Karantino pradžia nebuvo itin smagi – užsidarę namuose visi stebėjo koncertus, spektaklius ir pasirodymus tik kompiuterių ar televizorių ekranuose, o prisilietimai ar šiltas ryšys egzistavo tik virtualioje aplinkoje. Namai virto biurais, kino ir koncertų salėmis, restoranais, bibliotekomis, darželiais ir mokyklomis. Ne paslaptis – daugeliui tai buvo nepakeliama psichologiškai ir liūdino visus, kurie buvo pratę prie renginių ir kultūros.
Kultūros trūkumą pastebėjusi „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas“ inicijavo projektą „Kultūra į kiemus“ tam, kad sugrąžintų žmonėms tiesioginį ryšį ir dalinimąsi džiaugsmu su aplinkiniais bei atvežtų kultūrą tiesiai po langais. Projektas gyventojus kvietė stebėti įvairių sričių profesionalų – teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos atlikėjų – pasirodymus tiesiai iš savo VIP ložių – namų balkonų.
Tarp dalyvių buvo „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, šokio trupės „Nuepiko“ narys Marius Pinigis, žinomi atlikėjai ir dainų kūrėjai Jurga Šeduikytė, Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis, Rūta MUR, Kamanių šilelis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas Raimondas Baranauskas ir kt.. Apie projekto sėkmę ir įspūdžius pasakoja „Fluxus Labas“ programos kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė ir koordinatorė Simona Savickaitė.
– Kaip gimė „Kultūra į kiemus“ ir kokie procesai vyko užkulisiuose, organizuojant šį projektą?
– Aistė: „Kultūra į kiemus“ gimė labai netikėtai: sužinojus, kad įvedamas karantinas, ėmėme mąstyti, kad negalime tiesiog visko sustabdyti ir palikti bendruomenes. Įkvėpimu tapo internete jau sklandantys pavyzdžiai iš Italijos apie koncertus, sporto treniruotes balkonuose. Finansų beveik neturėjome, tad pradėjome galvoti, kokius vietos gyventojus galima įtraukti. Taip pradžioje zumbos treniruotes kiemuose savanoriškai ėmė vesti viena trenerė iš Šilainių Karolina Budrytė, o vėliau, dėka partnerių, pagrindinio projekto rėmėjų „Švyturys nealkoholinis“ ir išsiplėtusios organizacinės komandos, tai išsivystė į „Kultūra į kiemus“. Darbo buvo labai daug: kiemų paieška, derinimas su bendruomenėmis ir labai intensyvus pasirodymų grafikas. Kadangi dauguma žmonių tuomet buvo namuose, o viešos komunikacijos vengėme, siekdami išvengti būriavimosi kiemuose, kvietimus palikdavome gyventojams prie durų 1 - 2 dienos iki pasirodymo. Daug pagelbėjo ir pačios kiemų bendruomenės.
– Simona: Kiemų bendruomenės labai prisidėjo padedant nešioti kvietimus, suteikiant koncertams elektros, informuojant kaimynus. Gelbėdavo ir visai paprastais, bet labai svarbiais daiktais, kurių pritrūkdavome – šluotomis, kėdėmis, lipnia juosta.
– Kokie buvo įsimintiniausi projekto pasirodymai/reakcijos?
– Aistė: Man asmeniškai įsimintiniausias buvo pirmasis pasirodymas, kai viename Dainavos kieme Marius Pinigis atliko šiuolaikinio šokio pasirodymą. Tai buvo standartinis, duobėtas ir automobiliais užgrūstas daugiabučio kiemas, kurio fone šiuolaikinis pasirodymas atrodė labai kontrastingai. Vis dėlto po pasirodymo, kurį stebėjo beveik pilnai užpildyta auditorija, t.y. beveik visuose languose bei balkonuose buvo žiūrovai, jie ilgai plojo ir buvo keista, bet miela, daugiabučių kieme girdėti bravo šūksnius.
– Simona: Man labiausiai įsiminė Jurgio Didžiulio ir Erikos Jenings koncertas Šilainiuose, kuomet tūkstantiniame kieme žmonės dainavo pro langus, mojavo kaimynams, grojo gitaromis ir kitais instrumentais – girdėjosi žiūrovų šūksniai, komentarai reakcijos. Kieme tvyrojo didelio bendruomeniškumo, vienybės ir džiugesio nuotaika.
– Kokių atsiliepimų sulaukėte?
– Simona: Sulaukėme labai daug prašymų atvykti į kiemus, kuriuose dar nebuvome. Žinoma, dauguma dėkojo, kad šiuo įtemptu karantino metu „atnešėme“ į jų kiemą daug pozityvumo ir vilties.
– Aistė: Matėsi, jog pasirodymai atnešė daug pozityvių įspūdžių visiems, tačiau dėl griežtų karantino ribojimų, gyvai išgirsti atsiliepimų nebuvo daug galimybių. Vis dėlto, man atrodo, „Kultūra į kiemus“ vienodai daug gerų emocijų, įkvėpimo ir palaikymo suteikė tiek namuose uždarytiems gyventojams, tiek profesionaliems atlikėjams. Šie koncertai kiemuose atlikėjams tapo galimybe po ilgo laiko pagaliau vėl koncertuoti gyvai publikai ir matėsi, kad jiems tai be galo svarbu. Be to, tai tapo dideliu impulsu, kad profesionalus menas iš salių atkeliautų tiesiai pas žmones (turbūt didžiausią įspūdį žmonės padarė operos bei orkestrų pasirodymai kiemuose).
– Koks jausmas gauti apdovanojimą? Kokios komandos nuotaikos?
– Simona: Neįtikėta! Nuostabu, kad visos pastangos ir laikas gvildenant projekto koncepciją ir bei ją įgyvendinant yra pastebėtos ir įvertintos pasauliniame lygmenyje.
Projektas buvo atrinktas tarp 10 unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose, kuriems nominavo Lina Navickaitė-Martinelli, LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė ir žurnalo „Lithuanian Music Link“ redaktorė. L. Navickaitės-Martinelli teigimu, projektas kuria vertę profesionalią kultūrą pristatydamas atvirose erdvėse ir suteikdamas progą kultūros ir pramogų pasiilgusiems žmonėms prasmingai praleisti laiką ir patirti teigiamas emocijas sudėtingu pandemijos laikotarpiu.
