Tačiau gurmanišku maistu ir alaus degustacijomis garsėjanti užeiga, tikina jis, greitai užkariavo ne tik vietinių, bet ir lankytojų iš užsienio širdis.
Antrasis Kauno „Hop Doc“ įsikūrė prekybos miestelyje „Urmas“, o M. Urmanavičius jau rimtai žingsnį į Vilnių, kur jis mato galimybes veikti dviems šio prekės ženklo įstaigoms. Vėliau esą ketina keliauti ir dar bent į porą miestų Lietuvoje, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
Su gastropubo savininku kalbėtasi apie tai, kas lėmė netikėtą jo gyvenimo posūkį, sėkmės formulę restoranų versle ir ateities planus.
- Kol neatidarėte pirmojo gastropub, jūsų karjera niekaip nebuvo susijusi su maitinimo įstaigomis. Kaip ir kodėl čia patekote?
- Iš tiesų, iki šio sprendimo daug metų dirbau samdomą vadovaujantį darbą. Paskutinėse pareigose teko pačiam sukurti viską nuo nulio. Pradėjau galvoti, kad štai, vis kuriu kažką kitiems, atiduodu save, bet tai man nepriklauso. Žinoma, tai įdomi veikla, geras atlyginimas – žodžiu, saugus, patogus gyvenimas. Bet nepaisant to, man norėjosi daugiau. Supratau, kad reikia kurti savo verslą. Tuo metu dar nežinojau, kuo konkrečiai noriu užsiimti, tiesiog norėjau dirbti sau.
Kai ryžausi palikti savo darbo vietą, pradėjau verslą susijusį su tuo, ką dirbau iki tol – bandžiau plėtoti tam tikrą prekybą su Rytų rinkomis. Bet čia nesisekė taip gerai, kaip aš norėjau, todėl ėmiau dairytis kitokios veiklos. Taip sutapo, kad kaip tik tuo metu susipažinau su Kauno senamiestyje įsikūrusio baro „Genys“ savininku, o jis ir pasiūlė įsigyti šį barą, nes pats ketino visą dėmesį sutelkti į alaus gamybą.
- Ar nebuvo baisu staiga nerti į visiškai nepažįstamą sritį?
- Tam tikras įdirbis buvo perduotas ir iš ankstesniųjų savininkų, tačiau ir man pačiam maisto gamyba niekad nebuvo svetima. Laisvalaikiu labai mėgau ir tebemėgstu gaminti. Patinka eksperimentuoti, atrasti naujus skonius, domiuosi įvairiomis alaus rūšimis. Todėl šioje srityje nebuvau visiškai žalias.
- Ar tai reiškia, kad meniu patiekalus kuriate pats?
- Taip, dauguma patiekalų yra mano idėjos, kurias įgyvendinti patikiu savo virtuvės šefams. Žinoma, idėjomis pasidalina ir darbuotojų kolektyvas – daug dirbame visi kartu, kad patiekalas būtų kuo geresnis. Tai labai įdomus, bet ir atsakingas darbas. Reikia domėtis, kas tuo metu „ant bangos“, žiūrėti, ko tikisi klientai, kas jiems labiausiai patinka. Dėl to ir meniu atnaujiname du kartus per metus.
Pirmoji užeiga duris atvėrė senamiestyje, o antrasis – visai kitokioje miesto vietoje, atokiau nuo centro, prekybos miestelyje. Ir jo pobūdis kitoks – tai bistro.
- Taikėtės prie aplinkos ar atvirkščiai – turėjote tokią idėją ir ieškojote jos įgyvendinimui tinkamos vietos?
- Viskas vystėsi lygiagrečiai. Buvo įdomu išbandyti kiek kitokį formatą nei senamiestyje, labiau gatvės maisto (angl. street food) variantą. Kaip tik tuo metu atėjo patalpų pasiūlymas iš „Urmo“. Tad kiek pagalvoję ir galutinai susidėlioję akcentus, kas tai bus per įstaiga, nusprendėme čia atsidaryti.
Jei senamiestyje žmonės pas mus daugiau leidžia laisvalaikį, tai čia populiariausi dienos pietūs, kurių valgyti ateina ne tik miestelio lankytojai ar darbuotojai, bet ir atvažiuoja šiame rajone įsikūrusių įstaigų biurų darbuotojai.
Kadangi esame įsikūrę greta atnaujintų prekybos salių, kuriose veikia daug madingų išparduotuvių, savaitgalį po šopingo žmonės užsuka mėsainio, šonkauliukų ar garsiojo angliško fish&chips.
- Per dvejus metus – tai jau antra sėkminga jūsų užeiga. Kur sėkmės paslaptis?
- Jokios ypatingos paslapties čia nėra – tik juodas darbas ir griežta kontrolė. Pats stengiuosi dalyvauti visuose procesuose, prižiūrėti, kad viskas būtų daroma taip kaip reikia. Mums tai ypač svarbu, nes esame įsipareigoję klientams pateikti aukščiausios kokybės maistą. Todėl visi produktai turi būti tik švieži – jokių šaldytų, jokių likusių „nuo vakar“.
Turbūt ta kokybė, nauji, kartais gal netikėti skoniai ir deriniai, o senamiestyje – daugybė alaus rūšių ir padėjo įgyti lankytojų pasitikėjimą. Daug ką patraukė ir ten mūsų nuolat rengiamos degustacijos, kuriose galima paragauti alaus iš viso pasaulio ir sužinoti apie jį daug naujo.
Savo davė ir tam tikras išskirtinis stilius, kuris atsispindi ir interjeruose, ir aptarnavime, ir komunikacijoje.
- Maitinimo įstaigų verslas visada buvo sudėtingas, bet pastaruoju metu Kaune ypač daug atsidarančių naujų, bet ir labai greit užsidarančių įstaigų. Ką šioje srityje prognozuojate artimiausiu metu?
- Manau, kad didysis bumas jau praėjo. Jį nemaža dalimi lėmė naujo tipo madingų burgerinių banga, taip pat – vilniečių bandymai įsitvirtinti Kaune, kurie dažniausiai būna nesėkmingi. Užtat žinau nemažai pavyzdžių, kai kauniečiai Vilniuje visai sėkmingai dirba. Kaune mažesnės nuomos kainos, bet ir nėra tiek daug finansiškai stiprių žmonių, kaip Vilniuje. Matyt, todėl kad čia esame įpratę dirbti sunkesnėmis sąlygomis, geriau atlaikome adaptaciją kitoje aplinkoje (šypsosi).
Mes patys planuojame jau visai greitai atidaryti užeigą Vilniuje, jei viskas gerai seksis, ten jų galėtų būti du. O paskui planuojame atsidaryti dar dviejuose Lietuvos miestuose, kuriuos jau esame nusižiūrėję. Beje, kiekvienas naujas bistropubas bus šiek tiek kitoks, kaip ir naujasis bistro skiriasi nuo pirmojo senamiestyje. Nes aš nenoriu kepti vienodų užeigų tinklo, noriu, kad kiekvienas turėtų savo išskirtinumą ir būtų prisitaikęs prie aplinkos, kurioje yra.
