Stiprios, savo verslus įkūrusios verslininkės, vadovės – seniai nebe naujiena ir, rodos, nieko neturėtų stebinti, tačiau kartais joms vis dar tenka susidurti su stereotipais ar kreivais žvilgsniais. Vis tik jos teigia, kad situacija sparčiai gerėja, o kai kurie kaip tik žavisi moterimis įmonių vadovėmis, direktorėmis ar verslo partnerėmis. DELFI domėjosi, kaip moteriškos lyties atstovės ryžosi kurti verslą, kas joms buvo sunkiausia, kaip pavyksta vadovaujamąjį darbą suderinti su asmeniniu gyvenimu ir su kokiais stereotipais joms tenka susidurti.

Verslininkė: neįsivaizduoju vyro, penkis kartus perdėliojančio stalo dekorą

„Savo verslą laikau išskirtinai moterišku – vaikai ir jų pramogos, mano nuomone, viena moteriškiausių sričių. Mano aplinkoje nemažai moterų verslininkių. Kiek teko susidurti, nemažai vyrų žavisi moterimis versle. Visgi manau, kad į šį klausimą geriausiai atsakytų vyrai“, - mano I. Zinkevičienė.

Prieš daugiau nei dvejus metus įkūrusi žaidimų kambarį vaikams „Minimukų namukai“, kuriame vaikai ne tik gali linksmai praleisti laisvalaikį, bet ir švęsti gimtadienius bei kitas šventes, šiandien moteris nei kiek nesigaili, nors iššūkių kilo daug.

„Jeigu būtumėt šį klausimą uždavę tuo metu, kai viskas vyko, manau, sunkumų būčiau galėjusi pasakyti nemažai. Dabar, laikui praėjus, man atrodo, kad viskas vyko taip, kaip turėjo vykti. Įmonės steigimas ir kiti teisiniai dalykai nebuvo man nauji. Iš ankstesnio darbo žinojau apie verslumo skatinimo fondą, kur kreipėmės dėl paskolos jaunam verslui. Buvo keletas niuansų, kurie tuo metu atrodė labai jau milžiniška problema, bet dabar kelia šypseną. Tikrai žinau, kad kaip studentams trūko vienos nakties, kad startuotume taip, kaip norėjau“, - šypsosi ji.
Ina Zinkevičienė
Moterys yra kruopštesnės, kantresnės, nuolankesnės ir nuolaidesnės. Negaliu sakyti, kad visos šios savybės visuomet yra privalumas, bet tam tikrais atvejais jos tikrai praverčia. Mano vyras dažnai man sako, kad negalėtų dirbti tokio darbo, kaip mano.<...> Neįsivaizduoju vyro, penkis kartus perdėliojančio stalo dekorą.
Ina Zinkevičienė

Verslininkė džiaugiasi, jog jai pačiai neteko susidurti su neigiamomis reakcijomis, dėl to, kad yra savo įkurtos įmonės vadovė, kartu auginanti ir kelis vaikus. „O gal susiduriu tik su tinkamais žmonėmis“, - šypteli. Daugeliui moterų būdingos savybės savybės: kruopštumas, kantrumas, nuolankumas, anot jos, versle gali tik praversti ir tapti svariu privalumu prieš vyrus vadovus.

„Mano vyras dažnai man sako, kad negalėtų dirbti tokio darbo, kaip mano. Daugiausia man tenka bendrauti su mamomis. Kiekvienai mamai jos vaikas yra svarbiausias, kaip ir jo gimimo diena ar kita šventė. Ji nori, kad viskas būtų tobula. Dažnai mamos užsisako ne tik vietą šventei, bet ir dekoracijas, indus, vaišes. Kiekvieną šventę kruopščiai planuojame, dėliojame. Pasitaiko, kad paskutinę minutę keičiame šakučių ar servetėlių spalvas. Tokie dalykai užima daug laiko, o tokių gimtadienių savaitėje būna ne vienas ir ne du. Žaidimų kambaryje galioja ir tam tikros taisyklės, kurių turi laikytis klientai ir jų svečiai. Visgi kartais padarome tam tikras išimtis. Tad man šios savybės tikrai padeda. Neįsivaizduoju vyro, penkis kartus perdėliojančio stalo dekorą, - nusijuokia. – Be to, manau, kad pasitelkdamos savo moterišką žavesį moterys taip pat pasiekia tam tikrų laimėjimų.“
"Minimuku namukai" žaidimų kambarys

Apželdinimo kursus siūlanti verslininkė Lina Liubertaitė, įkūrusi įmonę „Geltonas karutis“, – linkusi pritarti: moterys yra kruopštesnės, subtilesnės. „Tarkime, šiais laikais versle labai svarbu komunikacija, socialiniai tinklai, o kadangi dalis mano verslo yra komunikacija, iš tikrųjų reikia to subtilumo, pajautimo, jautrumo. Taip, aštri komunikacija irgi yra smagi, bet šiuo atveju sužaidžia minėtos savybės“, - sako ji.

