vadovė.
Ji taip pat sako nesuprantanti, kodėl rekonstrukcijai pasirinktas pelningiausias metų laikas.
„Rekonstrukcija vyks tada, kada yra didžiausias keleivių srautas. Aš nekalbu tik apie mūsų parduotuves oro uoste, aš kalbu apie visą Vilniaus senamiestį. Manau, kad sostinės verslininkai taip pat pajaus turistų stygių“, – sako parduotuvių direktorė.
Rekonstrukcija – ne karo padėtis
Paradoksas, pasak pašnekovės, yra tai, kad nors į jos valdomas parduotuves klientai patekti negalės, pusę patalpų nuomos mokesčio oro uostui vis tiek privalės mokėti.
„Bandėme tartis su oro uosto vadovybe, kad nereiktų mokėti nuomos mokesčio. Tačiau sutartyje tokio fakto, kas vyksta rekonstruojant oro uostą ir kas moka mokesčius, nėra. Mums buvo išaiškinta, kad rekonstrukcija – ne karo padėtis, todėl nuomos sutartis nestabdoma“, – pasakoja J. Šliožaitė.
Apie panašias problemas kalba ir oro uosto prieigose esančio viešbučio direktorius A. Gribojedovas. Jis pažymi, kad nors patalpų ir nesinuomoja, tam tikros paslaugos vis tiek perkamos iš šalia esančio oro uosto.
„Pagal ilgalaikę sutartį perkamų paslaugų kaina tuo laikotarpiu nemažės ir, bent jau kol kas, su mumis apie tai nebuvo pradėta kalbėti“, – sako A. Gribojedovas.
Situacijos nesureikšmina
Verslininkams, turintiems parduotuvių ne tik oro uoste, problemų kils mažiau. Lino gaminius parduodančios parduotuvės „Linen Tales“ atstovė Urtė Symulevičė tikina, kad padėties labai nedramatizuoja.
„Nėra taip, kad visiškai sustoja verslas. Mes turim ir kitų parduotuvių, kurios yra senamiestyje. Mes apie rekonstrukciją žinojome jau seniai, oro uostas noriai dalinasi informacija apie šios rekonstrukcijos būtinumą, todėl mes tai priimame kaip faktą. Suprantame, kad rekonstrukcija yra reikalingas dalykas“, – dėsto U. Symulevičė.
Pašnekovė tikisi, kad už patirtus nuostolius pavyks atsigriebti likusio turistinio sezono metu.
Mano, kad daug problemų nesukels
„Lietuvos oro uostai“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė tikina, kad įmonė stengiasi nesukelti papildomų rūpesčių oro uoste įsikūrusiems verslininkams.
„Norėtume patikslinti, jog rekonstrukcijos metu įmonėms nebus kaip nors apribojama jų veikla ar patekimas į oro uostą. Dar daugiau – vykstant rekonstrukcijai, jos galės užsiimti ir kitomis netipinėmis veiklomis. Nors per rekonstrukciją nekils ir nesileis lėktuvai, bet oro uostas nebus uždarytas, o jame taip pat planuojami ir įvairūs renginiai“, – teigia I. Baltrušaitienė.
Skyriaus vadovė taip pat sako, kad nuomininkams, vertinant ilgalaikę perspektyvą, laikinas oro uosto uždarymas didelės įtakos neturi.
„Bendram kontekstui įvertinti labai svarbu yra tai, kad visos nuomos sutartys yra ilgalaikės, o didžioji jų dalis buvo sudarytos dar iki 2014 m. Tuo metu keleivių srautas buvo apie 2,94 mln. per metus, tai yra žymiai mažesnis keleivių srautas lyginant su prognozuojamu 2017 m. (3,20 mln. keleivių). Tad oro uosto uždarymas 35 dienoms neturės esminės įtakos vertinant ilgalaikę nuomos trukmę ir nuoseklų keleivių augimą“, – atkreipia dėmesį įmonės atstovė.
Pakilimo tako remonto laiką I. Baltrušaitienė grindžia teigdama, kad tai padarys mažiausią įtaką oro uosto veiklai ir užtikrins kokybiškiausią rezultatą.
„Tai yra tinkamiausias laikas dėl technologinių aspektų ir Lietuvos oro sąlygų. Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos būdas ir datos pasirinkti atidžiai išanalizavus įvairius technologinius ir gamtinius veiksnius. Rinkdamiesi iš kelių galimų būdų bendradarbiavome su patarėjais ir pasirinkome tą, kuris darys mažiausią neigiamą įtaką visoms susijusioms šalims ir užtikrins kokybišką rezultatą. Tai nėra paprastas projektas ir jam suvaldyti reikia įvairių šalių įsitraukimo ir suvokimo, kad mes kalbame apie tako gyvavimo laiką – nerekonstruotas jis veikti galės kelerius metus, po kurių kils klausimas apie paties oro uosto veikimą“, – pasakoja viešosios įstaigos atstovė.
