Vakar, vasario 24-ąją dieną, vakarop prasidėjęs renginys į Vienybės aikštę sutraukė minias kauniečių – erdvė netruko užsipildyti. Aikštės prieigose buvo matyti ne tik Lietuvos ir Ukrainos tautine simbolika pasipuošusių žmonių būriai, tačiau čia plevėsavo ir istorinės Baltarusijos vėliavos, buvo matyti Sakartvelo tautinių simbolių.

Kaip teigė renginio vedėjas bei vienas akcijos organizatorių, „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis, renginyje nebuvo planuotas griežtas formatas, svarbiausia čia buvo parodyti nuoširdų rūpestį, įvairiapusį palaikymą ir tai, jog „mes esame kartu“. Į sceną kilo ir palaikymą reiškė plačias visuomenės grupes atstovaujantys asmenys: Ukrainos piliečiai, gyvenantys, studijuojantys ir dirbantys Lietuvoje, Kauno savivaldos atstovai – Kauno vicemeras, verslo bendruomenės atstovai, Kauno studentija ir kiti.

Būtent pastaroji, Kauno studentų bendruomenė, ir buvo viena pagrindinių šio renginio iniciatorių ir organizatorių.

„Mes, studentija, Lietuvos jaunimas, gimėme ir augome nepriklausomoje Lietuvoje, tad tai, kas vyksta Ukrainoje, mums yra protu nesuvokiama. Aš tikiu, kad būtent jaunimas, ta stipri galia, kovos už laisvę, kurios niekas neturi teisės atimti“, – drąsiai kalbėjo VDU Studentų atstovybės prezidentė Ieva Vengrovskaja.

Prie studentus ir jaunimą atstovaujančio balso prisijungė ir ukrainiečių bendruomenės atstovai, studijuojantys Kaune. Scenoje emocingai kalbėjęs jaunimas ragino „veiksmų imtis jau dabar, nes laukti nebėra ko”. Jautrūs žodžiai buvo užbaigti, kaip jau dažna, šūkiu „Šlovė Ukrainai!“, į kurią susirinkusi minia atitarė – „Herojams šlovė!”

Ukrainos bendruomenės atstovai Kaune: šiandien turime parodyti priešui, kad dėl jo veiksmų tampame tik stipresni ir vieningesni.

Kauno ukrainiečių bendruomenės atstovas Volodimir Vasilenko, kalbėjęs scenoje, atkreipė dėmesį, jog „pataikavimo politika nedavė rezultatų, tad turime parodyti priešui, kad kiekvienas jo veiksmas mus padarys tik dar stipresniais ir vieningesniais”. V. Vasilenko kalbėjo apie istorinę atmintį, Kremliaus siekį sugriauti ne tik Ukrainos, be ir kitų respublikų kultūras, istoriją.

„Mes, ukrainiečiai, esame labai dėkingi Lietuvai ir lietuviams už paramą ir palaikymą. Padarysime viską, kad ši parama nenueitų veltui”,- ukrainiečių vardu, dėkojo V. Vasilenko.

Žymūs kauniečiai: Ukraina gina vertybes ir savo bei mūsų visų ateitį

Kaunas, šiais metais turintis garbingą Europos kultūros sostinės titulą, jau anksčiau išreiškė solidarumą su Ukrainos tauta, minėdama ją kaip integralią, turinčią didelę svarbą Europos kultūros formavimuisi šalį bei partnerę, kuriai draugo ranka tamsiausią valandą yra svarbi. Palaikymo akcijoje žodį tarusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė teigė, jog besiruošdama renginiui, pirmiausiai norėjo kalbėti apie kultūrą, kaip priemonę išbristi iš visų sunkumų, tačiau tragiški įvykiai, prasidėję Ukrainos rytuose, davė supratimą, kad palaikymo tyla ir susitelkimas gali pasakyti daugiau nei išarti žodžiai.

Akcijoje netrūko ir stipresnių, didesnį emocinį svorį turinčių žodžių, kurie tik dar kartą patvirtino, kad Ukrainos tema lietuviams yra itin skaudi.

„Barbarai užpuolė taikią tautą, bet ne tik. Užsimota prieš Europą, jos vertybes. Ukraina gina ne tik savo vertybes, bet ir mūsų visų ateitį”, – scenoje kalbėjo Europos parlamento narys, profesorius Liudas Mažylis.

Akcijoje palaikymą Ukrainai išreiškė ir grupės bei atlikėjai: Flash Voyage, Gebrasi, mr. Jumbo, Thundertale ir Huge Soul. Himnus atliko Kauno chorai Perkūnas, Cantate Domino ir Gintaras.
Sutviskusi šviesų jūra: viltį suteikė laisvė jį sakyti

„Viltį suteikia geras žodis, viltį suteikė laisvė jį sakyti, tad sakykime jį drąsiai vieni kitiems, nes to dabar labiausiai reikia”,- nors ir skausmingą dieną visam pasauliui, tačiau viltingais žodžiais neprarasti tikėjimo ragino Mindaugas Reinikis. Pabaigoje renginio idėją „Laisvė šviečia“ įprasmino minioje sužibusi švieselių jūra.

Palaikymo ir solidumo akcija „Laisvė šviečia“ vyko visoje Lietuvoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją