Projekto „Švęskime upę“ pradžia buvo prieš trejus metus. Tai – Kaune gimusi bendraminčių iniciatyva, kuria siekiama paskatinti upes, jų vandenis ir pakrantes išnaudoti kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius.

Iniciatyvą palaikė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir upių projektas tapo vienu iš programos dalių. Jo veiklos taip pat yra „Interreg Europe“ projekto „STAR Cities“ dalis.
Šeštadienį upėmis plaukė daugiau nei 300 žmonių. Vieni iš jų buvo įsigiję kultūrinius bilietus bei pasinaudojo organizatorių pasiūlytomis vandens transporto priemonėmis, kiti – savomis vandens transporto priemonėmis.

Lietus nuotaikos nesugadino

„Tai yra bendruomeninis plaukimas. Jį ir kultūrinę dalį organizuoja bendruomenės, o iniciatyvos pagrindinė mintis – kad žmonės, bendruomenės sugrįžtų prie upių, į pakrantes ir kad vieni į kitus pažvelgtume per upes“, – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus labas!“ kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė.

Plaukti buvo galima dviem skirtingais maršrutais Nerimi ir Nemunu, o finišas – abiejų upių santakoje. Tuo pačiu tai ir simbolinis finišas, skleidžiantis žinią ne tik apie upių, bet ir žmonių susijungimus ir bendrystę.

Veiksmas vyko taip pat pakrantėse, kur plaukiančiuosius sutiko vietos bendruomenės, siūlydamos stabtelėti ir prisijungti prie jų siūlomų pramogų.

„Lietus nuotaikos nesugadino, jis nesutrukdė švęsti upių, nors, žinoma, visi sušlapome. Negirdėjau nė vieno komentaro, kad lyja ar šalta. Visi dalyviai – tiek plaukiantieji, tiek krante – į iniciatyvą pažvelgė išties kūrybiškai“, – sakė A. Ptašinskaitė-Paukštė.

Dalis kauniečių – tų, kurie sausumoje jaučiasi geriau, nei ant vandens – kultūriniais upių maršrutais jų pakrantėmis leidosi pėsčiomis arba dviračiais.

Plaukė ir savadarbiais plaustais

Prieš šeštadienio plaukimą dalyviai pakviesti į plaustų dirbtuves. Savo pačių pagamintais plaustais plaukė septynios komandos. Būta ir daugiau išradingų dalyvių. Viena mergina upe plaukė atsisėdusi ant pripučiamos gulbės, o ją traukė bičiulis su valtimi. Kita itin linksma plausto komanda paskui save tempė pripučiamą orką. Kauniečiai taip pat plaukė baidarėmis ir kanojomis, kitomis vandens priemonėmis.

Aplinką puošė aitvarai, kuriuos šventės dalyviai pasigamino taip pat prieš šeštadienio plaukimą surengtose dirbtuvėse.

Kartu su kauniečiais su Kauno upėmis susipažino svečiai iš Suomijos Oulu miesto. Jis 2026 metais taps Europos kultūros sostine, o šiame mieste taip pat vyksta panašus upių renginys: „Tai – septynių žmonių orkestras ir jie pasidalino ta programa, kurią daro ir Suomijoje. Labai bendruomeniški, linksmi ir lengvai žvelgiantys į visas situacijas žmonės“.

Vienas iš plaustų buvo virtęs plaukiančia scena – jį sukonstravo čia koncertavę muzikantai, kurie vandeniu ir su muzika lydėjo renginio dalyvius. „Projektas vyksta tik treti metai, tačiau kalbant apie pokytį, prie upių jau yra tiek veiksmo. Kaip sakė viena iš šio renginio iniciatorių, prieš 2–3 metus sunku buvo įsivaizduoti, kad toks renginys įvyks, kad susiburs tiek žmonių. Pokytis yra, jis matomas. Mes turime upes, kurių iki šiol neišnaudojome bendruomeninėms ir kultūrinėms veikloms.“

Pasak A. Ptašinskaitės-Paukštės, upėmis plaukė labai skirtingi žmonės – tie, kuriems vandens pramogos yra gyvenimo būdas ir tie, kurie iki šiol tokios patirties neturėjo arba ji buvo labai minimali.

