1992 m. sausio 22 d., Rotušės aikštė
1995 m., gruodžio 20 d., Rotušės aikštė
1998 m. gruodžio 13 d., eglės įžiebimas Rotušės aikštėje
2001 m. gruodžio 2 d., Kalėdų eglės įžiebimas Katedros aikštėje
2003 m. lapkričio 30 d. eglės įžiebimas Katedros aikštėje
2004 m. lapkričio 28 d. eglės įžiebimas Katedros aikštėje
2005 m. lapkričio 27 d.
Iki šių metų puošęsis gyvomis eglėmis, Vilnius pirmąkart Katedros aikštėje papuošė eglutę iš metalinio karkaso ir eglišakių. Tąkart konstrukcija siekė 20 metrų. Eglutė buvo simboliškai papuošta angelu ir raudonomis, geltonomis ir oranžinėmis dekoracijomis.
Šių metų eglė buvo panaši į pernykštę, tačiau didesnė. 25 metrų eglutė buvo sudaryta iš 6 tūkst. eglišakių.
Anuomet Katedros aikštėje sužibo baltais papuošimais dekoruota 25 metrų aukščio eglė. Jos viršūnėje suspindo baltas angelas. Šventinę dieną vyko du renginiai – nacionalinės eglės įžiebimas ir prakartėlės šventinimo iškilmės. Eglė buvo pavadinta nacionaline pirmąjį kartą.
Kalėdų senelio iš Laplandijos sutikimas ir šventinis Kalėdų koncertas vyko Rotušės aikštėje, o naujametiniai fejerverkai buvo leidžiami nuo Tauro kalno.
Katedros aikštėje įžiebta eglutė puošėsi baltomis snaigėmis ir girliandomis, viršūnę puošė didelė snaigė, o šalia stovėjo žaisminga karuselė. Tąkart savivaldybei šventinis reginys sostinėje kainavo 949 tūkst. 900 litų.
Be eglučių Katedros ir Rotušės aikštėse, tradiciškai didele eglute buvo paverstas ir Vilniaus televizijos bokštas. Pirmą kartą eglė Vilniaus televizijos bokšte sužibo 2000 metais, nuo tada buvusi neatsiejama sostinės tradicija.
Katedros aikštėje įžiebta eglė pasipuošė mediniais žaisliukais.
2010 m.
Eglutės apačioje buvo „tunelis“, pro kurį galėjo pravažiuoti kalėdinis traukinukas. Eglė buvo papuošta raudonais žaisliukais.
Tais metais Katedros aikštėje iškilo 18 metrų aukščio, surenkama karkasinė, dirbtinėmis šakomis kaišyta eglutė. Ją puošė retro stiliaus žibintai, siūti žaislai, smulkių lempučių girliandos, burbulai.
Katedros aikštėje iškilo aukščiausia iš iki tol stovėjusių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, už penkiaaukštį namą didesnė eglė iš aliuminio konstrukcijos. Eglės viršų puošė natūralios eglės šakos, kurios sužibo ekologiškomis lemputėmis. Kalėdiniu laikotarpiu sostinėje buvo galima savo norus išsakyti sukurtai tikroviškai Kalėdų senelio projekcijai.
Katedros aikštėje pastatyta Vilniaus miesto kalėdinė eglė pripažinta gražiausia ir didžiausia visose Baltijos šalyse. Pasaką menanti eglutė puošėsi baltais auksiniais ir raudonais žaislais: supamaisiais arkliukais ir burbulais.
Katedros aikštėje iškilo 25 metrų aukščio kalėdinė eglutė, šviečianti baltomis angelų ir snaigių dekoracijomis.
Tąkart sostinės eglė ir vėl pateko į gražiausių pasaulio eglučių sąrašą „The Guardian“ ir „The Huffington Post“. DELFI skaitytojai taip pat gražiausia miesto eglute išrinko Vilniaus žaliaskarę, nors prieš tai šešerius metus gražiausios eglutės titulą skirdavo Kauno miesto eglei. Tąkart sostinės eglutė skleidė idėją, jog pasaulis yra vieni namai.
Tuo metu eglutės papuošimo idėją sumanęs Dominykas Koncevičius DELFI sakė, kad jį įkvėpė Vilniaus kultūros centro siūlymas Katedros aikštėje vaikams skaityti lietuviškas pasakas.
„Norėjome sukurti namelį, kuriame šią idėją galėtume įgyvendinti – jaukią, šiltą, primenančią vaikystę eglutę. Jos išorė – šaltų spalvų, stogeliai – su sniego imitacija, o pro langus sklinda jauki šviesa“, – Katedros aikštėje stovinčią žaliaskarę apibūdino jis.