Nors neigiamų reakcijų dėl to, kad yra moteris – vadovė jai taip pat neteko patirti, vis dėlto ji pripažįsta, jog kartais pastebi kreivus žvilgsnius. „Atrodau jaunai ir kai būna svaresnės derybos, atrodo, kad iš pradžių kiti galvoja: ką čia šita mergaitė atėjo mums papasakoti. Tačiau, kai pradedu kalbėti – tokios mintys kaipmat dingsta ir bendravimas tampa tikrai malonus“, - juokiasi ji.

Motinystės atostogos – palankiausias metas apsispręsti

Mintis rengi apželdinimo kursus ne tik profesionalams L. Liubertaitei kilo įsikėlus į nuosavą namą. Moteris nusprendė sutvarkyti aplinką taip, kad būtų malonu pažiūrėti pro langą, o ir prieš kaimynus nebūtų gėda. Tačiau, pradėjus ieškoti informacijos, laukė nusivylimas:

„Ieškojau ieškojau ir galų gale supratau, kad esu ne viena tokia, daug žmonių ieško tokios informacijos, o atsakymo tokio, kokio aš tikėjausi, nebuvo. Supratau, kad turiu tam tikrą patirties ir kompetencijos rinkinį, esu marketingo specialistė ir orientuojuosi į tai, kaip parduoti produktą, paslaugą. Taip gimė idėja ir jau trejus metus vykdom šią veiklą, po truputėlį augam, šiuo metu jau steigiam elektroninę parduotuvę, kuriame produktus. Pavyzdžiui, stilingas sodo prijuostes – tai bus ne tik funkcionalus dalykas, nes dirbant sode vis prisireikia ar sėklų pakelių, ar pirštinių, ar siūlų kamuoliuko, bet ir stilingas, kad nebūtų gėda su kaimyne praeinančia pasisveikinti.“
Atrodau jaunai ir kai būna svaresnės derybos, atrodo, kad iš pradžių kiti galvoja: ką čia šita mergaitė atėjo mums papasakoti. Tačiau, kai pradedu kalbėti – tokios mintys kaipmat dingsta ir bendravimas tampa tikrai malonus.
Lina Liubertaitė
Kaip ir nemažai moterų, L. Liubertaitei mintis kurti verslą kilo būnant motinystės atostogose. Kadangi galutinai apsisprendė likus mėnesiui iki grįžimo į darbą, kažkurį laiką moteris dar derino du dalykus vienu metu, kaip pati sako, norėdama „pasimatuoti“, ar teisingame kelyje yra. „Ir tuomet aš uždaviau klausimą sau pačiai – dabar skiriu savo verslui tris valandas per parą, bet jei skirsiu aštuonias, juk padarysiu daug daugiau ir geriau. Todėl apsisprendimas buvo labai greitas“, - prisimena ji.
Lina Liubertaitė (J. Azanovo nuotr.)

Vaiko priežiūros atostogose kurti verslą apsisprendė ir I. Zinkevičienė. „Mano gyvenimas kažkaip per daug sulėtėjo. Kai vyresnėliui suėjo pusę metų, pasakiau vyrui: arba grįžtu į darbą, arba kažką reikia galvoti. Panašiu metu pradėjome lankytis draugų vaikų gimtadieniuose, kurie vykdavo žaidimų kambariuose. Po vieno tokio gimtadienio, grįžusi namo, pasakiau vyrui, kad man labai nepatinka, ką juose matau ir kad savo vaiko šventės ten neįsivaizduočiau, kad turi būti kitaip. Vyras tuomet paklausė: „Ar gali padaryti kitaip?“ Atsakiau: „Taip, galiu“. Na, o toliau prasidėjo sunkus darbas savo vizijos pavertimo realybe“, - sako ji.

Privalumų nemato

Batų apsaugas vairuotojams „ShoeCoat“ sugalvojusiai Ramūnei Radienei apsispręsti kurti savo verslą nebuvo lengva. „Įmonę įkūriau prieš 4 metus, o paskutinėje darbovietėje, kaip samdoma darbuotoja, praleidau 12 metų dirbdama 5 pareigose. Sprendimą išeiti iš darbo brandinau gal pusę metų ir tai buvo tikrai labai sunkus laikotarpis morališkai, tačiau, kai sprendimą priėmiau, labai stipriai palengvėjo. Aišku, nežinia gąsdino, tačiau jau buvau pradėjusi keletą projektų ir žinojau, kad nepražūsiu o iš kitos pusės dirbti atsibodusį darbą buvo tiesiog nebeįmanoma“, - pasakoja ji.

