Kuria madingus aksesuarus kartu su benamiais ir likimo nuskriaustais

Vienetiniai jaunos dizainerės kurti spalvingi drabužiai – ar dienos centre gyvenančios senolės kurtas aksesuaras? Dar viena taksi įmonė – ar įperkamos taksi paslaugos neįgaliesiems? Madingi ekologiški produktai – ar galimybė, pabendravus su visų užmirštu seneliu, užsiauginti jų patiems? Tokių verslų idėjomis dalinosi socialinio verslo akseleratorius „Socifaction“.

Viena iš šio akseleratoriaus laureačių – jauna drabužių dizainerė Janina Zibireva. Sėkmingai kurianti mergina nugalėjo savo baimes ir šiuo metu su benamiais ar kitaip likimo nuskriaustais žmonėmis dienos centre kartu kuria madingus aksesuarus.

Mentorė pasakė frazę, kuri paskatino eiti iki galo

Projekto dalyviai gauna dviejų dalių komunikacijos, pardavimų, verslo strategijos, prekės ženklo kūrimo mokymus iš geriausių šios srities specialistų. Taip pat tos srities, kurioje kuria verslą, mentorių, savo patarimais vedantį juos pirmyn visus tris mėnesius.

Janinos Zibirevos mentore tapo dizainerė, „LT identity“ dueto narė Jolanta Rimkutė. Pradedančioji verslininkė šiandien svarsto, jog būtent šios mentorės žodžiai paskatino nepasiduoti.

„Tikrai buvo periodų, kai atrodė, kad viską mesi ir niekas čia neišeis. Ji sakė: „Įsivaizduok, kad bėgi maratoną. Taip, tu pavargai, galbūt perdegei, bet įjunk antrą kvėpavimą, ir varyk toliau“, – šiandien prisimena J. Zibireva. Maksimalaus rezultato siekiančiai merginai visuomet atrodė, jog pasiekta dar per mažai, reikia daugiau.

„Esu labai dėkinga visai komandai už palaikymą. Nors buvo ir tokių spyrių į užpakalį“, – juokiasi dizainerė. Ji teigė iš pradžių bijojusi bendrauti su benamiais, likimo nuskriaustais žmonėmis. Dabar gali netgi išsiverkti jiems ant peties.

„Dabar mes kartu „žaidžiame“ išgyvenimą, – sako ji. – Yra dvi moterys, su kuriomis jau dvejus metus kuriame kartu. Aš šiuos žmones tikrai pamilau: mes kuriame kartu ir sunkumus įveikiame kartu. Gaunu didžiulį grįžtamąjį ryšį, jie man – kaip daug mano močiučių ir diedukų!“. Pašnekovė sako pastebėjusi, jog tokie žmonės turi užslėptų talentų – kai kurie jų sagas derina geriau, nei pati dizainerė.

Pavogė kūrinį? Vadinasi, įvertino

J. Zibireva su padėjėjomis ir padėjėjais kuria koljė iš sagų – ir papuošalai jau buvo „įvertinti“. „Dienos centre trumpam išėjau į koridorių, nes koljė reikėjo nudažyti aerozoliniais dažais. O ten – daug žmonių. Po 5 minučių vienas papuošalas dingo. Iš pradžių nervinomės, bet paskui pakeitėme požiūrį: jeigu jau vagia, vadinasi, tikrai gražiai atrodo! Čia mums – komplimentas“, – kiekvienoje situacijoje pliusų stengiasi įžvelgti mergina. Dienos centro gyventojams nepareguliuosi ir jei šiandien jie kruopščiai darbuojasi, nereiškia, kad taip bus ir rytoj.

„Mano „bendradarbiai“ pasirodo, dingsta, vėl grįžta. Juos įtraukti į veiklą gana sudėtinga – visa tai vyksta mažais žingsneliais. Bet yra dvi moterys – Lena ir Marina, kurios apie mane yra taip pasakiusios: „Jei Jana šoktų į ežerą, aš irgi iš paskos šokčiau, – šypsosi dizainerė. – Per visą tą projektą ėjau tokiais mažais žingsniais. Tačiau dabar jau matau, kad iš tų mažų žingsnelių susideda kažkas didelio!“.

Per trejus mėnesius J. Zibireva sugalvojo savo iniciatyvai pavadinimą: „Lech Lecha“, pasiuvo kelis gaminių prototipus. Mergina ruošiasi juos pardavinėti.

Už tikėjimą tais, kuriais netiki visuomenė, bei įspūdingą savo verslo pristatymą J. Zibireva bei jos komandos narė Karolina Riabova pelnė kelių mėnesių stažuotę pasirinktoje Europos bendrovėje, iš kurios semtųsi idėjų savo verslo plėtrai.

Socialinio verslininko sėkmė – gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą

Organizacijos „Investors‘ Forum“ komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė bei „Geri norai LT“ partnerė Andželika Rusteikienė teigė, jog į antrąjį šio akseleratoriaus etapą susibūrė brandesni žmonės su labiau išgrynintomis socialinio verslo idėjomis.

„Žinoma, jiems visada tenka spręsti dilemą tarp socialinio poveikio ir verslo. Tačiau šio akseleratoriaus dalyviai nei pametė savo pradines socialines idėjas, nei pernelyg nėrė į jas negalvodami, kaip jų verslas išsilaikys. Jiems nebuvo lengva. Nes Lietuvoje ir netgi visame Baltijos regione nėra daug vartotojų, kuriems rūpi ne tik produktas, tačiau ir jo poveikis, istorija ir turinys“,– sakė A. Rusteikienė.

Ir vargu ar galima teigti, jog tobulai nugludintas verslo planas – jau pusė darbo. A. Rusteikienės teigimu, svarbiausia įgyvendinimas, reikia daug dirbti, kad verslas klestėtų, adaptuotis pagal rinkos, vartotojų poreikius. Tris mėnesius projekto dalyvius jų kelyje į būsimą verslą lydėjo įvairių sričių mentoriai. A. Rusteikienė primena, jog praktiškai visi sėkmingi žmonės pradėdami karjerą turėjo savo mentorių.

„Mentorius yra draugas, kuris kartais užduoda nepatogius klausimus, tave stumteli į nepatogią situaciją, pataria vadovaudamasis savo patirtimi. Iš mentorių komandos gauna kitokio požiūrio, patys į savo verslą pažvelgia šiek tiek kitaip. Žvelgdami į komandų progresą šioje srityje esame tikri, jog mentorystė pradedant verslą yra būtina“, – sakė pašnekovė.