Pasiskolino nidiškių žargonybę
„Viskas prasidėjo nuo Nidos. Kai man buvo 13 metų, ten pradėjau buriuoti. Pirma jachta, kurią buriavau, buvo pavadinta „Neringa“. Joje dirbo vienas mano draugas, jis pasiūlė paplaukioti užsakomaisiais reisais, kuriais keleivius plukdydavo iki didžiosios kopos ir atgal. Taip pradėjau plaukioti, padėdavau ką nors padaryti ant denio ir mane labai pagavo ta atmosfera“, – pasakoja T. Kalvaitis.
Vėliau vaikinas pradėjo buriuoti rimčiau, paprastas pasiplaukiojimas virto sportu, dalyvavimu regatose Kauno ir Kuršių mariose.
Beplaukiodamas T. Kalvaitis pastebėjo jachtose besimėtančias virvių atraižas, kurios buriuotojams visad turi būti po ranka, nes nors ir neturi vienos konkrečios paskirties, naudojamos labai plačiai. Vaikinui kilo idėja iš šių virvagalių pasigaminti aksesuarą ant rankos.
„Pats pavadinimas „škertikai“ žargoniškai ir reiškia tas virvių atraižas. Kiek žinau, taip virvės vadinamos tik Nidoje, nes tikrai ne visi kauniečiai ir trakiškiai žino, kas tai yra“, – kalba jis.
Įkūrė fabrikėlį
Iš pradžių apyrankes iš laivuose naudojamų virvių vaikinas kurdavo tik sau ir draugams, apie pardavimą nebuvo nė minties. Juo labiau, kad tuo metu, kaip pasakoja T. Kalvaitis, su kolegomis turėjo didmeninės prekybos įmonę.
Gal taip viskas ir būtų likę, jei ne vienas atsitiktinumas. „Viskas pajudėjo, kai mano tėvų namuose fotografavo „Tele2“ reklamą. Aktoriai pastebėjo mano apyrankes ir jiems labai patiko. Beje, tiksliai žinau pačios pradžios datą – 2013 m. gegužės 31 d. – kaip tik neseniai žiūrėjau feisbuke, kada įkėliau pirmą nuotrauką“, – prisimena jis.
Dabar škertikus gamina jau trijų žmonių komanda. Per kiek laiko pagaminama viena apyrankė, T. Kalvaitis atskleisti nenori, tačiau prasitaria, kad per dieną jų padaroma maždaug 100.
„Savo apyrankėms užsakome tam tikro storio virves, patys renkamės ir spalvų gamą. Dabar iš viso turime 56 spalvų apyrankes, bet spalvos visą laiką kinta. Pastebėjau, kad lietuviams spalvos nelabai patinka, jiems raibsta akys ir sunku išsirinkti. Dažniausiai tautiečiai renkasi tamsesnes, universalesnes spalvas, kurių nereikia specialiai derinti, galima nešioti bet kada ir prie bet ko“, – kalba verslininkas.
Išbandė naują prekybos vietą
T. Kalvaičio kuriamos apyrankės, be oficialios interneto svetainės, pardavinėjamos 14 prekybos taškų visoje Lietuvoje. Verslininkas juokiasi, kad pagal pardavimus niekas dar nenugalėjo Vilniaus „Akropolio“.
Tiesa, kalėdiniu laikotarpiu iškilo rimtas konkurentas, mat pirmąkart savo apyrankėmis T. Kalvaitis nutarė prekiauti didžiausiame sostinės traukos centre – kalėdiniame miestelyje.
„Esame prekiavę kitose mugėse – „Kablyje“, „Lofte“, bet tokioje nuolatinėje mugėje – pirmąkart. Kalėdinis miestelis tikrai nustebino, nesitikėjau, kad čia lankosi tiek daug žmonių. Beje, galiu prisipažinti, kad pats pirmą kartą dalyvavau eglutės įžiebime, nors galima sakyti, kad užaugau Katedros aikštėje, mat didžiąją vaikystės dalį praleidau aplinkinėse gatvėse“, – įspūdžiais dalijasi jis.
