Prestižiniam Vilniaus rajonui – niūrokas scenarijus

Į prestižiniu Vilniaus rajonu tituluojamą Užupį dažnas smulkus verslininkas patraukia vildamasis, kad tai – puiki ir perspektyvi vieta įkurti nedidelę kavinę ar parduotuvėlę. Tačiau, panašu, kad išsilaikyti čia pavyksta toli gražu ne visiems. Pastaruoju metu iš Užupio išsikėlė ne viena smulkaus verslo įmonė, o kai kurias jų jau keičia tinklinių verslų taškai.

Užupio bendruomenė pavojaus varpais skambinti neskuba ir nemano, kad smulkiam verslui šiame rajone artėja juodos dienos, tačiau pripažįsta, kad besitraukiančių verslų iš tiesų yra. Tuo tarpu ekonomistai ne tokie entuziastingi. Anot jų, grėsmė, kad smulkiuosius šiame rajone pakeis stambesni verslininkai – reali.

„Prie angelo buvo Šturmų žuvies parduotuvė, gera, šviežia, bet brangi žuvis, kas norėjo, galėjo nusipirkti. Išsikėlė. Į jų vietą atėjo kavinė, po pusmečio ir ji užsidarė. Tokių pavyzdžių yra daug Užupyje. Kai ateina nauji verslai, mes kartais stebime juos ir pajuokaujame, kiek gi laiko jie išsilaikys“, – sako Užupio bendruomenės pirmininkas Algimantas Lekevičius.

Pavyzdžių, kai verslai traukiasi iš Užupio, išties nemažai, neberasime tokių vietų kaip „Tores“, „Druskos namai“, „Užupio Sardinija“, „Beigelistai“, „100 metų vaistinė“, užsidariusius verslus galima vardinti ir vardinti. Vis dėlto gyventojus neramina tendencija, kad smulkiuosius verslininkus keičia stambieji verslininkai.

Ne visiems pavyksta

Prieš metus laimę šiame rajone pabandė verslininkas Audrius Zazimka, atidaręs parduotuvę – kavinę „Užupio Sardinija“, kurioje prekės tikrai nebuvo pigios. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus čia kainuodavo 16 eur.

„Be abejo, buvo labai įdomių klientų, buvo smagių momentų, bet pasiskaičiavom, kad imam iš Kaune esančio verslo pinigus ir dedam juos tam, kad tik turėtume tašką Užupyje.

Užupis vis dar yra prestižinis rajonas, bet mes ten metus laiko pabuvom, kiek teko bendrauti su aplinkiniais, niekas ten realiai neturi pelno. Tai toks išgyvenamasis variantas su viltimi, kad vėliau bus galbūt geriau.

Nuomos kainos Užupyje yra nerealios. Antras dalykas, žmonių srautas ten yra nedidelis. Turistai, kaip taisyklė, turi labai ribotą laiką ir jie Užupį prabėga. Jie bėga nuo angelo iki Bernardinų kapinių, nėra taip, kad jie turėtų laisvo laiko pasivaikščioti po Užupį“, – priežastis, kodėl pasitraukė iš Užupio vardija verslininkas.

Šiandien vietoje A. Zazimkos verslo rasime tinklinę „Benu“ vaistinę. Pašnekovo nuomone, tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau, nes stambus verslas vardan prestižinės vietos nepagailės pinigų: „Jiems svarbu bendras pelnas. Jie gali pinigus perskirstyti iš pelningesnio ir atiduoti mažiau pelningam.“

Kaip rašoma DELFI atsiųstame vaistinės komentare, šiame rajone įsikurti nuspręsta atsižvelgiant į vaistinės trūkumą.

„Sprendimą įkurti mažą „BENU vaistinės“ padalinį Užupyje nulėmė tai, kad jau kuris laikas čia neveikė jokia vaistinė, tad atsiliepėme į natūralų poreikį. Nauja vaistinė veikia nuo sausio 23 d., ji įsikūrė tuščiose, iki tol neišnuomotose patalpose. Per pirmąsias dienas sulaukėme daug gerų atsiliepimų iš lankytojų. Gyventojai sako, kad vaistinės Užupyje labai reikėjo, nes skubiai prireikus medikamentų tekdavo gerokai paėjėti“, - teigiama redakcijai atsiųstame komentare.

