Tradiciškai, daugiausia mažų ir vidutinių įmonių registruojama didmiesčiuose ir didžiosiose savivaldybėse, tad bendrame verslumo reitinge pernai pirmavo Vilniaus miestas (6,9 naujų MVĮ 1000-iui gyventojų) ir Kauno miestas (4,33 MVĮ tūkstančiui gyv.).
Tačiau trečią vietą tarp visų savivaldybių ir pirmą tarp mažesniųjų užėmė Palangos miesto savivaldybė (3,2 naujų MVĮ tūkstančiui gyventojų). Tarp mažesnių savivaldybių verslumu pernai pasižymėjo ir Druskininkai (1,9), Molėtų rajonas (1,9), Alytaus rajonas (1,7), Neringa (1,7), Zarasų rajonas (1,6), Birštonas (1,6) ir Širvintų rajonas (1,6).
Mažiausiai mažų ir vidutinių įmonių tūkstančiui gyventojų pernai įregistruota Pagėgių (0,1), Skuodo (0,6) ir Joniškio (0,7) savivaldybėse.
„Verslios Lietuvos“ savivaldybių verslumo rodiklių duomenų bazėje galite peržiūrėti kiekvienoje savivaldybėje per paskutinius 5 metus įregistruotų, išregistruotų ir neišregistruotų juridinių asmenų skaičių, įregistruotų, išregistruotų ir veikiančių MVĮ skaičių, darbuotojų skaičių, bedarbių skaičių, investicijas ir kitus pjūvius.
Be to, mūsų analitikų komanda išleido ir 2015-2016 verslumo tendencijų apžvalgą.
Joje komentuojama, kad auganti vidaus paklausa, gerėjantis įmonių kreditavimas ir didėjantys pelnai skatina naujų įmonių kūrimą, savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus didėjimą ir esamo verslo plėtrą. Tokios verslumo tendencijos buvo ypač stebimos 2016 m. pradžioje.
Kita vertus, 2015 m. naujo verslo steigimas buvo sulėtėjęs – dėl abipusių ES ir Rusijos sankcijų įvedimo lėtėjo tarptautinės prekybos apimtys, o tai stabdė naujo verslo kūrimąsi ypač prekybos ir transporto sektoriuose. Įmonės, veikiančios statybų sektoriuje, taip pat nuo 2015 m. antrosios pusės susidūrė su sunkumais, tačiau šias tendencijas labiau lėmė nepakankama statybos darbų paklausa vidaus rinkoje.
Daugelyje sektorių gerėjo prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių – žemų palūkanų aplinkoje didėjo paskolų, išduotų ne finansinėms įmonėms, portfelis. 2015 m. ir 2016 m. pradžioje daugumoje ūkio sektorių augo įmonių pelnai – tai gerino galimybes plėsti verslą iš nuosavų lėšų ir didino tam tikrų ūkio sektorių patrauklumą naujų įmonių steigimui. ES paramos lėšų įsisavinimas, prasidėjus 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui, yra sulėtėjęs, tačiau ateityje, tikėtina, spartės.
Tačiau yra ir faktorių, ribojančių tiek naujo verslo kūrimą, tiek ir esamo verslo plėtrą. Įmonės nurodo, kad labiausiai jų plėtrą stabdo gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų paklausos trūkumas bei reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stoka.
Nors nedarbo lygis šalyje yra aukštas, spartus darbo užmokesčio augimas pastaraisiais metais rodo, kad nuo 2013 m. darbo rinkoje išryškėjo neatitikimo tarp esamos kvalifikacijos darbo pasiūlos ir reikiamos kvalifikacijos darbo paklausos problema, o tokia situacija nėra palanki verslui. Prasta ekonominė situacija rytinėse rinkose neskatina verslo plėtros šia kryptimi, o „Brexit“ kontekste vyrauja netikrumas dėl Jungtinės Karalystės poveikio ES šalių ekonominės veiklos aktyvumui.
