Eglutė tikrai nesužavėjo, bet visa kita – ne lietuvių naudai
„Eglė tikrai didelė, bet, nepabijočiau to žodžio, baisoka. Na, bent mūsų, lietuvių, preciziškai akiai. Taigi mes iš eglės tikimės šedevro, o čia žmonės papuošė ir kas, kad kreiva? Ir kas, kad papuošimai primena sovietmetį? Ir kas, kad prie pat jos – metaliniai, statybų aikštelę primenantys strypai palikti tiesiog būti? Apie estetiką čia net nėra kalbos, bet nuoširdžiai atrodo, kad niekam nė motais, vokiečiams dzin. Kalėdinė dvasia čia tiesiog ore tvyro, o ta eglutė stovi ten, bet net nėra pagrindinis akcentas ir diskusijų objektas", – sako su šeima kalėdinę mugę lankęs vyras.
Jau eilę metų Karolis su šeima aplanko vis kitą Europos Kalėdų mugę ir sako kuo toliau – tuo labiau nesuprantantis lietuviškų šventinių mugių koncepcijos: „Patikėkit, mes esame išskirtiniai, bet tikrai ne iš gerosios pusės. Pasakysiu grubiai, žmonės kalėdinėje mugėje iš esmės nori dviejų dalykų – skaniai pavalgyt ir išgerti. O jūs nueikit į Vilniaus mugę – vos vienas kitas kioskas su maisto produktais, bet su tokiais juokingais, kur valgiu net sunku pavadinti. Ir vienas kitas kioskas su karštu vynu. Visa kita – Kaziuko mugę primenantys daiktai, prie kurių net eilių nėra, visi susirikiavę prie anų, maisto ir gėrimų, kioskų."
Asortimento gausa pribloškia: Vilniuje nerado nieko panašaus
Vyras neslepia nesuprantantis, kodėl reikia taip kuklintis su maisto gausa kalėdinėse mugėse Lietuvoje, kai užsienyje čia ir yra visa žiemiškos pramogos esmė: „Nuėjom į Vilniaus mugę su vaiku. Norėtų karštos arbatos, bet kioskų su karšta arbata reik su žiburiu ieškoti, o po to dar gerą eilę atpilti. Bet va kioskas su arbata, kuri yra biri ir ją reik neštis namo, stovi visiškai be žmonių. Kodėl reikia mugėje arbatos, kurios net negali gerti vietoje? Nežinau", – juokiasi Karolis.
Dortmundo mugė, kaip ir visos kitos Karolio lankytos kalėdinės prekyvietės, išsiskiria karšto, sotaus, išskirtinio maisto gausa: blynai, kepsniai, dešrelės, didžiuliai sumuštiniai. Vienas itin išskirtinis, bet, kaip tikina Karolis, ypač gardus patiekalas – dešrainis su...silke:
„Atrodo keistai, bet tai yra labai labai skanus Kūčių valgis: bandelė primena tą, su kuria daromas dešrainis, tik čia ji – labai minkšta, ką tik ištraukta iš krosnies, o viduryje – silkutė ar kita žuvis. Skonis – pasaka".
Labiausiai džiugino kainos: su 5 eurais kišenėje jau tikrai šį tą nuveiksi
Gėrimų čia irgi nestinga, o vokiečiai nesikuklina siūlyti per galvą gerokai vožiančius derinius: „Karšto vyno – ant kiekvieno kampo, tik dar beveik visur ir specialus pasiūlymas labai sušalusiems ar kuriems eglės kreivumas pradeda rėžti akį – į karštą vyną įpilamas stiklelis pasirinkto stipresnio gėrimo. Stiklelis – čia tokia labiau metafora, nes šiaip tai žiūri į tave ir pila, pila, pila. Po šitų kokteilių išsitiesina eglė, o pats gal jau kiek ir kreivokas lieki", – juokiasi pašnekovas. Beje, vasaros laiku itin mėgstamą alkoholinį kokteilį Dortmundo prekybininkai irgi įsigudrino ruošti karštą.
Bene linksmiausia dalis – kainos: stiklinė karšto vyno čia atsieina vos 3 eurus, o karštas vynas, pagardintas minėtu stikleliu – apie 4–5 eurus. Turėdamas penketą eurų kišenėje, sako Karolis, čia gali ne užkąsti, o kaip reikiant pavalgyti. „Po Vilniaus mugės čia kainos buvo kaip stebuklas. Tas, pavadinkime, dešrainis su silke ar žuvimi kainuoja 4 eurus, mini picų rinkinys, nuo kurio vienas žmogus tikrai gana sočiai pavalgo – 5 eurai, didžiuliai vafliai – 4 eurai, kava ir arbata – apie 2,50 Eur, kakava – apie 3,50 Eur. Norintiems arbatos su laipsniais – apie 5 eurai. Didžiulis sotus tradicinis sumuštinis su mėsos pjausniu, mums labiau primenantis mėsainį – 3,50 Eur", – kainas vardija Karolis.
Dar viena idėja lietuviškoms mugėms: jau seniai laikas taip daryti ir mums
Galiausiai, Karolį stebina ir lietuvių negebėjimas perimti gražios ir tvarios tradicijos: „Vokietijoje ir ne tik yra įprasta karštą vyną ar kitus karštus gėrimus pilstyti į normalius daugkartinius puodelius. Palieki užstatą už tą puodelį ir su juo jau vaikštai po mugę – išgėrei gėrimą vienur, nuėjai kitur, pripylė į tą puodelį vėl. Kai jau nori eiti namo – arba priduodi puodelį atgal ir atgauni užstatą, arba pasilieki sau. Dalis žmonių pasilieka kaip suvenyrą, kita dalis atiduoda, bet nėra kalno vienkartinių puodelių, sausakimšų šiukšliadėžių. Manau, jau seniai ir mums laikas eiti šitu keliu. Turistai dar ir puodelių su lietuviškais motyvais parsivežtų".
Vyro teigimu, Kalėdinės mugės Europoje yra bene geriausia proga iš tiesų pasisemti šventinės dvasios ir nuotaikos: „Kol Lietuvoje Kalėdų mugė yra lyg tarp kitko, o visi renkasi prie eglės, kuriai dar ir priekaištų dažnai turi, čia tiesiog minios žmonių susitinka, būna, juokiasi, valgo ištisomis kompanijomis. Ir ko nesirinkti, kai su 10 eurų būsi ir privalgęs, ir išgėręs, o tėvynėje vien už karšto vyno taurę sumokėjau 8 eurus".