DELFI primena, kad Užupyje – tai jau antra tinklinė vaistinė. Kreivajame skersgatvyje veikia „Camelia“ vaistinė. Anksčiau Užupyje veikė daugiau nei 140 metų gyvavusi „Užupio vaistinė“, kuri užsidarė 2015 m. liepą. Jos vietoje atsidarė sulčių baras.

Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nemano, kad stambieji verslininkai dėl tokios vietos kaip Užupis ryžtųsi atidarinėti nuostolingas vietas, tačiau varianto, kad stambesni išstums mažesniuosius jis neatmeta.

„Problema yra labai reali, kad tie tinklai, kurie dėl geriau išvystytų logistikos grandinių, masto ekonomijos, gali pasiūlyti didesnę nuomos kainą ir išstumti smulkius verslus, ką mes matome Užupyje“, – sako N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, jei norime mažesnių kainų, tada stambiųjų verslininkų atėjimu turėtume džiaugtis, tačiau jei Užupyje norime klestinčio smulkaus verslo ir didelės prekių bei paslaugų įvairovės, tada esama tendencija nėra teigiama.

Kad žmonių srautai Užupyje nedideli, o nuomos kainos aukštos, patvirtina ir kepyklos „Beigelistai“ savininkė Nomeda Kuodienė, kuri taip pat turėjo atsisakyti patalpų Užupyje. Tačiau verslininkė tikina, kad klientų netrūko, o nuoma buvo adekvati, užsidaryti privertė kitos priežastys.

„Viskas buvo gerai, kol neprasidėjo statybos Polocko g. Prasidėjo statybos, purvas, dulkės ir ta vieta tapo labai mažai praeinama. Ateidavo tik nuolatiniai klientai, todėl nusprendėm atsisakyti ir palaukti geresnių laikų. Tik todėl uždarėm“, – tikina N. Kuodienė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius nesistebi, kad Užupyje nuoma brangi ir tą aiškina paprastai: „Ten patalpos mažos, išskirtinės, dažnai įrengtos gana nemažai investuojant, sutvarkant senus pastatus, tai faktas, kad ten nuomos kainų lūkesčiai yra didesni nei kitose zonose.“

Nesupranta Užupio specifikos

A. Lekevičius, paklaustas apie užsidarančius smulkius verslus Užupyje, situacijos nedramatizavo. Jo teigimu, verslininkai ateidami į Užupį dažnai turi nerealių lūkesčių, tikisi, kad turtingi čia gyvenantys verslininkai noriai pirks prabangos prekes ar mokės po 30 eurų už patiekalą, o vasarą pinigais čia švaistysis minios turistų.

„Manau, kad dalinai verslininkai dažnai nusivilia, nes Užupis gyventojų skaičiumi nėra labai didelis. Mūsų skaičiavimais jų yra 5 – 6 tūkst. O ir turistų srautai nėra labai dideli ir jie yra tik apačioje. Tai tie, kurie orientuojasi į brangias prekes, jie turi per didelis lūkesčius, nes Užupyje gyvena eiliniai žmonės, o turtingų žmonių dalis nėra didelė.

Kas įsivaizduoja, kad Užupis yra turtingų žmonių kampas, daro klaidą. Rinka yra rinka ir ne visi, kurie ateina, orientuodamiesi į turtingą arba viršutinio laiptelio klientą, laimės amžiną ir gerą gyvenimą“, – aiškina A. Lekevičius.

Užupio bendruomenės pirmininkas tikina, kad sėkmės šiame rajone verslininkai tikrai gali sulaukti, tačiau tam svarbu „pataikyti į Užupio dvasią“.

„Nuomos kainos gana aukštos, bet vėlgi, tuščių vietų juk nėra. Nepaisant kainų kažkas ateina bandyti verslą. Bet reikia surasti savo klientą“, – sako A. Lekevičius.

Būtent apie savo kliento radimą kalba ir 8 metus veikiančios „Užupio krautuvės“ savininkė Edita Skripkaitė: „Čia nėra ta vieta, kad būtų pirkėjų srautai. Dienos metų čia vaikštančių žmonių beveik nėra. Bet tu susirandi savo pirkėją, o tiksliau – pirkėjas tave susiranda. Didžioji dalis mūsų pirkėjų yra pastovūs klientai.“

Tą patvirtina ir įmonės „Delano“, valdančios kavinių tinklą „Caif Cafe“, rinkodaros vadovė Ieva Vaičiūnaitė. Ši kavinė trumpam buvo atsidariusi Užupyje, tačiau gana greit užvėrė duris. Pašnekovės teigimu, grėsmė, kad smulkaus verslo Užupyje neliks – nepagrįsta.