Įdomi patirtis ne tik plaukimas, tačiau ir plausto statyba

Kaunietis Gaudenis Satkus su bendraminčiais plaukė Nerimi, pačių pasigamintu plaustu: „Jo statymas galbūt buvo net didesnis nuotykis. Dalyvavome „Švęskime upę“ savadarbių plaustų dirbtuvėse. Ir geresnio team building‘o dar neturėjome. Kiekvienas įgulos narys prisidėjo savais talentais, iš to gimė lavina kitų gerų idėjų, emocijų ir bendruomeniškumo.“

G.Satkus pasakojo, kad Nerimi plaukęs buvo, tačiau seniai, tad jam ši patirtis – tarsi visai nauja. Be to, į miestą ir pakrantes žvelgdamas iš upės, o ne kuo kranto, matai visai kitokį vaizdą – tokį, kokio nuo pakrančių nesimato.

„Dalyvauti nusprendėme, nes tai pasirodė įdomus projektas. Komandoje buvo šeši žmones, mes – kauniečiai, užaugę prie upių. Bet tikriausiai visiems lietuviams yra svarbios upės, upeliai – nuo jų neatskiriamas gyvenimas.

Plaukimas buvo fantastiškas. Iš karto oras buvo puikus, o vėliau ėmė lyti. Bet nuotaika yra daug svarbesnė už orą. Ant plausto turėjome įsirengę nedidelį stogelį, pasigaminę dekoracijų.

Leidome dainas apie upes, daug dainavome, šokome ir visus kitus linksminome. Iš mūsų pačių veiklų plaukiat įsiminė kūrybinės orientacinės varžybos. Bet visas plaukimas buvo įdomus patyrimas“, – kalbėjo G. Satkus.

Plausto kompanija stabtelėjo ir pakrantėse, kur laukė bendruomenės bei vyko įvairūs užsiėmimai.

Plaukiančiuosius išlydėjo „Mergicos“

Tie, kurie pasirinko plaukimą Nemunu, startavo Petrašiūnuose, o į startą juos išlydėjo Petrašiūnų bendruomenės centras.

„Visi susitikome Nemajūnuose ir iš čia išlydėjome plaukikus. Petrašiūnų bendruomenėje yra susibūrusi senjorų veiklos grupė „Mergicos“, tad viena iš jų senjorė Valentina prieš plaukimą pasiūlė pasimankštinti.

Bendruomenės moterys turėjo išlanksčiusios popierinių gervių – kaip išsipildžiusių norų simbolį. Po gervę padovanojome kiekvienam dalyviui. Ir prie gervių – kaip stiprybės simbolį – po gervės kiaušinį. Tik jį pakeitė putpelės kiaušinis. Mūsų bendruomenės narė Marytė iškepė juodos dienos ir ja taip pat vaišinome“, – pasakojo Petrašiūnų bendruomenės centro vadovė Ina Kunavičiūtė Mikučionienė.

Tačiau, pasak pašnekovės, iniciatyva, kviečianti švęsti upes, nebuvo tik vienadienis renginys.
„Pro Petrašiūnus teka Nemunas, bet jis nuo mūsų tarsi paslėptas – gamyklos, priėjimas iki jo. Tad ilgą laiką mes Nemuno nebuvome atradę. Kai prieš kelis metus prasidėjo „Kaunas 2022“ upių iniciatyva, mums tarsi atsivėrė akys. Labai maloniai Nemuną priėmėme. Juk jis yra mūsų dalis.
Pamatėme, kad upe galime naudotis, kiek emocijų, džiugesio ji teikia. Buvo nuostaba, kad mes galime būti su Nemunu, šalia Nemuno. Mes jį pažinom.

Išlydėdami plaukikus ne tik pasidalinom džiaugsmu, bet daug jo gavom atgal. Todėl kitais metais mes savo iniciatyva taip pat planuojame siūlyti veiklų prie upės“, – sakė I. Kunavičiūtė Mikučionienė.

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.