„The Huffinton Post“ sudarytame gražiausių 2016 m. kalėdinių eglučių sąraše ir vėl minima Vilniaus eglė.
Žaliai suspindusią eglę supantį Kalėdų miestelį Katedros aikštėje apšvietė 50 tūkstančių eglės skraistės lempučių. Pati eglė siekė 27 metrų aukštį, o bendras jos kompozicijos plotis apėmė 50 metrų.
Kaip ir pernai, lemputės apgaubė ne tik pačią eglę, bet ir šalia jos esantį kalėdinį miestelį. 27 metrų aukščio eglė suformuota iš 70 tūkstančių lempučių, jai išpuošti panaudota beveik 900 žaisliukų, o bendras kompozicijos plotas – daugiau nei 2500 kv. m. Jos autorius Dominykas Koncevičius tąkart sakė, kad eglę puošė pagal praeitų metų pavyzdį ir tikino besidžiaugiąs rezultatu.
Katedros aikštėje iškilusi meninė kompozicija „Laikas“, žvelgiant iš paukščio skrydžio, priminė stilizuotą laikrodį. Keturios šviečiančios kompozicijos – tai dinamiški stilizuoti laikrodžio krumpliaračiai–snaigės. Kiekviena jų pulsuoja atitinkamo laikrodžio krumpliaračio tempu ir trumpam sustoja kas 15 minučių, o pati kalėdinė eglė kas valandą sumirksi tiek kartų, kiek tuo metu yra valandų. Tąkart konstrukcija buvo 50 metrų pločio, 27 metrų aukščio, ją sudarė 6 tūkstančiai eglišakių.
Vilniuje mėlyna ir sidabrine spalvomis sužibo šachmatų karalienės figūrėlę primenanti eglės konstrukcija, kurią supa stilizuoti pėstininkai, rikiai, bokštai ir žirgai. Katedros aikštė tapo šachmatų žaidimo lauku, kuriame Katedros varpinė ir Gedimino bokštas taip pat dalyvauja, atlikdami bokštų vaidmenį. Šiųmetę eglės idėją įkvėpė archeologinių tyrinėjimų metu aptiktas unikalus radinys: sena, puošni, medinė šachmatų karalienės figūrėlė.
2020-aisiais Katedros aikštėje įžiebta pagrindinė Vilniaus Kalėdų eglė priminė siurrealistinį paveikslą, vaizduojantį kalėdinę transformaciją: sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, matėsi dar viena 12 metrų skersmens eglės figūra.
Modernią 26 metrų pločio ir 24 metrų aukščio kompoziciją sudarė 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošė beveik 4 kilometrai dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.
Veidrodiniai ledo atspindžiai, sniego žėrėjimas ir snaigių simetrija – tąkart Katedros aikštėje sutviskusi eglė leido pasinerti į tikrą žiemą, tarytum stebėtume ją per mikroskopą.
Iš baltų šakų ir 200 kvadratinių metrų veidrodžių sudaryta eglė kvietė patirti atspindžių žaismą – veidrodžiuose atsikartojo dekoracijos, lemputės ir prisiartinę stebėtojai. Viršūnę puošė 6 metrų skersmens kalėdinė žvaigždė. Eglei tąkart skirta 89 tūkst. eurų.
700–ąjį gimtadienį švenčiantis Vilnius simboliškai nusprendė papuošti miestą menine Kalėdų eglės kompozicija – elegantišku trijų aukštų jubiliejiniu tortu, kurį puošia 700 žvakučių. Šių metų puošmena Katedros aikštėje kainavo 231 tūkst. eurų.
ELTA fotobanke saugoma bene milijonas svarbiausių Lietuvos visuomeninio gyvenimo akimirkų nuotraukų. Ryškiausi politiniai įvykiai ir asmenybės, didžiausią vertę turintys kultūros renginiai, įsimintiniausios sporto varžybos, miestų peizažai bei žmonės jau keletą dešimtmečių yra ELTA fotografų objektyvų centre. Eltos fotobanke persipina aktualiausios naujienos ir istorinės retrospektyvos, kuriose galima atrasti tiek svarbiausius visuomenės veikėjus, tiek pačius save. Ilgą laiką ELTA buvo vienintelė fotometraštininkė Lietuvoje, dėl to kruopščiai kauptas fotoarchyvas ypač vertingas tiek šalies, tiek ir užsienio žiniasklaidai, įvairioms institucijoms, enciklopedijoms, istorijos tyrinėtojams, privatiems asmenims. Fotobanko paslaugomis naudotis paprasta: svetainėje www.elta.lt rinkitės fotobanko skiltį ir, spustelėję detalios paieškos ikoną, nurodykite raktinius žodžius bei pasirinkite dominantį laikotarpį.
