Šiuolaikinio Ukrainos meno trienalė „Ukrainietiškas pjūvis“ prasidėjo kaip mėginimas atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui. „Ukrainietiško pjūvio“ idėja – pristatyti šiuolaikinį Ukrainos meną auditorijai už Ukrainos ribų.

Penktoji trienalė „Ukrainietiškas pjūvis. UKRAINA! UNMUTED“ vyks 2022 m. rudenį Kaune (Lietuvoje). Projekte pristatomi Ukrainos menininkų darbai. Trienalę kuruoja Vlodko Kaufman, Serhiy Petlyuk ir Oksana Forostyna, trienalės vadovė – Lida Savchenko-Duda.

„Ukrainiečių balsai tapo geriau girdimi žmonėms atkreipus dėmesį į sprogimus ir įsijungus garsą. Karas yra kaina, kurią Ukraina sumokėjo, kad atsidurtų ne tik viso pasaulio žurnalistų, bet ir kultūros institucijų bei išsilavinusių sluoksnių dėmesio centre – žmonių, formuojančių meno kanoną, kuriančių ir griaunančių hierarchijas bei deklaruojančių vieną ar kitą kultūros reiškinį esant įdomų ir vertingą arba pasmerktą užmarščiai. Ukrainos menininkai turi savo skalę, pagal kurią skirsto laikus į gerus ir blogus: dažniausiai klestėjimo laikotarpiai – tai pauzės tarp karų ir represijų. Ir tą laiką jie deramai išnaudojo, ypač per pastaruosius 30 metų. Nors, nepaisant visų kliūčių, ukrainiečių menas organiškai įsipynė į bendrą Europos kultūros audinį, jis liko vadinamojoje aklojoje zonoje – visada esantis, bet nematomas. „Ukrainietiškas pjūvis“ – tai apžvalga to, kas negalėjo būti išgirsta tarp skaidrių sienų ar pamatyta anapus optinių iliuzijų. Tai apžvalga to, kas priartina supratimą,“ – rašoma parodai „UKRAINA! UNMUTED“ skirtame kuratorių tekste.

„Ukrainietiškas pjūvis 2022“ susideda iš kelių dalių. Buvusiame Kauno centriniame pašte įsikūrusioje kūrybinėje kultūrinėje erdvėje „CulturEUkraine“ veiks paroda. Parodos „UKRAINA! UNMUTED“ tema bus nagrinėjama diskusijose su Ukrainos ir užsienio pranešėjais bei dvikalbiame ukrainiečių ir anglų kalbomis parengtame ukrainiečių meno kritikų, filosofų ir rašytojų tekstų rinkinyje. Ypatingas dėmesys skiriamas kolonializmo kontekstui ir kai kurių išskirtinių XX–XXI a. Ukrainos meno reiškinių reinterpretacijai ir aktualizavimui. Organizacija „Kaunas 2022“ inicijavo „UKRAINA! UNMUTED“ skirtas meno rezidencijas, kuriose Ukrainos menininkai 2022 m. galės praleisti dirbdami prie savo projektų Kaune.

Trienalę remia „Kaunas 2022“ (Lietuva) ir ZMIN fondas (orig. Фундація ЗМІН) (Ukraina).

Idėja kilo daugiau nei prieš dešimtmetį Lvive, vienos iš kultinių šio miesto ir Ukrainos kultūros institucijų, meno asociacijos „Dzyga“, aplinkoje ir buvo plėtojama bendradarbiaujant su partneriais iš Liublino – fondu „Trans Kultura“. Viskas prasidėjo nuo siekio suvokti ir apibrėžti ukrainietiškumą šiuolaikiniame mene ir suteikti susitikimo vietą kūrėjams, laikantiems Ukrainą ne tiesiog teritorija, bet „svarbia savo teritorija“ – teritorija, kurioje bendraujama, patiriama ir keičiamasi.

