Kauniečiai kreipia žvilgsnį į Vilnių

Ne paslaptis, kad Vilnius ir Kaunas – miestai, nuo seno pasižymintys konkurencija vienoje ar kitoje srityje. Jų gyventojai mėgsta paskaičiuoti, kuriose gatvėse daugiau duobių, pasiginčyti, kuri krepšinio komanda geresnė, ar kas stilingiau atrodo. Vis dėlto, panašu, kad dviejų didžiųjų Lietuvos miestų kulinarai turi dar vieną iššūkį – išsiaiškinti, ar vilniečių ir kauniečių skonis sutampa.

Akylesnis ir maisto kultūra besidomintis miestietis galėjo pastebėti, kad pastaruoju metu sostinėje vis atsidaro maitinimo įstaiga, „gimusi“ Kaune. Vyksta ir atvirkštinis procesas.

Netrukus sostinėje, Vilniaus g., duris turi atverti Kauno restoranas „Talluti“, kuriam simpatiją feisbuke yra išreiškusi ne viena įžymybė, biurų gyventojai jau gali skanauti pirmiausiai Kaune pradėtų kepti mėsainių iš maisto vagonėlio „Raudonas autobusiukas“ netoli Seimo rūmų, jau kurį laiką sostinėje yra įsikūręs „Grill London“ ir „Buon Giorno“ restoranai, kuriuos anksčiau buvo galima rasti būtent laikinojoje sostinėje. Ir tai – tikrai ne visas sąrašas verslininkų, nusprendusių Kauno skonius atvežti į Vilnių.

DELFI domėjosi, kas paskatino maitinimo įstaigas išbandyti vilniečių įpročius, ir kaip jie skiriasi nuo laikinosios sostinės gyventojų.

Ko reikia, kad Kauno restoranui pasisektų Vilniuje?

Paklausta, ar pastebėjo, kad Kauno verslininkai veržiasi į Vilnių, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patvirtino, kad tendencija, jog restoranai iš laikinosios sostinės plečiasi į Vilnių, ir atvirkščiai, egzistuoja, ir nėra tipinė. Jos teigimu, tai susiję ir su proveržiu gastronomijos srityje, kuris Lietuvoje įvyko prieš 2-3 metus.

„Manau, kad visus žavi Vilniaus srautai. Vis tiek koncentracija į Vilnių yra didžiausia, kad ir kaip ten bebūtų, tiek studentų, ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal lankomumą, ir pagal perkamumo galimybes. Be abejo, Vilnius žavi ne vieną ir ta tendencija matoma“, – kalbėjo E. Šiškauskienė, gyrusi Kauną ir dėl energijos, ir dėl pastangų pritraukti žmones.

Kaip pastebėjo specialistė, į sostinę keliasi tie restoranai, kurie jau turi sukaupę pakankamai patirties.

„Į Vilnių keliasi iš Kauno tie restoranai, kurie jau yra gerokai padirbėję Kaune ir turi ir savo vardą, ir savo ženklą, ir savo įdirbį, o tada atsidaro Vilniuje filialą. O kaip jiems seksis, pamatysim, – sakė E. Šiškauskienė, nepabijojusi įvardinti, ko reikia, kad kauniečiams pasisektų sostinėje. – Kad restoranas turėtų idėją, kad išsiskirtų iš kitų, ir kad investuotų pinigus ne į interjerus, o į šefus. Tai pagrindinis pasiūlymas, nes lietuviai „užsižaidžia“ gražiais interjerais ir nebelieka pinigų geram šefui. Manau, kad svarbiausia yra idėja ir komanda.“

Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė sakė tendencijos kelti verslą iš Kauno į Vilnių nematanti – tai, anot jos, labiau pavieniai atvejai, nors jos manymu, Vilniuje tikrai jaučiamas naujų maitinimo įstaigų atidarymo pakilimas.

Vilniečių ir kauniečių įpročiai skiriasi

Nors E. Šiškauskienės manymu pagrindinis dalykas, kurio reikia plečiant verslą, yra tiesiog puikus restoranas, jau su Vilniaus klientais susipažinę kauniečiai pripažįsta – žmonių įpročiai skirtinguose miestuose skiriasi.

Maisto vagonėlio „Raudonas autobusiukas“, kuriame gaminami mėsainiai, direktorė Augustė Aleksiūnaitė pasakojo, kad jų mažoji bendrija gyvuoja nuo 2015 m.