„Užupis tai labai unikalus ir bendruomeniškas rajonas. Jau nuo 1997 metų įkurta „Užupio respublika“ – geriausias to atspindys. Ji vienija meniškos ir kūrybingos sielos gyventojus, kurie ieško ir labai individualios, personalizuotos aplinkos, savo socializacijai. Todėl ten geriausiai ir „prigyja“ mažos, jaukios, išskirtinių formatų veiklos, kurias reprezentuoja patys dirbantys ir klientus pasitinkantys savininkai“, – sako I. Vaičiūnaitė.

Žmonių daugės

N. Kuodienė pastebi, kad augančios nuomos kainos Užupyje gali būti susijusios su tuo, kad čia statomas ne vienas naujas daugiabutis: „Man atrodo, kaina kyla su ta perspektyva, kad ateis labai daug naujų gyventojų naujai pastatytuose kompleksuose.“

Su tokia nuomone sutinka M. Statulevičius, kurio teigimu Užupyje greit atsiras bent keli šimtai naujų butų.

„Galimybių ten tikrai yra ir dvasios Užupis nepraranda. Kai kas sako, kad menas pasitraukia, rajonas darosi komercinis, menas traukiasi link Naujininkų, stoties, bet aš nedrįsčiau taip teigti. Kainos kyla, bet tai yra normalu.

Ten kuriasi tam tikro išskirtinumo verslai, verslai su charakteriu. Jie nebūtų tokie patrauklūs, įdomūs kitose miesto zonose. Meno galerijos, prekyba brangesniais maisto produktai ar daiktais, ar kepyklėlės, jos turi savo klientą ir tų klientų daugės. Dabar pasibaigia bent keli projektai, kurie tikrai sukurs žmonių srautą“, – sako M. Statulevičius.

Be to, milžiniškas projektas planuojamas Paupyje, buvusioje „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje. „Pagal tuos projektus, kuriuos teko matyti, įgyvendinus „Skaiteks“ projektą Užupis pasipildyti turėtų 2 – 3 tūkst. gyventojų“, – sako A. Lekevičius.

Didžiausias galvos skausmas – infrastruktūra

Visi kalbinti pašnekovai įvardino vieną problemą Užupyje – infrastruktūrą. Gatvelės čia siauros, vietos, kur pasistatyti automobilį, beveik nėra.

„Užupis yra gyvenamoji zona, kur leidžiamas greitis 20 km/h, yra pėsčiųjų pirmenybė. Tai kiekvienas pervažiavęs tiltą turėtų važiuoti tokiu greičiu, praleisti visus pėsčiuosius, palaukti, kol vaikai žaidžiantys futbolą pasitrauks nuo gatvės, tokia idėja to ženklo. Bet visi lekia 60 km/h greičiu.

Kartais sunkoka pasistatyti automobilį. Prie angelo buvo „Šturmų“ žuvies parduotuvė, gera, šviežia, bet brangi žuvis, kas norėjo, galėjo nusipirkti. Bet automobilio pasistatyti nebuvo kur. Visi su avariniais sustodavo šalia“, – sako A. Lekevičius.

Tačiau M. Statulevičius laikosi kitos nuomonės – anokia čia problema, tai yra galimybė: „Infrastruktūra yra ne tik Užupio, bet viso senamiesčio iššūkis. Bet tai yra ne trūkumas, tai iššūkis. Lietuviams tai yra trūkumas, nes esam įpratę su automobiliu įvažiuoti vos ne į butą, bet pasauliniu mastu tai yra galimybė. Pavyzdžiui, palikti automobilį kažkurioje periferinėje Užupio teritorijoje, kad ir prie Tymo kvartalo ir prasieiti arba su dviračiu pravažiuoti, atrasti tas vietas.

Bet čia turi keistis žmonių mentalitetas. Miestas kalba apie tai, kad senamiestyje brangins automobilių stovėjimą, tad žmonės paieškos galimybių ilgesniam laikui pastatyti automobilį kur toliau. Paslaugų sektoriui tai duos teigiamą efektą. Ilguoju laikotarpiu reikia galvoti, kad tokiose teritorijose būtų bemotoris transportas.“

Sausio 27 d. papildyta „Benu“ vaistinės komentaru.