V. Juknevičius baigęs architektūrą Vilniaus Gedimino technikos universitete nusprendė magistrantūrą studijuoti Švedijoje, 2011 m. Lietuvą palikęs jaunuolis užsienyje užsibuvo ilgiau nei planavo.

„Švedijoje užtrukau gana ilgai, dirbau vietinėse kompanijose. Tada nutariau išvažiuoti į Kiniją mokytis ir padaryti porą projektų, galų gale nusprendžiau padirbti architektu Kinijoje dar metus“, – pasakoja V. Juknevičius.

Pašnekovo teigimu, per dvejus Kinijoje praleistus metus įgyta patirtis buvo ne tik naudinga, bet ir labai įdomi, nes ten projektai vyksta kur kas greičiau nei Europoje, be to – gerokai masiškesni.

Tiesa, šiandien ši situacija keičiasi: „Po truputį viskas Kinijoje stoja, dar jie truputį plečiasi, bet jau prisistatė, kiek reikia. Bent jau taip jaučiasi iš rinkos“, – tikina V. Juknevičius.

Pašnekovas pasakoja, kad uždirbti Kinijoje galima neblogai, atlyginimai tikrai didesni nei Lietuvoje: „Gali uždirbti ir 30 eur. per valandą, tarkim mokant anglų kalbos.“
Vilius Juknevičius

V. Juknevičius įgijęs patirties Azijoje grįžo į Švediją ir čia architektūros žinias nusprendė pritaikyti virtualioje realybėje – visiškai naujai atsiradusioje nišoje.

2015 m. lapkritį jis įsteigė įmonę „id3D“. „Virtualios realybės kompanijos yra labai naujos, bet mes pradėjome nuo tada, kada jos tik pradėjo kurtis. Tai esame jauni veteranai“, – juokiasi V. Juknevičius.

Kalbėdamas apie verslo iššūkius Švedijoje, verslininkas buvo atviras – pradėti čia kažką daryti yra labai sudėtinga, nes švedų pasitikėjimą įgauti nelengva, o mokesčiai didesni nei Lietuvoje.

„Švedijoje verslo aplinka labai skiriasi. Dirbant su švedais, labai sunku pasiimti juos kaip klientus. Labai sudėtinga įeiti į jų sistemą. Švedijoje viskas priklauso nuo to, kiek tu ką pažįsti, ir kiek kas tave pažįsta. Viskas atsiremia į tai, kiek tu esi patikimas.

Bet kai įeini, įgauni pasitikėjimą, tada viskas einasi sklandžiai, darbų tikrai daug ir visa komunikacija vyksta labai gražiai. Jie iš pradžių būna konservatyvūs, bet jei pradeda veikti, tada viskas būna tvarkoje“, – apie verslo specifiką Švedijoje pasakoja V. Juknevičius.
Virtuali realybė

Lygindamas gyvenimą Lietuvoje ir Švedijoje, verslininkas sakė, kad pragyvenimo lygis neabejotinai aukštesnis, o šalis atvira emigrantams: „Tiek, kad ten nuobodu.“

Lietuvoje ieškos talentų

Vis dėlto V. Juknevičius nusprendė grįžti į Lietuvą ir verslą toliau vystyti čia: „Čia ieškau specialistų, kurie prisijungtų prie kompanijos ir padėtų plėsti verslą. Ieškau talentų.“

Pasak pašnekovo, Lietuvoje patekti į rinką kur kas lengviau: „Visi judresni, įmonės drąsiai žengia į technologijas. Lietuvoje ryšius užmegzti yra lengviau nei Švedijoje. Lietuviai atviresni inovacijomis.“

Paklaustas, kodėl talentų ieško būtent Lietuvoje, juk verslininkai nuolat skundžiasi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta, pašnekovas į tokias kalbas tik numojo ranka.
Virtuali realybė

„Kvalifikuotų specialistų trūksta visur. Kvalifikuotas specialistas greičiausiai jau turi darbą ir tokie žmonės nesimėto“, – sako V. Juknevičius ir priduria, kad Lietuvoje darbuotojų trūkumas turbūt kiek žymesnis, nes čia trūksta didelių įmonių ir projektų, prie kurių dirbdami žmonės galėtų tobulėti.