„Kaune pirmą autobusiuką atidarėme 2015 m., 2016 m. atidarėme dar vieną Vaišvydavoje. Jau prieš metus nusprendėme, kad reikia plėstis į Vilnių, tačiau ilgai ieškojome autobusiukui tinkamos vietos, ilgai užtruko autobusiuko virtuvės įrengimo darbai. Žinojome, kad Vilnius ekonomiškai stipresnis, ten žmonės daugiau uždirba, gali daugiau sau leisti, todėl ir verslas viešojo maitinimo sektoriuje yra pranašesnis nei Kaune. Tuo įsitikinome atsidarę autobusiuką Vilniuje, kuomet per pietų pertrauką suplūdo žmonės iš šalia esančių ofisų „Verslo vartai“, „Valstybės žinios“, – prisiminė A. Aleksiūnaitė. – Kai radome tinkamą žemės plotą ne valstybės teritorijoje, o privačiame sklype, tada įsikūrimo darbai neužtruko, beliko tik elektrą atsivesti ir meniu užsirašyti.“

Pasak pašnekovės, skirtingų miestų klientai kitokie – vilnietis labiau renkasi kokybę, o kaunietis – kiekybę.

„Todėl Vilniuje daugiau parduodame brangesnių burgerių, tokių kaip „Black Angus“, U.S. burgeris, ėrienos burgeris, lašišos burgeris, o Kaune labiau perka paprastesnius, šiek tiek pigesnius burgerius. Kauniečiai dažniau renkasi burgerio kompleksą su bulvytėmis ir gėrimu, kurį labiau apsimoka pirkti, nei, pavyzdžiui, burgerį ir bulvytes, o vilniečiai nelabai žiūri, kas labiau apsimoka, o perka tai, ką nori. Beje, dauguma vilniečių atsiskaito kreditinėmis kortelėmis, o kauniečiai moka grynais“, – kalbėjo A. Aleksiūnaitė.

Pašnekovė sakė, kad finansinės vilniečių galimybės tikrai jaučiamos – galbūt taip yra dėlto, kad autobusiukas, kuriame kepami burgeriai stovi „šalia Seimo, biurų, kur daugiau pasiturinčių žmonių.“

„Grill London“ atstovas Andrius Bakanas DELFI sakė, kad jų maitinimo įstaigoje Vilniuje ir Kaune klientai skirtingų poreikių neturi.

„Žmonės vertina kokybišką maistą ir ieško vietų, kur gali jo gauti. O jei vertintume smulkmenas, galime rasti tam tikrų skirtumų, pavyzdžiui, Vilniuje žmonės noriai sėda už baro, o kauniečius pasodinti prie baro yra „misija neįmanoma“, – sakė A. Bakanas. Pasak jo, „Grill London“ Vilniuje atsidarė po trejų metų darbo Kaune.

Ar skiriasi kainos?

„Green cafe“ kavinės, kuri anksčiau veikė ir Kaune, ir Vilniuje, įkūrėjas Gražvydas Vilčinskas neslepia, kad nuomos kainos sostinėje lenkia Kauno. „Nuomos kaina ten (Vilniaus g. – DELFI) išaugusi be proto, tarkim, jeigu lygintume su Kaunu, tai grubiai skiriasi nuo 3 iki 4 kartų“. Vis dėlto, pasak jo, tai neskatina vilniečiams siūlyti aukštesnes kainas. G. Vilčinsko manymu tuomet jis liktų nesuprastas.

„Tikrai kainų nekeitėme, nes tie patys žmonės būna ir Kaune, ir Vilniuje, ir tikrai būtume nesuprasti, tai tą kainą laikėm tikrai tokią pačią“, – kalbėjo G. Vilčinskas.

Netrukus Vilniuje duris praversiančios restorano „Talutti“ atstovas Žilvinas Seilius taip pat pastebėjo, kad Vilniuje restorano išlaikymas kainuos daug daugiau nei Kaune.

„Ypač didelis patalpų nuomos kainų skirtumas, tačiau mes labai stengsimės išlaikyti tas pačias kainas ir meniu pasiūlymai tikriausiai bus tokie patys kaip ir Kaune, bent jau kol apšilsime kojas ir geriau pažinsime vilniečių įpročius“, – pasakojo kaunietis.

„Talutti Bakes'n'shakes“, kuris bus atidarytas Vilniuje, kainos Kaune labai skiriasi priklausomai nuo patiekalo: salotos kainuoja apie 4,9-7,5 euro, sriubos – 3,5-4,9 euro, o mėsainių kainos skiriasi nuo 5,5 euro už pigiausius ir 12,5 eurų už brangiausią, daugiausiai sudedamųjų dalių turintį mėsainį „Cooper mega wow 300 super cool“. Pavyzdžiui, pica kainuoja nuo 4,9 iki 8,9 euro, priklausomai nuo jos dydžio ir sudedamųjų dalių.

To paties požiūrio kaip kolegos laikosi ir „Raudono autobusiuko“ atstovė A. Aleksiūnaitė. „Mūsų autobusiuko siūlomos kainos ir pasiūlymai vienodi tiek Kaune, tiek Vilniuje, nes norime išlaikyti kainų lygybę ir nė vienų nenuskriausti“, – sakė ji.