Verslininkas atskleidžia, kad jau yra patyręs, ką reiškia ramų miegą kuriam laikui iškeisti į nesibaigiančius darbus, tad Kalėdoms atsakingai pradėjo ruoštis jau rugsėjį.
Apyrankių iš spalvotų virvių kūrėjas Tautvydas Kalvaitis juokiasi, kad kalėdiniame sostinės miestelyje vasariškai dekoravęs prekybinį savo namelį smarkiai prašovė pro šalį. Kai visa Katedros aikštė kvepėjo karštu vynu ir imbieriniais sausainiais, „Shkertik“ prekystalis priminė saulėtą Nidos pajūrį.
„Sulaukėm daug klausimų, kodėl mūsų namelis toks vasariškas, nors visi gyvena žiemiškų švenčių laukimu. Kita vertus, nemažai kas sakė, kad mūsų namelis dekoruotas gražiausiai, – kalba T. Kalvaitis. – Visa idėja kilusi iš Nidos, todėl norėjom sukurti tokią ramią ir jaukią atmosferą.“
Jūrinę tematiką padėjo išpildyti kruopščiai surinkta butaforija: gelbėjimosi ratas, inkarai, švyturys, signalinės jūrų vėliavos ir... smėlis. T. Kalvaitis atskleidžia, kad visam prekystaliui padengti prireikė net 120 kg smėlio, bet iš kur tiek gavo, neišduoda.
Patinka ir moksleiviams, ir verslininkams
Apyrankių kaina priklauso nuo sagtelės spalvos: apyrankės su sidabro spalvos sagtelėmis kainuoja po 15 eurų, su aukso spalvos sagtelėmis – po 20 eurų. Už papildomus 5 eurus galima ant jų išgraviruoti norimą užrašą. Žmonės, norintys turėti vienetinį papuošalą, gali užsisakyti apyrankę su iš sidabro ar aukso išlieta sagtele. Pastarosios apyrankės kaina siektų 290 eurų.
T. Kalvaičio tikinimu, jo kuriamos apyrankės patinka įvairiausiems žmonėms. „Sakoma, kad negalima įtikti visiems, bet mūsų auditorija yra ir vyrai, ir moterys, vaikai ir suaugę, verslininkai ir moksleiviai – visi, nuo 15 iki 40 metų“, – teigia jis.
Ne visi spalvingomis apyrankėmis susidomėję pirkėjai žino, su kuo susieti šie aksesuarai. Tokiems žmonėms tenka papasakoti apie pačią idėją, o sužinoję, kaip pasakoja T. Kalvaitis, apyrankėmis ima žavėtis dar labiau.
„Juk visi myli jūrą, gal net pasvajoja apie buriavimą. Tik man liūdna, kad kai kurie galvoja, jog buriavimas yra vien tik bikiniai ir šampanas. Be abejo, to irgi būna, bet didžiąją dalį buriuojant tau būna šalta, bloga, tave supa. Aš irgi taip jaučiuosi, vis dėlto man tai yra širdies palaima“, – atskleidžia vaikinas.
Verslų nevadina darbu
Be adrenalino gyventi negalintis verslininkas prabyla apie dar vieną pomėgį – šokinėjimą parašiutu. Juokdamasis jis sako, kad neatmeta galimybės, jog ateityje pradės ką nors kurti ir iš parašiutų.
„Gyvenimas kupinas siurprizų. Aš neturiu darbo, turiu tik daug pomėgių. Apyrankės yra pagrindinis verslas, be jo, su kolegomis turime vandens pramogų parką ir kavinę. Galima sakyti, kad tai yra trys verslai, o galima sakyti, kad pomėgiai“, – šypsosi jis.
Vis dėlto surimtėjęs prisipažįsta, kad užkulisiuose – labai daug darbo. Kad verslas įsisiūbuotų, prireikė daugybės pastangų.