Išskirtinio produkto idėja moteriai kilo iš didelio nepasitenkinimo – važiuodama automobiliu į susitikimus, moteris pastebėjo nutrintą savo naujų batų užkulnį, todėl įpykusi pati pasisiuvo apsaugą batams. Netrukus, iš erzelio kilusi idėja tapo jos pagrindine veikla, o šiandien moters mintyse – ir užsienio rinkų užkariavimas. Vis dėlto pradžia nebuvo paprasta, kilo daug sunkumų patentuojant produktą: „Per 4 metus jaučiuosi labai paaugusi ir verslą vertinu visai kitaip, nei pradžioje. Nežinau, ar ryžčiausi dabar kurti įmonę, kuri teiktų atvirų mokymų ir mokymų brokerystės paslaugas, nuo ko ir pradėjau. Bet jei nebūtų ieškojimų, kontaktų su žmonėmis, kurie paskatino, davė perskaityti „protingų“ knygų, matyt, nebūtų ir dabartinio produkto. Šiandien prekyba labai intensyviai didėja kaip ir idėjų, kurios laukia eilėje būti įgyvendintos, skaičius“, - džiaugiasi ji.
Ramūnė Radienė
Verslininkė mano, kad apskritai šis amžius – moterų amžius dėl jų empatijos, sąmoningumo, atvirumo, todėl su jokiais stereotipais nėra susidūrusi. Dalyvaudama verslo moterų asociacijos veikloje ji gauna rekomendacijų, turi galimybę pasitarti, tačiau, kaip pati teigia, vyrai verslininkai, su kuriais bendradarbiauja, taip pat dalinasi patirtimi, esant poreikiui, mielai konsultuoja ar konsultuojasi.
Labai objektyviai vertinant, kiek yra vyrų verslininkų ar esančių aukštuose postuose ir kokio dydžio verslus jie yra sukūrę ar valdo, lyginant su moterimis, tai moterų privalumų nematau ir nėra ko pritempinėti, nors gal ir „nepatogi“ mano nuomonė. Manau, kad reikia viską vertinti realiai, ir kai mes, moterys, kelsim sau asmeninius verslo tikslus – juos ir pasieksim.
Ramūnė Radienė

Visgi ji rėžia tiesiai: moterys privalumų prieš vyrus versle – neturi. „Labai objektyviai vertinant, kiek yra vyrų verslininkų ar esančių aukštuose postuose ir kokio dydžio verslus jie yra sukūrę ar valdo, lyginant su moterimis, tai moterų privalumų nematau ir nėra ko pritempinėti, nors gal ir „nepatogi“ mano nuomonė. Manau, kad reikia viską vertinti realiai, ir kai mes, moterys, kelsim sau asmeninius verslo tikslus – juos ir pasieksim. Tik čia esminis klausimas, ar tikrai moterys nori rimtų ir didelių verslų bei aukštų postų su didelėmis atsakomybėmis. Aš kelčiau klausimą ir diskutuočiau apie tai, kas moterims yra verslas, kodėl jų toks požiūris, kokius tikslus jos sau kelia, ar nori keistis.“

Ji prisiminė kartą dalyvavusi diskusijoje, kurioje kalbėjo trys vadovės. R. Radienė paklausė jų, ar jos sau kėlė asmeninį tikslą būti tuo, kuo dabar yra. Visos pasakė, kad tose pozicijose jos atsidūrė susiklosčius palankioms aplinkybėms ir nei viena neplanavo būti ten, kur dabar yra: „Todėl tik galiu pasikartoti, kad esminis klausimas yra – kodėl moterys nekelia aukštų asmeninių verslo tikslų ir gal jos visai nenori būti verslininkėmis ar vadovauti didelėms komandoms – ir tai yra tik kažkoks išorės spaudimas, kad turi būti lygybė.“
Ramūnės Radienės išradimas

Panašų pavyzdį pateikia ir L. Liubertaitė: „Skaičiau tokį apsakymą, kuris man visai pasirodė logiškas, – jog moterys daugeliu atveju patampa verslininkėmis, nes atsiranda tinkamu laiku tinkamoje vietoje, o vyrai nuosekliai planuojasi karjerą, todėl galbūt dėl to jie ir pasiekia versle daugiau. Jų užmojai yra platesni, o moterys dažniau būna smulkiosios verslininkės. Nežinau tikslios statistikos, ar tikrai moterų versle yra mažiau negu vyrų, bet tiksliai žinau, kad jie daugiau uždirba ir, be abejo, taip yra dėl to, kad jie strateguoja, planuoja į priekį“, - sako ji.