„Pjūvis“ yra kuratorinis projektas. Šiandien „Ukrainietiško pjūvio“ idėją plėtoja Ukrainos nevyriausybinė organizacija Šiuolaikinio meno institutas (orig. Institute of Actual Art) ir savivaldybės įstaiga Kultūros strategijos institutas (Institute of Actual Art, CSI).

Dar 2010 m. surengta pirmoji trienalė buvo bandymas suvokti Ukrainos šiuolaikinio meno tapatybę. Vėliau, 2013 m., savianalizė tapo centrine Liubline vykusio projekto „Lyman“ ašimi. Kaip Europos kultūros sostinės programos dalis, 2016 m. organizuota trienalė „reCREATION“ vyko Lvivui skirto mėnesio Vroclave metu – ją sudarė paroda, Ukrainos medijų meno retrospektyva bei performansai. Joje buvo apmąstoma meno būklė Ukrainoje karo ir pokyčių akivaizdoje. 2019 m. Kultūros kongreso Lvive metu surengtas „Ukrainietiškas pjūvis“ buvo proga kritiškai pažvelgti, kuo Ukrainos menas galėtų būti įdomus pasaulinei auditorijai.

Trienalėse dalyvauja menininkai iš įvairių Ukrainos miestų. Atskaitos taškas – Ukrainos mene vykstančių transformacijų procesai, pastebimi per medijas, nagrinėjamas temas, diskursus, interpretacijas, vardus, (ne)kintančias tradicijas ir eksperimentus. Nuo 2010 m. „Ukrainietiškas pjūvis“ pristatė 172 meno projektus ir 123 autorių bei menininkų grupių darbus iš Lvivo, Kyjivo, Chersono, Užhorodo, Charkivo, Odesos, Ivano Frankivsko, Irpinės, Sudova Vyšnios, Drohobyčo, Dnipro, Černivcių, Lucko, Čerkasų, Zaporižios, Donecko, Vinycios, Sumų ir Poninkos.
_______
Šiuolaikinio meno institutas Lvive yra ne pelno siekianti organizacija, skirta plėtoti, skatinti ir populiarinti šiuolaikinį meną. Institutas bendradarbiauja su tokiais projektais, kaip „Ukrainietiškas pjūvis“, Šiuolaikinio meno savaitė, Performanso dienos Lvive, Performanso mokykla, „Transgresijos“ ir kitais.

Kultūros strategijos institutas Lvive yra savivaldybės įstaiga, įsteigta koordinuoti 2025 m. Lvivo kultūros plėtros strategijos įgyvendinimą ir stebėseną. Kultūros strategijos instituto misija – analitinė parama kultūros srityje veikiančioms institucijoms ir iniciatyvoms, stiprinant ir puoselėjant Lvivo kultūros centrų institucinius gebėjimus ir potencialą.

„Virmenska 35“ yra 1998 m. Lvive įkurta nepriklausoma ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas yra skatinti įvairių šiuolaikinio meno krypčių vystymąsi, įskaitant vizualiuosius menus, muziką, literatūrą, teatrą, kiną ir multimedijas. Organizacija siekia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje ir įgyvendinti visuomenės socialinius bei kultūrinius interesus.
ZMIN fondas yra privatus ukrainiečių fondas, įsteigtas siekiant sustiprinti veiksmingą pokytį visuomenėje ir tvarų vystymąsi. Fondo vizija – aktyvi, įtrauki pilietinė visuomenė, reaguojanti ir gebanti suvienyti jėgas vardan geresnio rytojaus.

Kaunas 2022
yra organizacija, atsakinga už programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendinimą. Ji siekia suvienyti kultūros organizacijas ir kūrėjus Kauno regione, Lietuvoje ir Europoje bendram tikslui: įtraukiant vietos gyventojus ir įvairių sektorių partnerius atskleisti Europos kultūrų įvairovę ir vietos tapatybę joje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją