Perėmė tarptautinę tradiciją

Pasaulyje laimės diena, inicijuota Jungtinių Tautų, buvo pradėta švęsti 2013 metais, o 2018 m. prie šios tradicijos prisijungė ir Lietuva, kai ši šventė buvo surengta ir Kaune.

„Iš tikrųjų projektas „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ savo paraiškoje buvo išsikėlęs tikslą, kad Kaunas po 2022 metų turi tapti laimingų žmonių miestu. Siekdami šito titulo išsikėlėme tikslą, kad reikia jo siekti organiškais būdais, ir radome galimybę švęsti Laimės dieną, kuri daugelyje kitų šalių buvo minima jau žymiai anksčiau. Mes Laimės dieną inicijavome švęsti 2018 metais: būtent tais pirmaisiais metais pamatėme be galo didelį žmonių susidomėjimą, pamatėme, kad ši šventė lietuviams yra reikalinga ir ją norisi švęsti. Tad tęsiame šitą tradiciją ir tikimės, kad ji išliks ir po 2022 metų, kad tai bus viena iš tų, geltona spalva apvestų kalendoriuje dienų, kurią žmonės ypatingai švęs. Bet, be abejo, mes su šia diena tiesiog primename visiems, kad laiminga diena gali būti kiekviena diena“, – pasakojo I. Tumaitė.

Dėmesys emocinei sveikatai

Kiekvienais metais minint šią dieną pasirenkama kokia nors konkretesnė kryptis. Šiemet daugiausiai dėmesio bus skiriama emocinei sveikatai.

„Koncentruojamės į mūsų visų emocinę būklę, norime ją pagerinti, kad žmonės šiek tiek įsipūstų pozityvumo, suprastų, kad yra ta šviesa tunelio gale, ir kad vėl vieną dieną, galbūt labai greitai, vėl visi galėsime būti kartu ir švęsti tiek Laimės dieną, tiek kitas šventes būdami kartu vienoje erdvėje“, – kalbėjo I. Tumaitė.

Lietuva pagal laimės indeksą pasaulyje yra 41-oje vietoje. Kas mums trukdo pasiekti laimę ir palypėti šiame reitinge aukščiau? R. Kulvinskytė įsitikinusi – jokių kliūčių nėra, ir žmonių požiūris jau keičiasi: „Galvoju, yra daugybė dalykų, turbūt istoriškai susiklosčiusių: ir tai, kad mes esame vienkiemių tauta, įpratę kovoti su savo bėdomis vieni, ir tai, kad istoriškai buvome skriaudžiami, lėmė, kad bet koks pokytis atrodo kaip grėsmė. Juk net kaimynai mus išdavinėjo, buvome tremiami į Sibirą – ta kolektyvinė trauma taip lengvai neatsiskiedžia, ji vis dar mūsų kraujyje, dar mumyse pilna nepasitikėjimo pasauliu, vis dar kuklumą vertiname kaip dorybę, o susitelkimą į save, rūpestį savimi ar laimės siekimą kaip tuštybę. Bet tai keičiasi ir tuo aš labai džiaugiuosi“.

„Kauno pavyzdys rodo, kad tai jau yra savistabos, sąmoningumo, rūpesčio savo emocine sveikata renesansas, ir jį turbūt dar labiau užvedė ir karantinas, nes buvome įstumti į progą pabūti su žmogumi, kurio labiausiai vengiame, tai yra, su pačiais savimi. Tad aš manau, kad mums netrukdo niekas: esame be proto geri žmonės, darbštūs, mylintys, atsidavę draugai, nuostabiai gražūs ir gyvename tobuloje gamtoje. Tad mes turime visas sąlygas būti laimingais, dabar tik reikia sau leisti tokiais būti“, – sakė R. Kulvinskytė.

Ragina apie laimę kalbėti garsiai

Paklausta, ko reikia, norint patirti laimę, R. Kulvinskytė juokavo, kad, „kaip sakoma, jei nori būti laimingas, tai ir būk“.

„Aš manau, kad laimė iš principo yra požiūrio reikalas: į ką mes susitelksime, tam mums smegenys surinks įrodymų. Jei mes sakysime, šiandien yra šūdina diena, mūsų smegenys sakys, taip, vaikeli, aš tau parinksiu dabar įrodymų, kad taip ir yra – tu visur kliūsi, pastebėsi tik neigiamus dalykus. Bet jei koncentruosiesi į teigiamus dalykus, pozityvumą, tai ir pastebėsi. Tad visų pirma yra požiūris, taip pat žodžiai, kuriuos mes vartojame: jei mes dažniau vartojame neigiamus žodžius, tai ir pasaulį taip matome. Dar yra dėkingumo praktika, čia ir dabar sugalvoti tris dalykus, už kuriuos esi dėkingas, tai jau iš karto gimsta toks turėjimo, nenuskriaustumo, apdovanojimo jausmas“, – patarė ji.

„Be to, reikia pagirti save, būti sau atlaidesniam, pasižiūrėti į save kaip į draugą: draugams mes gerų žodžių negailime, o sau esame gana reiklūs ir žiaurūs. Tad turbūt viskas čia yra sąmoningumas ir savistaba – pagauti savo neigiamą jausmą, paklausti, kodėl aš taip jaučiuosi ir ką galėčiau padaryti, kad taip nebebūtų“, – svarstė R. Kulvinskytė.

R. Kulvinskytė įsitikinusi, kad nereikia bijoti kalbėti apie savo laimę: „Aišku, gyvenime yra visko, ir skausmas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Mes negalime pasirinkti, kada būsime parklupdyti, ką parodė ir pandemija, bet mūsų sprendimas ir pasirinkimas yra tai, kiek laiko mes klūpėsime. Tad apie savo laimę reikia kalbėti garsiai, tam, kad išmokytume savo smegenis jaustis laimingomis, nes kuo mes daugiau kartojame tam tikrus dalykus, tuo labiau mūsų smegenys yra linkusios tai priimti kaip didesnę tiesą. Tai yra įrodyta daugybės mokslinių tyrimų, tas kartojimo, iliuzinės tiesos efektas iš tikrųjų veikia“.

„Jei mes girdėtume, kad lietuviai yra geri žmonės, myli vienas kitą, jei kartotume sau, kad esame laimingiausa tauta, manau, pamažu tuo patikėtume ir imtume tuo gyventi“, – sakė ji.

Šventė išsibarstys po visą miestą

I. Tumaitė pasakojo, kad šštadienį, kovo 20-ą dieną kauniečių ir visos Lietuvos laukia daug laimingų veiklų. „Nebus jokių liūdnų, rimtų veiklų – visos skleidžiančios labai gerą energiją ir nuotaiką“, – užtikrino ji.

Norinčių laimingai praleisti dieną laukia virtuali treniruotė su Austra Skujyte, spektakliai, koncertai, pokalbiai apie laimę, kurie bus transliuojami Laimės dienos feisbuko paskyroje.

„Taip pat kauniečiai turėtų nusiteikti tam, kad Kaune juos tikrai pasitiks netikėtos staigmenos įvairiose miesto vietose, einant Laisvės alėja, važiuojant gatvėmis: tad tikrai būkite budrūs, ieškokite netikėtumų. Be abejo, turėsime daug medžiagos, skirtos mums ypatingai svarbiai temai, kultūros sektoriui – mes iš tikrųjų tikrai labai sergame už tai, kad jis kuo greičiau turėtų galimybę atsiverti. Visas tas laikotarpis, kai ruošėmės Laimės dienai, buvo tas, kai sekdavome naujienas iš Vyriausybės, ir tikrai atėjo praeitą savaitę smagi žinia, kad buvo rastas variantas, kaip atverti muziejus ir galerijas, tad mes būtent per Laimės dieną tai dar labiau atšvęsime ir paminėsime. Tai kviesčiau visus eiti į muziejus ir galerijas, kur jų lauks staigmenos“, – ragino I. Tumaitė.

Daugiau apie renginį rasite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)