Autobusiuke pagaminti mėsainiai kainuoja nuo 4,5 iki 7 eurų. Pavyzdžiui, minėtas vilniečių labiau mėgstamas „Black angus“ mėsainis yra vienas brangiausių – kainuoja 7 eurus, o paprastesnio „Turbo“ ar „Aštraus“ mėsainio kaina – 5 eurai. Gėrimų kaina – 1,5-2,5 euro, už bulvytes teks sumokėti 1,5 euro.

Norintiems iš vieno miesto plėsti verslą į kitą, ji nurodė, kad svarbiausia – pasigilinti į to miesto savivaldybės įstatymus, pasidomėti apie to miesto rinką, kad investavus pinigus, netektų nusivilti.

Vilniaus g. – tinkama ar netinkama?

Šiuo metu „Green cafe“ Vilniaus g., sostinėje, jau nebėra – tuo metu Kaune veikia net kelios šios tinklo kavinės. Kodėl nepasisekė įsikurti sostinėje? Kaip pasakojo įkūrėjas G. Vilčinskas, jis pagrindine kavinės uždarymo priežastimi laiko jos įkūrimo vietą.

„Vieta buvo nelabai tinkama kavinei. Mes buvome Vilniaus g. – ji labiau tokia naktinė, ten gal daugiau maisto reikia, kokteilių baro, šioje gatvėje daugiau veiksmo, – sakė pašnekovas. – Realiai, mes ten galėjome gyvuoti, bet strategiškai buvo priimtas sprendimas tų patalpų atsisakyti ir vėliau sugrįžti į Vilnių, po kažkurio laiko.“

Kaune šiuo metu yra keturios „Green cafe“. Pasak G. Vilčinsko, laikinojoje sostinėje jiems kurtis buvo paprasčiau, nes Kaunas – jiems pažįstamas miestas, kuriame yra tik kelios pagrindinės vietos, kur galima tikėtis didžiausių žmonių srautų – Laisvės alėja, Vilniaus g. ir Rotušės aikštė.

Jis taip pat pastebėjo, kad Vilniaus ir Kauno klientai kiek kitokie. Pastarieji ištikimesni, o vilniečiai prie aplankytų kavinių taip neprisiriša.

„Gal Vilniuje daugiau atsiranda tų kavinių, atsidaro, užsidaro, gal žmonės labiau linkę išbandyti tas naujienas? Jie taip 100 proc. neprisiriša prie vienos vietos ir yra linkę migruoti po tą miestą. Dėl to, tarkim, tų žinomų tinklų tikslas ir yra būti visur – pakeliui. O su vienu tašku ar keliais reikia arba būti labai išskirtiniu, aišku, ir vieta labai svarbi. Bet pats Vilniaus klientas /pirkėjas yra šiek tiek kitoks – jis labiau linkęs ir užkandžiauti kavinėse, ir valgyti, ir migruoti“, – pasakojo G. Vilčinskas.

Dar tik sostinėje duris atversiantis „Talutti“ restoranas taip pat įsikurs Vilniaus g. Į sostinę restoranas atsikėlė po beveik 4 metų darbo Kaune.

„Sulaukiame vis daugiau lankytojų, atvykstančių iš Vilniaus pas mus pavalgyti, ir gauname nemažai laiškų iš pačių vilniečių, kurie pas mus lankėsi, su raginimais atsidaryti sostinėje. Vien tai, kad žmonės važiuoja 100 km atstumą tam, kad apsilankytų pas mus, be galo džiugina ir labai stipriai motyvuoja plėstis Vilniuje“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis nesako, kad Vilniuje įsikurti buvo sunku, tačiau neslėpė, kad tinkamas patalpas rasti nelengva.

„Patalpų labai ilgai neieškojome, tiesiog pasirinkome tas, kurios tuo metu buvo laisvos ir atitiko mums reikiamą plotą. Plataus pasirinkimo tikrai nebuvo, tad apsisprendėme gan greitai. O darbuotojų paiešką pradėsime jau greitu metu, kai jau tiksliau žinosime atidarymo datą“, – sakė Ž. Seilius.

Pašnekovas sakė nesitikintis, kad klientų įpročiai Vilniuje ir Kaune kaip nors skirtis – tam specialiai jie nesiruošia.

„Vis dėlto mūsų miestus skiria tik 60 min kelio. Dešimt metų atgal buvo galima rasti akivaizdžių skirtumų, nes Kauno centras ir kavinės atrodė tuštokos lyginant su Vilniumi, tačiau dabar ir Kaune žmonės vengia sėdėti namuose prie puodų ir daug mieliau su draugais susitinka mieste pietums ar vakarienei ir pačių kavinių gausa mieste padidėjo“, – svarstė pašnekovas.