„Man keista, kad kartais žmonėms atrodo, jog aš nedirbu, tik keliauju ir smagiai leidžiu laiką. Išties čia įdėta žvėriškai daug darbo. Labai daug mokiausi viso proceso metu. Patyriau labai daug bemiegių naktų. Variau tam, kad dabar atrodytų, jog aš nieko neveikiu“, – atvirauja jis.
Jauno verslininko rankose – ne tik aksesuarų kūryba, gamyba, bet ir rinkodara. Nors yra dirbęs reklamos agentūroje, prisipažįsta, kad prekės ženklo žinomumą stengiasi padidinti be jokios konkrečios strategijos, tiesiog darydamas taip, kaip jaučia.
„Panašu, kad man puikiai sekasi. Žinoma, labai stipriai prie sėkmės prisidėjo socialiniai tinklai, nors ir čia teko labai daug ko išmokti. Pridariau daug klaidų ir vis dar mokausi. Labai džiaugiuosi, kad turiu draugų, kurie mane pamoko, kurie yra visiški feisbuko guru ir kurių galiu paklausti, jei ko nors nesuprantu“, – džiaugiasi jis.
Kviečia sekti ženklus
Grįždamas prie pirminės idėjos T. Kalvaitis atkreipia dėmesį, kad jachtose galima pamatyti įvairių spalvų virvių. Kartais spalvos padeda lengviau orientuotis, nusako, kam kokia virvė yra skirta.
„Pavyzdžiui, viena virvė kelia burę į viršų, kita įtempia jos apačią. Kai kapitonas sako, patrauk šotą, tu žinai, kad reikia traukti mėlyną virvę, ir pan. Skirtingose jachtose būna skirtingai, tai priklauso nuo dizaino. Štai dabar vienas draugas kaip tik įrenginėja jachtą ir nori, kad visos virvės būtų tik juodos“, – aistringai kalba jis.
Marinistinėje komunikacijoje, pasakoja verslininkas, naudojamasi daug sutartinių ženklų. Vienos jų – vėliavos. Kiekviena vėliava turi savo pavadinimą ir savo reikšmę. T. Kalvaičiui smagu, kad vienas kalėdinio miestelio pirkėjas sugebėjo perskaityti iš jų namelyje pakabintų vėliavų sudėliotą užrašą – aksesuarų pavadinimą.
Paslėptų minčių būna net feisbuke publikuojamose nuotraukose. „Dažnai kas nors turi tam tikrą reikšmę, dažniausiai tai susiję su tuo, kas man gyvenime padarė didelę įtaką. Pavyzdžiui, vienoje nuotraukoje matyti ruda apyrankė, o rankoje laikau kompasą, kuriame nustatytas kursas – 180 pietūs. Taip iliustravau filmą „180° South“, kurį mačiau begalę kartų. Jis man sukėlė daug minčių ir apskritai manau, kad tame filme žmonės gyvena teisingai“, – atvirauja verslininkas.
Nors dažniausiai tokių žaidimų paslaptys lieka neišaiškintos, kai kurios mintys, kad ir tyliai, visuomenei iškomunikuojamos. Ne vienas pirkėjas, kaip sako T. Kalvaitis, atkreipė dėmesį į jų sukurtus mažučius ženklus su užrašu „Lipti kopomis draudžiama“. Tokiu pačiu ženklu įspėjami Parnidžio kopa Nidoje pasivaikščioti norintys poilsiautojai.
„Tai kaip tyli edukacinė priemonė, atkreipianti žmonių dėmesį, kad ta kopa nyksta. Aš norėčiau, kad mano vaikai dar galėtų pamatyti tokį grožį. Jaučiu, kad tai yra svarbu, todėl norėčiau ją išsaugoti. Manau, kad pas mus pamatę tą ženklą žmonės į jį atkreips dėmesį ir būdami Nidoje. Tikiu, kad kai tą pačią žinutę pamatys kelis kartus, jie tai geriau įsisąmonins“, – dėsto T. Kalvaitis.
