Pardavinėjo išskirtinį gintaro gabalą

Nors bagažinių turguje populiariausios prekės yra padėvėti rūbai, avalynė, vaikiški žaislai, jame galima rasti ir senų knygų, paveikslų, CD, šviestuvų, skrybėlių, aksesuarų, baldų, laikrodžių, meškerių, virtuvės rakandų.

Dėmesį itin traukė pagyvenęs vyras, prekiavęs įvairiais ženkleliais. „Juos rinkau daugybę metų. Matyt, šiame pasaulyje man jau nebe daug liko, todėl nusprendžiau ateiti čia ir juos parduoti, nes namiškiai juos gali tiesiog išmesti, kaip nereikalingus daiktus“, – prisipažino senolis.

Už originalius ženklelius, kurie sukurti įamžinti kokias nors datas, žygius, įvykius, vyras prašė nuo 2 iki 10 eurų. „Kaip bagažinių turguje kainos tikrai šiek tiek per didelės“, – leptelėjo kai kurie pirkėjai.

Senjoras turėjo ir didelių gintaro gabalų. Ant vieno jų puikavosi užrašas „98“. „Čia tiek gramų jis sveria, o vienas gramas kainuoja 6 eurus. Kaina tikrai nėra per didelė, nes dabar vargu, ar įmanoma tokių didelių gintaro gabalų rasti“, – tikino prekeivis.

Kitas pensininkas Valdo prekiavo pasidabruotais virtuvės rakandais, kurie labiau tinka ne naudoti pagal paskirtį, o puošti interjerą. Už mažytį kavinuką ir du puodelius jis prašė 10 eurų. „Tiesą sakant, anksčiau labai mėgau lankytis blusų turguje, esu prisipirkę visokių gėrybių, mažmožių. Bet namie niekas jau nebetelpa, tų daiktų ir nenaudoju, todėl nusprendžiau juos perparduoti. Dabar galiu vadintis spekuliantu“, – juokėsi Valdo.

Užsidirbo skaniems pietums

Klaipėdietis Ovidijus tikino, jog turguje prekiauti nusprendė, nes turi daug nereikalingų daiktų, o jų nesinori išmesti į šiukšlių konteinerį. „Išsivalėme palėpę ir atvažiavome parduoti. Aišku, verslo čia tikrai nepadarysi, bet prekyba vyksta puikiai, užsidirbsime pietums geroje kavinėje“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis prisipažino jau dabar skaičiuojantis, kiek dar namuose yra nereikalingų daiktų, kuriuos būtinai atveš į kitą Klaipėdos bagažinių turgų. „Jei daiktas, kurį parduodame už simbolinę kainą, gali dar kam nors pasitarnauti, tai kam jį išmesti?“ – prekybos esmę įvardijo Ovidijus.

Trečią kartą šį sezoną Klaipėdoje vykusiame Bagažinių turguje prekiavo daugiau nei 50 žmonių. Dauguma jų pardavinėjo padėvėtus rūbus, kurių kainos svyravo nuo vieno iki 10 eurų.

Žmonės noriai pirko rūbus, nes, anot jų, artėja rugsėjo pirmoji ir reikia papuošti moksleivius. „Išsivalėme spintą, peržiūrėjome rūbus, avalynę, papuošalus, kurių tikrai nebenešiosime ir atvažiavome čia. Mes ir parduodame, o tai reškia, kad uždirbame, bet tame pačiame turguje ir apsiperkame, tad uždirbtus pinigus išleidžiame. Tokios mes ir verslininkės“, – juokėsi Jolanta ir Guoda.

Norint prekiauti – į eilę

Klaipėdos bagažinių turgaus iniciatorė Erika Cibulskienė džiaugėsi, kad ši veikla populiari ir tarp prekeivių, ir tarp pirkėjų. „Verslo iš šio turgaus tikrai nedarau, tai nėra mano tikslas. Kur kas smagiau, jog žmonės susirenka, pabendrauja, randa daiktų, kurių kitur jau nebeįsigytų. Be to, ir prekeiviams nelabai leidžiu čia daryti verslo. Labai prižiūriu, kad prekeiviai nuolat keistųsi, kad nebūtų tie patys“, – aiškino E. Cibulskienė.

Tai, jog Bagažinių turgus išties populiarus, byloja ir skaičiai. Jame prekiavo apie 50 prekeivių, nes tiek yra vietų, o dar apie 15 norinčiųjų prekiauti į turgų nebepateko, tad jiems teks laukti rugsėjo.

„Žmonės jau atveža ne tik drabužių, bet ir kitų daiktų. Buvome sutarę, kad turguje prekiaus dvi poros, kurios kraustosi iš vienų namų į kitus, todėl galėjo pasiūlyti daugybę daiktų, bet nebespėjo atvykti. Nepaisant to, turgus tikrai gyvas“, – džiaugėsi E. Cibulskienė.

Už prekybos vietą senjorai turi susimokėti eurą, o kiti prekeiviai – 5,5 euro.

Paklausta, ar prekeiviai neprisidarys bėdų, nes gauna pajamų, todėl galimai reikia mokėti mokesčius, E. Cibulskienė tikino, jog Lietuvos teisės aktais leidžia prekiauti dėvėtais daiktais ir, jei neviršijama nustatyta maždaug 5 tūkst. eurų per metus pajamų suma, mokesčių mokėti nereikia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)