Verslas ir šeima: namų tvarkytojos laukia labiau nei vaikai Kalėdų senelio

2009–ųjų metų „Eurobarometro“apklausos duomenimis, pagrindinės priežastys, kodėl moterys nesiima vadovaujamojo darbo – moterims tenkantys šeimos rūpesčiai: vaikų auginimas, namų ruoša bei pati verslo aplinka, kurioje dominuoja vyrai. Šios priežastys gali lemti tai, kad moterų verslininkių – vadovių vis dar yra mažiau nei vyrų.

„Dauguma moterų pirmiausia yra mamos. Būti mama yra be galo sunkus darbas, augant vaikams, auga jų poreikiai ir tai, ko užteko 6 mėn. kūdikiui, jau neužtenka 6 metų vaikui. Namų ruošos darbai, kurių aš suskaičiuoju n+k taip pat yra moters pareiga. Neteigiu, kad vyrai mums nepadeda, padeda, bet dažniausiai visi šie darbai yra moterų reikalas, - šypteli. – Dažna moteris, ypač jei ji yra verslininkė ar vadovė, turi stebuklingų fėjų padėjėjų – namų tvarkytojų, auklių, kartais ir mamų – ir tai yra puiku! Pati neatsidžiaugiu savo Eleonora ir laukiu jos labiau nei vaikai Kalėdų Senelio.

Reikia nepamiršti, kad moteris yra ir žmona, kad vyrui, kaip ir vaikams, reikia mūsų dėmesio, meilės ir šilumos. Kartais norisi nueiti į kiną, kartais tiesiog atsigerti kavos ir paplepėti, o kartais kartu ištrūkti atostogų. Ir tik po visų šių svarbių pareigų, moteris yra vadovė-verslininke. Esu įsitikinusi, kad mamos-žmonos atsakomybes suderinti su vadovavimu yra įmanoma, bet vis dėlto kažkuri sritis kažkiek nukenčia. Kad ir kaip viską šauniai tvarkome, dažnai pamirštame, kad para turi 24 valandas, o savaitėje tik 7 dienos ir vienas savaitgalis. Ne kiekviena moteris pasiryžta tam“, - sako ji.
Dažna moteris, ypač jei ji yra verslininkė ar vadovė, turi stebuklingų fėjų padėjėjų – namų tvarkytojų, auklių, kartais ir mamų – ir tai yra puiku! Pati neatsidžiaugiu savo Eleonora ir laukiu jos labiau nei vaikai Kalėdų Senelio. Reikia nepamiršti, kad moteris yra ir žmona, kad vyrui, kaip ir vaikams, reikia mūsų dėmesio, meilės ir šilumos.
Ina Zinkevičienė

Nors visuomenėje gaji nuomonė, kad karjerą derinti su šeima moterims sudėtingiau nei vyriškai lyčiai, to neneigia ir kai kurios verslininkės, kitos kaip tik tvirtina, kad tai tik dar vienas stereotipas.

„Pirmiausia, manau, kad šeimos turėjimas, yra tik pasiteisinimas, kad nepadariau karjeros ar kažko nepasiekiau. Mes turim puikių pavyzdžių ir Lietuvoje, kai moterys augindamos net ir ne vieną, ir ne du vaikus padaro karjerą ar sukuria verslą ir nemažą. Apie save galiu pasakyti, kad kai išėjau iš samdomo darbo ir pradėjau „eksperimentuoti“, mano vaikai buvo pakankamai dideli, bet tai nereiškia, kad dėl jų negalėjau to padaryti anksčiau. Manau, kad tiesiog nebuvau tam pribrendusi“, - sako R. Radienė.

L. Liubertienė šypsodamasi pasakoja, kad šių dviejų svarbių gyvenimo sričių suderinimas priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, tačiau jai suderinti verslą su šeima netgi paprasčiau nei vyrams.

„Aš , pavyzdžiui, kaip daugelyje šiuolaikinių verslų, dirbu iš namų ir galiu reguliuoti savo laiką, kaip noriu. Taigi, atvirkščiai, esu žymiai lankstesnė nei anksčiau. Aišku, mano darbo laikas nenormuotas – galiu dirbti dieną, galiu naktį, kad su vaikais dieną praleisčiau daugiau laiko. Apželdinimo kursai vyksta ir savaitgaliais, todėl natūralu, kad dėl to kažkiek nukenčia šeimos gyvenimas, bet ir čia nematau bėdos – mano vaikai ne kartą yra buvę kursuose, jie mato, kas yra darbas, kodėl mama ir tėtis dirba, iš kur atsiranda pinigai. Taip aš integruoju vaikus į gyvenimą“, - šypsosi ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)