Pats verslininkas sako, kad nors ir grįžta į Lietuvą, jo tikslas nėra būti lokaliu žaidėju, jis bandys užkariauti tarptautines rinkas.

„Važiuosim į JAV su projektu, tada galvojam grįžti į Aziją, būtų labai įdomu. Bet viską pradėsime po truputį. Iš esmės Europa bus kaip mūsų rinka, o Lietuvoje kažkokia dalimi koncentruosime gamybą. Tokia dabar yra idėja.

Būtų labai smagu, kad dirbtume tarptautinėje rinkoje, su dideliais projektais, tada savo darbuotojams galėtume pasiūlyti pasaulinio lygio darbovietę. Kai dirbi su mažais projektais, žmonėms nebūna vietos augti, todėl ir sunku pritraukti kvalifikuotus specialistus“, – tikina V. Juknevičius.
Virtuali realybė

Vis dėlto, verslininkas neatskleidė, kiek yra pasiryžęs mokėti darbuotojams, nes šia sektorius naujas ir dar nėra aišku, kokios bus jo perspektyvos.

„Atlyginimų reikalas jautrus. Nenoriu per daug prižadėti, nenoriu ir per daug nuliūdinti. Kai pasibaigs keletas projektų, tada galima bus kalbėti apie atlyginimus“, – sako V. Juknevičius.

Paklaustas apie mokestinę sistemą Lietuvoje ir ar ji palanki smulkiam verslui, V. Juknevičius teigė, kad tuo jis net nesidomėjo ir jam tai nerūpi: „Nežinau, ar mokesčiai, ypač nedidelėms firmoms kaip mano, pakeis tiek daug. Mokesčiai gal bus šiek tiek mažesni nei Švedijoje, bet vis tiek svarbiausia yra uždirbti pinigus, o skaičiuoti, kiek ir kam atiteks, reikia vėliau.“

Leis pasivaikščioti po nepastatytus butus

Pirmasis V. Juknevičiaus virtualios realybės projektas Lietuvoje – galimybė žmonėms apžiūrėti butus namuose, kurie dar net nėra pastatyti.

„Nors pastatas nėra pastatytas, bet dauguma žmonių jau renkasi butą, galvoja apie pirkimą, o kartais ir perka. Tai jei pastato dar nėra, mes suteiksime galimybę jam gyvai pasivaikščioti ir suprasti butą ne tik iš plano, brėžinio ar nuotraukos, bet labai natūraliai viską sužiūrėti“, – sako V. Juknevičius.

Užsidėję virtualios realybės akinius žmonės ne tik galės apžiūrėti tuščią butą, bet ir pamatyti įvairiausius interjero variantus.

„Labai skiriasi pojūtis, kai žiūri į planą ar nuotrauką ir kai užsidedi akinius. Ta trimatė erdvė labai jaučiasi, matysi, ar kambarys siauras, ar užtenka vietos, galima patikrinti, ar užteks bute vietos įgyvendinti savo idėjas“, – tikina verslininkas.

Pasak pašnekovo, pamatyti bus galima ne tik patį butą, bet ir koks atsivers vaizdas pro langą: „Nors pastato nėra, bet su dronu praskridusi komanda nufotografavo visą vaizdą, todėl žmogus gali nueiti į septinto aukšto butą ir apsižvalgyti, koks atsivers vaizdas“, – sako V. Juknevičius.
Virtuali realybė

Verslininko teigimu – virtuali realybė yra ta niša, kurios potencialas milžiniškas. Šiemet pirmą kartą Oskarui nominuotas trumpametražis virtualios realybės animacinis filmas. V. Juknevičiaus teigimu, tai tik pradžia.

„Viskas jau dabar atrodo realistiškai. Žmonės dažnai net užsimiršta, kad sofos ar lovos iš tiesų nėra. Ne kartą esu matęs, kai žmogus tuos virtualios realybės pultelius meta ant lovos, o tos lovos iš tiesų nėra, tai jie krenta ant žemės. Pats esu ne kartą tuos pultelius padėjęs ant stalo ir tik girdėdavau, kaip jie nukrenta“, – juokiasi pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)